Gimdymų namuose įteisinimą akušeriai pasitinka be entuziazmo
Iki gim­dy­mo na­muo­se įtei­si­ni­mo be­li­ko vie­nas žings­nis. Mi­nis­te­ri­ja ir gy­dy­to­jai vie­nin­gai su­ta­ria, kad tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas bū­ti­nas mo­ti­nos ir nau­ja­gi­mio svei­ka­tai už­ti­krin­ti. Ta­čiau ar kiek­vie­nas me­di­kas su­tiks pri­im­ti to­kį gim­dy­mą? Dau­gu­ma aku­še­rių „nau­jo­vę“ pa­si­tin­ka be en­tu­ziaz­mo.

Masina draudžiamas vaisius?

Jau ne vienerius metus gimdymo namuose klausimas visuomenėje kursto aštrias diskusijas. Iki šiol kūdikio namuose susilaukti pasirinkusios moterys atsidurdavo dviprasmiškoje situacijoje – šis gimdymo būdas Lietuvoje nėra uždraustas, tačiau profesionalios akušerių pagalbos šeimos sulaukti negalėjo. Taigi jos buvo priverstos imtis tam tikros „neteisėtos veiklos“ ir į pagalbą pasitelkti pribuvėjas.

Jei Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projektui pritars Seimas, šalyje gimdyti namuose galės rinktis bet kuri norinti ir įstatymo normatyvus atitinkanti moteris. Seimui pritarus šios įstatymo pataisos turėtų įsigalioti dar šiemet. Tiesa, už gimdymų namuose paslaugas tėveliai turės susimokėti savo lėšomis.

„Džiaugiamės, kad pajudėjo ledai. Nors namuose gimdyti norinčių moterų nėra daug, joms, kaip ir naujagimiui, būtina užtikrinti saugumą. Dauguma pasaulio šalių stengiasi sudaryti tam tinkamas sąlygas, tai mes irgi neturėtume atsilikti“, – pabrėžė Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė.

Jos įsitikinimu, draudžiamo vaisiaus labiau norisi paragauti, tad sutvarkius teisinį reguliavimą, galbūt pačios moterys atsakingiau į tai pažiūrės. O profesionalams įvertinus riziką ir leidus gimdyti namuose, nereikės paslapčia užsiiminėti „šarlatanizmu“.

„Akušerės visada yra atsargesnės nei pribuvėjos, žino, kada kviesti pagalbą ir vežti į ligoninę. Netempia iki paskutiniųjų, kada jau prasideda komplikacijos“, – pastebėjo Vilniaus gimdymo namų vadovė Kornelija Mačiulienė. Ji pokyčius irgi vertinanti pozityviai: jei yra grupė moterų, kurios nori gimdyti namuose, vadinasi, reikia tai įteisinti. Kitu atveju įstatymo spragose atsiduria tiek medikai, tiek moterys. Be to, taip būtų lengviau registruoti gimdymus.

Įžvelgia riziką

Vis dėlto dauguma akušerių šią „naujovę“ pasitinka be entuziazmo. Medikai neslepia – kuo didesnė profesinė patirtis, tuo mažesnis noras tuo užsiimti. Jų neguodžia ir tai, kad gimdyti namuose bus leista tik esant nerizikingam nėštumui.

„Priimti gimdymą namuose medikui – nemažas iššūkis. Nėra ką ir lyginti – dirbti vienam ar su komanda, kai visa įranga yra po ranka. Mūsų įstaigoje šiuo metu yra tik viena akušerė, kuri norėtų ir galėtų tą daryti. Kitos gal ir norėtų, bet negali, nes daugiau sutvertos komandiniam darbui ir dirba tik tokiu būdu. Ar nepabijos kitų įstaigų specialistai priimti tokių gimdymų? Priklausys nuo pačių akušerių ir konkrečios įstaigos požiūrio. Kiek žinau, gydymo įstaiga turės gauti licenciją teikti gimdyvei pagalbą namuose“, – kalbėjo Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.

I.Joneliūnienė patvirtino, kad tai tikrai nėra žaidimas. „Akušerija – vienintelė tokia sritis, kur vienu metu atsakai už dvi gyvybes – mamos ir kūdikio. Gimdymo metu viskas keičiasi labai greitai ir niekada net stacionare negali visko pasverti ir įvertinti iki galo. Iš mažos rizikos gimdymas gali labai greitai tapti vidutinės ar didelės. Nuo to niekaip negalime apsisaugoti. Be to, ir fizinis moterų pasiruošimas šiandien sąlyginai yra prastesnis, todėl ir gimdymai sudėtingesni“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Dėl to, anot jos, ne mažiau svarbu, kad saugus jaustųsi personalas, kuris teiks paslaugą. „Turi būti atitinkami reikalavimai aplinkai, profesinei kompetencijai, parinktas saugus atstumas iki stacionaro. Juk nevažiuosim kažkur į laukus, miškus suteikti pagalbos. Taigi vien tėvelių noro čia nepakanka, – aiškino 27-erių metų darbo patirtį turinti akušerė. – Kad praktiškai būtų viskas tinkamai reglamentuota, būtina sureguliuoti poįstatyminius teisės aktus. Galbūt net stacionaro dalis galėtų prisiimti dalį atsakomybės už tą aplinką ir paslaugų prieinamumą, bet tokie dalykai greičiausiai greitai dienos šviesos neišvys. „

Komentaras

VUL Santaros klinikų Perinatologijos centro vyriausioji gydytoja neonatologė prof. dr. Nijolė Drazdienė:

– Motyvai, kodėl reikėtų gimdyti namuose man asmeniškai kaip moteriai ir gydytojai yra nesuprantami. Per daugybę darbo metų esu mačiusi įvairių dalykų ir galiu drąsiai teigti, kad gimdant namuose didėja rizika tiek moters, tiek kūdikio sveikatai. Vaiko atėjimas į šį pasaulį yra gamtos sutvarkytas, tačiau atsitinka ir nenumatytų dalykų, galinčių pasibaigti grėsmingai. Taigi ta riba yra labai plona ir trapi. Suprantu, kad pasaulis yra pasikeitęs, ir nemažai šalių šie dalykai yra įteisinti. Tačiau tai dar pakankamai kontroversiška tema. Jei valstybė jau imasi tokio dalyko, reikia aiškiai tai įstatymiškai reglamentuoti, kad būtų užtikrintas saugumas.

Galbūt čia ir tam tikras mados reikalas yra. Galime prisiminti gimdymo vandenyje bumą prieš dvidešimt metų. Tada reikalauta vonių, sąlygų ligoninėse. Dabar jau viskas įrengta, o kiek dabar yra taip gimdančių? Tik pavieniai atvejai. Šiandien gimdant ligoninėse sudarytos visos sąlygos ir medikai gali įsikišti tik esant reikalui. Suprantu, kai kitose šalyse tam nėra sąlygų, dideli atstumai, tačiau šiuo atveju išties nepakanka motyvų.

SAM pozicija

„Lietuvoje pacientai turi teisę pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje nori gauti jiems reikiamas paslaugas, tai galioja ir gimdymams. Šiuo metu šias paslaugas šalyje teikia 28 gydymo įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad visos šios gydymo įstaigos teiks gimdymų namuose paslaugas. Gydymo įstaiga pati gali nustatyti, ar teiks tam tikras mokamas paslaugas. Gimdymus namuose priimti galės akušerės, kurioms bus keliami praktinės patirties reikalavimai: darbo stažas akušerijos stacionare gimdymo padalinyje, savarankiškai priimtų gimdymų skaičius ir kt. Pagal parengtą projektą, akušeris, kuris priims gimdymą stebės pacientės būklę ir tuo atveju, jeigu pastebės, jog gali iškilti nenumatytų komplikacijų, kvies greitosios pagalbos automobilį“, – sako Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.