Degindamiesi saulėje ypač saugokite vaikus
Mė­gau­da­mie­si orais daž­nai ne­pa­jun­ta­me pa­vo­jin­gos ri­bos, kai sau­lė ga­li pa­kenk­ti, mat nu­de­gi­mai ne iš kar­to ma­ty­ti. Tik po 3–6 va­lan­dų oda rea­guo­ja į gau­tą spin­du­lių do­zę, ir jei­gu jų bu­vo per daug, oda par­aus­ta, ga­li at­si­ras­ti pūs­lių. Pa­ta­ria vai­kų li­gų gy­dy­to­jas dr. Al­gi­man­tas Ving­ras.

– Ar tiesa, kad galima nudegti nuo saulės net apsiniaukusią dieną?

– Taip. Kai saulė labai aktyvi, vaikas gali įdegti net nebūdamas atviruose saulės spinduliuose, pavyzdžiui, apsiniaukusią dieną, jei jis bus išsirengęs arba veidukas neuždengtas plačiakrašte kepuraite.

Algimantas Vingras: „Net jeigu saulė ir nepakenkė, vakare kūną vis tiek reikėtų patepti drėkinamosiomis priemonėmis, nes saulė, vanduo ir smėlis labai sausina odą.“

– Ar tiesa, kad prie vandens oda nudega kur kas greičiau?

– Taip. Prie jūros ar ežero veikia ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir jų atspindžiai nuo smėlio ar vandens paviršiaus. Manoma, kad baltas pajūrio smėlis gali atspindėti apie 10 proc. spindulių, vanduo – panašiai. Taigi pliaže tyko gerokai didesnė spindulių dozė nei paprastai. Todėl būtinai reikėtų saugotis nuo saulės apsauginiais kremais, dėvėti tankesnio audinio drabužius ir galvos apdangalus.

Jautriausia vieta – kaklas

– Ar tiesa, kad viena jautriausių saulei vaiko odos vietų – kaklas?

– Taip, jei jis neuždengtas. Plačiakraštė kepuraitė turėtų dengti ir dalį sprando, o marškinėliai irgi pridengti kaklo dalį. Kai vaikas žaidžia palenkęs galvą, jo sprandas ir apie jį esanti kaklo dalis gali smarkiau įdegti. Didesnis sprando ir apie jį esančios kaklo dalies įdegimas yra apgamų, pigmentinių dėmių atsiradimo rizikos veiksnys. Galbūt šie reiškiniai pasirodys ne iškart, po kelerių metų, bet niekada nepraeis nepastebimai. Oda atsimena, kiek saulės ji gavo, kai vaikas sulaukia paauglystės ar brandos.

Jei pastebite, kad po žaidimų kieme atsirado sprando ir apie jį esančių kaklo dalių įdegis – koreguokite vaiko aprangą. Jei daugėja apgamų, jie didėja, būtinai parodykite vaiką gydytojui – kartais tikslinga apgamus šalinti jau vaikystėje, kad jie neišsivystytų į piktybinius.

– Ar tiesa, kad kremai nuo saulės pradeda veikti ne iškart?

– Taip. Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Nuo saulės apsaugančiais kremais reikia teptis dar namie, kad per 20 min. kremas spėtų įsigerti į odą. Ant pakuotės nurodytas SPF skaičius. Jį padauginę iš 10 sužinosite, kiek minučių vaikas saugus saulėje. Pavyzdžiui, jei nurodyta, jog kremo SPF 30, vadinasi, nuo saulės oda saugoma 300 min. – apie 5 valandas.

Algimantas Vingras: "Net jeigu saulė ir nepakenkė, vakare kūną vis tiek reikėtų patepti drėkinamosiomis priemonėmis, nes saulė, vanduo ir smėlis labai sausina odą."

Specialūs kremai vaikams

– Ar tiesa, kad kūdikiams būtini specialūs apsauginiai kremai?

– Taip. Kūdikiams reikėtų naudoti tik mineralinius filtrus turinčius kremus nuo saulės. Jie kiek brangesni, tačiau tarsi veidrodis atspindi ir išskaido ultravioletinius spindulius. Patepus odą mineralinį filtrą turinčiu kremu, lieka plona matinė plėvelė, kuri ir saugo. Tokių kremų veiklioji medžiaga – titano dioksidas arba cinko oksidas.

Nuo 3 metų vaikas jau gali būti tepamas tuo apsauginiu kremu, kurį naudoja visa šeima, – su cheminiu filtru arba ir mineraliniu, ir cheminiu filtru. Tačiau jei visai šeimai perkamas vienas kremas, geriau rinktis ne mažesnį kaip 30 SPF skaičių, kad vaiko oda būtų tikrai gerai apsaugota.

Be to, paplūdimyje su mažais vaikais geriausia būti ryto valandomis, kol saulė ne pati aktyviausia. Nuo 12 iki 16 val. atviroje saulėje vaikams geriau nebūti.

– Ar tiesa, kad vakare reikia nuplauti apsauginius kremus nuo saulės?

– Taip, nors apsauginiai kremai nėra žalingi, ypač kalbant apie fizinius filtrus. Jei kremas liktų nenuplautas, jis žalos odai nepadarytų. Tačiau grįžus iš lauko, nusiprausti reikėtų vien dėl higienos, nes oda būna suprakaitavusi, aplipusi dulkėmis ir pan.

Naudojame kremus, tačiau vaikas vis tiek nudega. Kaip padėti?

Naudojant apsauginius kremus galima nudegti, jei pamirštate vėl atnaujinti apsaugą, iš naujo pasitepti kremu, juk kremas nusiplauna dažnai maudantis ar nusitrina žaidžiant smėlyje. Vakare išryškėja pirmieji nemalonūs simptomai – odos paraudimas, tempimas, karštis...

* Duokite daugiau skysčių, nes odos nudegimas rodo ir bendrą perkaitimą. Tegul vaikas geria kambario temperatūros negazuoto vandens arba sulčių, perpus atskiestų virintu arba negazuotu mineraliniu vandeniu. Tačiau jeigu vaikas atsisako gerti išvardytus skysčius, verčiau geria tai, ką nori (kokakolą, neskiestas sultis), bet tegul geria. Čia reikia elgtis panašiai, kaip vaikui stipriai karščiuojant.

* Kai saulėje nudegė nedideli kūno plotai, ant jų dėkite kambario temperatūros kompresus, pvz., drungname vandenyje suvilgytus rankšluosčius. Uždėtą šaltą kompresą laikykite, kol sušyla, 10–15 minučių. Buitinis metodas – medžiagos skiautę suvilgyti šaltame nugriebtame piene (perpus atskiestame vandeniu) arba avižų miltų vandenyje (sausi avižų miltai supilami į lininį arba kelių sluoksnių marlinį maišelį ir pamirkomi keletą minučių vandenyje). Taip paruoštus kompresus galima dėti kas 2–3 valandas.

* Nudegus dideliam plotui, galite vaiką paguldyti į 26–28 laipsnių Celsijaus vonią. Po atvėsinimo leiskite nudžiūti (odos nešluostykite, nesausinkite – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą, vaikas pasijunta geriau).

* Irzliam, nesugebančiam pakentėti vaikui pirmąsias 2 paras po nudegimo duokite vaikiško paracetamolio, panadolio suspensijos. Tuomet, jei vaikas intensyviai kasosi, duokite antihistamininių vaistų.

* Net jeigu saulė ir nepakenkė, vakare kūną vis tiek reikėtų patepti drėkinamosiomis priemonėmis, nes saulė, vanduo ir smėlis labai sausina odą.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“