Dėl oro taršos kenčia širdis
Nuo­la­ti­nė, net ir ne­di­de­lė, oro tar­ša ga­li su­kel­ti šir­dies po­ky­čių, pa­na­šių į tuos, ku­rie bū­din­gi anks­ty­vai šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo sta­di­jai. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je iš­ty­rus 4 tūkst. žmo­nių nu­sta­ty­ta, kad tų, ku­rie gy­ve­no prie triukš­min­gų, jud­rių ke­lių, šir­dys vi­du­ti­niš­kai bu­vo di­des­nės nei ma­žiau už­terš­tų vie­to­vių gy­ven­to­jų.

Kaip rašo „BBC News“, tokie rezultatai gauti, nors tyrimo dalyviai buvo paveikti net mažesnės taršos, nei Jungtinėje Karalystėje leidžiamas jos lygis. Tyrėjai paragino vyriausybę greičiau mažinti oro taršą.

Per tyrimą nustatytas akivaizdus ryšys tarp padidėjusio taršos lygio ir didesnių dešiniojo ir kairiojo širdies skilvelių.

Kintamasis rizikos veiksnys

Mokslininkų komanda, vadovaujama iš Londono Karalienės Marijos universiteto, ištyrė žmonių, kurie neturėjo pagrindo širdies problemoms ir buvo Jungtinės Karalystės biobanko tyrimo dalyviai, sveikatos duomenis. Tarp jų – širdies dydis, svoris ir funkcija. Taip pat atsižvelgė į taršos lygį tose vietovėse, kuriose jie gyveno.

Per tyrimą nustatytas akivaizdus ryšys tarp padidėjusio taršos lygio ir didesnių dešiniojo ir kairiojo širdies skilvelių. Dėl kiekvieno papildomo mikrogramo kubiniam metrui PM2,5 – mažyčių oro taršos dalelių – ir 10 papildomų mikrogramų vienam kubiniam metrui azoto dioksido širdis padidėjo apie 1 procentą. Tyrimo duomenų analizei vadovavusio dr. Nay Aungo teigimu, šie pokyčiai panašūs į tuos, kuriuos sukelia nuolatinis fizinis neaktyvumas ar padidėjęs kraujo spaudimas.

„Oro tarša turėtų būti vertinama kaip kintamasis rizikos veiksnys, – pabrėžė jis. – Gydytojai ir visuomenė turi žinoti apie šį poveikį, kai galvoja apie savo širdies sveikatą, lygiai taip pat, kaip rūpinasi savo kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ir kūno svoriu.“

Nors tiksli žmonių gyvenamoji vieta nebuvo įtraukta į tyrimą, dauguma jų gyveno už pagrindinių Jungtinės Karalystės miestų ribų, ir PM2,5 taršos lygis buvo gerokai mažesnis, nei dabar leidžiama Jungtinėje Karalystėje. Vidutinė metinė PM2,5 koncentracija svyravo nuo 8 iki 12 mikrogramų kubiniam metrui, o Jungtinėje Karalystėje leidžiami 25 mikrogramai vienam kubiniam metrui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 10 mikrogramų vienam kubiniam metrui PM2,5 ribą. Ši kietųjų dalelių tarša yra ypač pavojinga, nes jos gali prasiskverbti giliai į plaučius bei širdies ir kraujagyslių sistemą.

Azoto dioksido poveikis per tyrimą svyravo nuo 10 iki 50 mikrogramų kubiniame metre. Jungtinėje Karalystėje ir PSO nustatyta riba – 40 mikrogramų kubiniam metrui.

Pasak dr. N. Aungo, širdies pokyčiai buvo maži ir galimai grįžtami. Tačiau jie rodo, kad ir palyginti žemas oro taršos lygis gali kenkti sveikatai. Jei oro taršos lygis būtų saugus, teoriškai nebūtų buvę galima aptikti jokių pokyčių.

Neperkels namų kitur

Britų širdies fondo, iš dalies finansavusio tyrimą, atstovų teigimu, gautos išvados skatina vyriausybę ir visuomenės sveikatos įstaigas veikti greičiau, kad pagerėtų oro kokybė. Pasak Britų širdies fondo medicinos direktoriaus prof. Jeremy'o Pearsono, negalima tikėtis, jog žmonės perkels savo namus kitur, kad išvengtų oro taršos. Dabar vyriausybės ir viešosios įstaigos turi veikti, kad visos vietovės būtų saugios ir gyventojai apsaugoti nuo žalingų taršos padarinių.

Prof. J. Pearsonas taip pat paragino vyriausybę priimti PSO oro taršos gaires: „Tokie teisiniai tikslai taip pat padės pagerinti gyvenimą tų, kurie šiuo metu kenčia nuo širdies ir kraujotakos ligų, nes yra, kaip žinome, ypač paveikti oro taršos.“

Tačiau tyrimas, paskelbtas žurnale „Circulation“, negali įrodyti priežastinio ryšio tarp oro taršos ir išsiplėtusios širdies. Taip pat neįmanoma pasakyti, kiek tyrimo dalyvių, kurių širdis išsiplėtusi, susirgs širdies liga.

Atvirojo universiteto taikomosios statistikos profesorius emeritas Kevinas McConway, nedalyvavęs atliekant tyrimą, teigė, jog pateikti „gana tvirti įrodymai“, kad taršos lygis susijęs su širdies pokyčiais. Tačiau yra taip pat daugybė kitų veiksnių. Pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, pasyvus gyvenimo būdas, žema socialinė padėtis.

„Tarkime, kad žmonės, kurių širdies sveikata yra blogesnė dėl kai kurių šių veiksnių, taip pat dažniau gyvena tose vietose, kur oro tarša yra didelė, – svarstė jis. – Gali atrodyti, kad oro tarša susijusi su širdies ligomis, net jei pati tarša nedaro tiesioginio poveikio širdžiai.“

Didžiausia grėsmė sveikatai

Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento atstovas teigė, kad oro tarša yra didžiausia grėsmė žmonių sveikatai Jungtinėje Karalystėje ir būtini kolektyviniai veiksmai šiai problemai spręsti. Sudarytas 3,5 mlrd. svarų sterlingų (3,9 mlrd. eurų) kainuosiantis planas, kaip sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį.

Ambicinga Švaraus oro strategija Jungtinė Karalystė pretenduoja tapti pirmąja svarbia valstybe, siekiančia vadovautis PSO rekomendacijomis dėl kietųjų dalelių išmetimo. Iki 2040 metų nutraukus tradicinių naujų dyzeliu ir benzinu varomų automobilių bei mikroautobusų prekybą, taip pat sparčiau bus kovojama su oro tarša nei kurioje nors kitoje išsivysčiusios ekonomikos šalyje.

Vyriausybės konsultacijos dėl Švaraus oro strategijos projekto baigiamos rugpjūčio 14 dieną.