Atrastas ryšys tarp ligos ir poreikio miegoti
Mie­go­ti ga­li reikš­ti gy­ti. At­ras­tas ge­nas, re­gu­liuo­jan­tis mie­go po­rei­kį, kai ser­ga­me. Nu­sta­ty­tas tie­sio­gi­nis ry­šys tarp li­gos ir po­rei­kio dau­giau mie­go­ti.

Kaip rašo „Science Daily“, žmonės praleidžia beveik trečdalį gyvenimo miegodami, tačiau miegas vis dar yra didžiausia biologijos paslaptis. Iki šiol mažai žinoma, kas – genetinės ar molekulinės jėgos – skatina miegoti. Atlikdami daugiau nei 12 tūkst. vaisinių muselių tyrimą Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos mokslininkai rado geną, kuris sustiprina miego poreikį. Jis pavadintas nemuriu, japonų kalbos žodžiu, reiškiančiu miegą. Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.

Padeda išlikti

Nemurio baltymas kovoja su mikrobais jam būdingu antimikrobiniu poveikiu ir yra išskiriamas smegenų ląstelių, kad sukeltų ilgai trunkantį, gilų miegą užklupus infekcijai.

„Nors visuotinai sutariama, kad miegas ir gijimas yra glaudžiai susiję, mūsų tyrimas tiesiogiai susieja miegą su imunine sistema ir suteikia galimą paaiškinimą, kaip miego poreikis sustiprėja sergant“, – sakė pagrindinė straipsnio autorė dr. Amita Sehgal, neurologijos profesorė ir Pensilvanijos universiteto Chronobiologijos programos direktorė.

Vaisinės muselės be nemurio geno buvo lengviau pažadinamos iš dienos miego, o jų ūmus poreikis daugiau miegoti dėl miego trūkumo ar infekcijos buvo sumažėjęs. Kita vertus, miego trūkumas, didinantis miego poreikį, ir tam tikru mastu infekcija skatino nemurio raišką nedidelėje vaisinių muselių neuronų grupėje, išsidėsčiusioje netoli žinomos miego skatinimo struktūros smegenyse. Dėl nemurio poveikio bakterijomis užsikrėtusios muselės daugiau miegojo ir jų išgyvenamumas padidėjo, palyginti su kontroline grupe.

Naujas tyrimas tiesiogiai susieja miegą su imunine sistema ir suteikia galimą paaiškinimą, kaip miego poreikis sustiprėja sergant.

Reaguodamas į infekciją, nemuris žudo mikrobus, labiausiai – periferinėse vaisinių muselių kūno dalyse, ir per savo veiklą smegenyse padidina miego poreikį. Keletas molekulių, tokių kaip nemuris, kuris yra antimikrobinis peptidas, turi daugialypių funkcijų, padedančių kovoti su infekcija, tačiau miego skatinimas, pasak mokslininkų, gali būti toks pat svarbus. Miegas padeda infekcijos užkluptoms muselėms išlikti.

Tikras migdytojas sergant

Be to, straipsnio autoriai pažymi, kad tokie citokinai, baltymai, aktyvinantys imuninę sistemą, kaip interleukinas-1 (IL-1), imuninės ląstelės molekulė, yra susiję su žmogaus miegu. IL-1 gali veikti tokiu pat būdu kaip antimikrobinis peptidas. Jis kaupiasi po ilgesnio budrumo periodo ir skatina miegą. Žinduolių organizme citokinai gali sužadinti antimikrobinių peptidų gamybą, tačiau antimikrobiniai peptidai taip pat gali turėti įtakos citokinų raiškai. Atsižvelgdami į šiuos tarpusavio ryšius, mokslininkai daro išvadą, kad nemuris yra aktyvi sąsaja tarp imuninės funkcijos ir miego.

„Nemurio baltymas yra tikras migdytojas, kai labiausiai reikia miego, pavyzdžiui, sergant, – sakė pirmasis straipsnio autorius dr. Hirofumi Toda, atliekantis podaktarinę stažuotę dr. A. Sehgal laboratorijoje. – Per kitą mūsų darbo etapą planuojame ištirti mechanizmą, kaip nemuris skatiną miegą.“

Straipsnio bendraautoriai Julie Williams ir Michaelas Gulledge'as taip pat dirba dr. A. Sehgal laboratorijoje. Tyrimą finansavo Howardo Hughes'o medicinos institutas ir Nacionaliniai sveikatos institutai.