Demencijos riziką didina kai kurie vaistai
Nau­jau­sias ty­ri­mas at­sklei­dė są­sa­jas tarp il­ga­lai­kio kai ku­rių vais­tų var­to­ji­mo ir di­des­nės de­men­ci­jos ri­zi­kos. Kaip ra­šo „BBC News“, Ang­li­jo­je grei­čiau­siai 1,5–2 mln. žmo­nių var­to­ja an­ti­cho­li­ner­gi­nius vais­tus nuo dep­re­si­jos, Par­kin­so­no li­gos ir šla­pi­mo pūs­lės prob­le­mų. Ry­tų Ang­li­jos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai nu­sta­tė dau­giau de­men­ci­jos at­ve­jų tarp pa­cien­tų, ku­riems skir­tos di­des­nės tam ti­krų an­ti­cho­li­ner­gi­nių pre­pa­ra­tų do­zės.

Ekspertai pabrėžia, kad ligoniai vis dėlto neturėtų nutraukti šių vaistų vartojimo, nes jų nauda gali nusverti bet kokį pavojų. Per tyrimą nenustatyta jokių kitų anticholinerginių vaistų, skiriamų tokiems negalavimams kaip šienligė, jūros liga ar skrandžio spazmai gydyti, rizika.

Alzheimerio draugijos finansuotas tyrimas paskelbtas leidinyje „British Medical Journal“. Iš viso išanalizuota 40 770 demencija sergančių 65–99 metų pacientų medicinos įrašų nuo 2006 metų balandžio iki 2015 metų liepos ir jie palyginti su 283 933 žmonių, nesergančių demencija, duomenimis. Taip pat išnagrinėta daugiau kaip 27 mln. receptų. Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, skirtas ilgalaikio anticholinerginių vaistų poveikio ir demencijos sąsajoms nustatyti.

Svarbiausia – nepanikuoti

Anticholinerginiai vaistai blokuoja acetilcholiną, cheminį junginį, kuris perneša signalus nervų sistemoje. Kai kurie jų parduodami tik pagal receptą.

Ką turėtų daryti pacientai, vartojantys bet kuriuos iš šių vaistų? Pasak dr. Iano Maidmento iš Astono universiteto, svarbiausias dalykas – nepanikuoti. „Nepriimkite skubių sprendimų, nenustokite vaistų gerti, – sakė jis BBC. – Jeigu tai kelia susirūpinimą, nueikite ir pasikalbėkite su savo gydytoju ar vaistininku. Tačiau skubėti nėra reikalo.“

Nevartojant paskirtų vaistų galima sulaukti rimtų padarinių. Negydoma depresija, kaip pažymėjo dr. I. Maidmentas, taip pat yra pavojinga, nes žmonės gali mirti, todėl svarbi rizikos pusiausvyra.

Neįrodytas priežastingumas

Alzheimerio draugijos mokslinių tyrimų vadovas dr. Jamesas Picettas BBC teigė, jog rizika, kad demenciją gali sukelti anticholinerginiai vaistai, yra gana maža, palyginti su demencijos rizika dėl nesveiko gyvenimo būdo.

„Mes tiksliai nežinome, kuriems šiuos vaistus vartojantiems žmonėms rizika padidėjusi, kuriems – ne“, – tvirtino jis. Demencijos tyrimų nacionalinio centro direktorius prof. Martinas Rossoras pridūrė: „Svarbu būti atsargiems dėl sąsajų, nes jos neįrodo priežastingumo.“

Pasak Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų vadovės dr. Carol Routledge, nebuvo tiriama, kas gali lemti anticholinerginių vaistų ir demencijos rizikos ryšį. Mokslininkams dar reikės pagrįsti šias išvadas būsimais tyrimais.

Londono universiteto koledžo senatvės psichiatrijos profesorius Robas Howardas kalbėjo: „Galimas dalykas, kad kai kurių šių vaistų vartojimas iš tikrųjų buvo ankstyviausių Alzheimerio ligos simptomų, tokių kaip prasta nuotaika ir šlapimo takų infekcijos, gydymas daugelį metų prieš pasireiškiant demencijai.“