Hobis, kuris padeda sulaukti šimto metų
Ame­ri­kie­tis Da­nas Buett­ne­ris, ty­ri­nė­jan­tis pa­sau­lio gy­ven­to­jų il­gaam­žiš­ku­mo pa­slap­tis, nu­ro­dė, kad itin daug į de­vin­tą­ją ar de­šim­tą­ją de­šim­tį įko­pu­sių se­no­lių už­sii­ma so­di­nin­kys­te. Apie tai ra­šo BBC.

Gerai žinoma, kad buvimas lauke ir vidutinio sunkumo fizinė veikla yra siejami su ilgesniu gyvenimu, o sodininkystė leidžia tai suderinti. Anot D. Buettnerio, sodininkai gyvena ilgiau ir yra mažiau įsitempę. Naudą patvirtina ir įvairūs tyrimai.

Naujausioje olandų studijoje tyrėjai prašė dalyvių atlikti daug streso keliančią užduotį, o tuomet buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni 30 minučių namuose skaitė knygą, o kiti tiek pat laiko darbavosi sode. Paaiškėjo, kad antrųjų nuotaika buvo geresnė, o streso hormonas kortizolis mažesnis.

Australijos mokslininkai nustatė, kad reguliariai sode dirbantys asmenys turi mažesnę riziką susirgti demencija. Be to, tai veikia tarsi terapija: saulės šviesa ir grynas oras padeda nusiraminti, tuo metu augalų spalvos ir paviršiai gerina nuotaiką.

Škotijos gydytojai kartais nurodo pacientams, kurių kraujo spaudimas yra sutrikęs ar kamuoja nerimas, pasivaikščioti gamtoje. Vienas Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad dažnai gamtoje būnantys žmonės rečiau serga vėžiu ar kvėpavimo ligomis.

Havajų universiteto profesorius Bradley Willcoxas, tyrinėjantis Okinavoje gyvenančius šimtamečius, nustatė, kad daugelis jų net ir sulaukę garbaus amžiaus dirba nedideliuose soduose. Sodininkystė daugeliui teikia prasmę gyventi. Žmonės kasdien rūpinasi augalija, dalijasi patarimais su bendraminčiais, džiaugiasi derliumi.

Galiausiai ilgaamžiškumui daug reikšmės turi mityba. Tyrėjai teigia, kad svarbu valgyti šviežias daržoves. Pavyzdžiui, Okinavoje daugelis jų užsiaugina soduose.