Geros atostogos vaikų ir tėvų akimis
Žo­dis „a­tos­to­gos“ pri­me­na ma­lo­nu­mus, pra­mo­gas ir poil­sį. Kaip ge­ras at­os­to­gas įsi­vaiz­duo­ja vai­kai ir jų tė­vai? O kaip reik­tų elg­tis, kad ne­per­varg­tu­me, pa­ta­ria psi­cho­lo­gė Ra­sa Pie­ta­rie­nė.

Žvelgdami į atostogas vaikų akimis galime manyti, kad jiems šis laikotarpis siejasi su galimybe neiti į mokyklą, darželį, neruošti pamokų, rytą keltis bet kada, o ne tada, kai reikia, bėgioti kieme su draugais, sėdėti prie kompiuterio, važiuoti su tėvais prie jūros ar būti su seneliais.

Rasa Pietarienė: „Išlaikyti pusiausvyrą tarp poilsio ir rūpinimosi vaikais, ypač kol jie maži, labai sunku, reikalauja daug jėgų.“

Tėvai pasakytų, kas yra geros atostogos suaugusiesiems. Mes manome, kad jos šaunios tuomet, kai patiriame naujų įspūdžių, nuotykių ir atitrūkstame nuo kasdienės rutinos. Atostogas įsivaizduojame kaip kelionę į egzotišką šalį, tarkime, į Tailandą, Indiją, arba bent jau smagų pagulėjimą Palangos ar Nidos paplūdimiuose, bendravimą su draugais, maudynes, gėrėjimąsi ežero vaizdu.

Atostogos ne namie

Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems reikia panašių dalykų. Planuodami atostogas tėvai turi gerai pasukti galvas, nes jų atžalos turi išties nemažai laisvo laiko. Ar važiuoti vaikams į stovyklą? O gal geriau pas senelius?

Vienas būdų atsikvėpti tiek vieniems, tiek kitiems – išleisti vaikus į stovyklą arba paviešėti pas senelius. Apie stovyklas ir jų pranašumus bei trūkumus žinome nemažai. Vieniems vaikams patinka leisti dieną pagal numatytą programą, paisyti režimo. Tuo pasižymi beveik visos stovyklos, pradedant skautų ir baigiant tomis, kuriose rengiamos diskotekos bei madų pristatymai. Jei vaikas noriai bendrauja su kitais, mėgsta įvairias šventes ir pramogas, moka laikytis nustatytų taisyklių, jam stovykloje bus smagu. Tačiau yra vaikų, kuriems nepatinka šurmulys tarp nepažįstamų, pirmą kartą sutiktų žmonių. Jie taip greitai nepripranta prie stovyklos gyvenimo reikalavimų, nenori rytą keltis pagal komandą ir eiti miegoti tam tikrą valandą. Tokiems vaikams labiau patinka per atostogas bėgioti kieme, kur nors vykti su tėvais arba būti lepinamiems senelių.

Kartų ryšys

Kai kurie tėvai domisi, ar jų atžalų atostogos pas senelius nėra našta vyresnio amžiaus žmonėms ir tam tikra kančia patiems vaikams. Iš tiesų anūkų ir senelių ryšys yra būtinas, kad vaikas geriau suvoktų pasaulį, suprastų skirtumus tarp kartų, kurios keičia viena kitą. Žinoma, dauguma senelių lepina vaikaičius, perka jiems daugiau saldumynų arba leidžia tai, ko neleidžia tėvai. Kartais seneliai ir tėvai varžosi tarpusavyje, kurie yra geresni auklėtojai, ginčijasi, ar vaikas daugiau valgė, ar buvo linksmesnis ir ramesnis būdamas su seneliais, ar su tėvais. Tokios varžytuvės verčia tėvus jaustis mažiau kompetentingus ir pyktis su seneliais dėl skirtingo auklėjimo stiliaus. Dažnai galime išgirsti mamas sakančias: „Grįžo vaikas iš senelių ir visiškai nebeklauso.“ Natūralu, kad skiriasi reikalavimai. Be to, vaikas patiria tam tikrą chaosą grįžęs namo, kol vėl prisitaiko prie ankstesnio režimo. Nėra nieko bloga, kad seneliai palepins anūką ir leis daugiau negu tėvai. Juk atostogos! Gal mamoms sunkiau susitaikyti su mintimi, esą vaikui pas senelius geriau nei namie. Norisi patarti joms: leiskite savo atžaloms pabūti ten, kur gera, ir kartu pačios pailsėkite nuo kasdienio rūpinimosi vaikais. Per atostogas visi gali patirti teigiamų jausmų: seneliai – būdami su anūkais, tėvai, nes tuo metu jiems nereikia rūpintis vaikais, ir vaikai, kuriems patinka būti lepinamiems.

Psichologė Rasa Pietarienė

Bendros šeimos atostogos

Dalis tėvų ir vaikų atostogų sutampa, todėl leidžiamos kartu. Išlaikyti pusiausvyrą tarp poilsio ir rūpinimosi vaikais, ypač kol jie maži, labai sunku, reikalauja daug jėgų. Nelengva išsiruošti prie jūros ar ežero su dviem atžalomis, kurios yra skirtingo amžiaus ir turi skirtingų norų: kai šešiametis sūnus smagiai leidžia laiką atrakcionų parke, paauglė dukra prašosi į diskoteką ir pyksta, jei tėvai sėdi prie karuselių ir laukia, kol pasisups jaunėlis. Tuomet suaugusiųjų atostogos tampa dar vienu bandymu be pykčio suderinti visų pageidavimus. Bendras poilsis parodo šeimos narių gebėjimą būti drauge.

Ką daryti, jei mama nori pagulėti pliaže, tėvas – pažaisti tenisą, o vaikai – nueiti į atrakcionus? Ką rinktis ir kaip tartis, kad neįsipliekstų konfliktas? Šiuo atveju tiek tėvams, tiek vaikams galima patarti: reikia sužinoti šeimos narių norus ir tada nuspręsti, ar jie visi gali būti įgyvendinti. Kiek pinigų ir laiko skirsite vaiko karuselėms, tėčio tenisui? Kitas žingsnis – kas, su kuo ir kiek laiko praleis tenkindamas savo norus. Kai mama gulės pliaže arba tėtis žais tenisą, su kuo liks vaikai?

Aptarus šiuos klausimus bus lengviau atostogauti taip, kaip kiekvienas trokšta, ir gauti daugiau malonumų nei kasdieniame gyvenime.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“