Arimantas Tamašauskas: „Esu už dinastiją, perduodančią ne lazdą, o – patirtį“
„Gal­vo­jau ir gal­vo­siu iki smer­čiaus, kad sme­ge­nys – su­dė­tin­giau­sias žmo­gaus or­ga­nas. Ana­li­zuo­ti ir su­pras­ti jas – ne šių die­nų pa­sie­ki­mai, ta­čiau tiks­liai at­sa­ky­ti, ko­dėl iš­tin­ka sme­ge­nų li­gos, vis dar ne­įma­no­ma“, – svars­to Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kų Ne­uro­chi­rur­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas, pro­fe­so­rius Ari­man­tas Ta­ma­šaus­kas (56 m.).

Ir LSMU, ir jo vadovaujama klinika laikosi nuostatos – neprarasti dešimtmečiais puoselėtos neurochirurgijos patirties, įgūdžių ir stengtis, kad ši sritis lyderiautų.

Šiuo metu A. Tamašauskas gyvena profesiškai maloniu laukimu, kada šalia jo vadovaujamos klinikos bus baigtos priestato, skirto gama peiliui, statybos. Šį modernų, neurochirurgijos prietaisą, Kauno klinikos įsigijo šiemet, o naudotis juo, kaip viliamasi, galima bus vėliausiai kitų metų rudens pradžioje.

Mokytis reikia ir iš blogų pavyzdžių

Nors A.Tamašauskas neurochirurgijos mokėsti garsiausiose Japonijos, Prancūzijos, Amerikos klinikose, jo mokytojais Kaune buvo sovietinės neurochirugijos atstovai.

Nepaisant to, kad Lietuvos neurochirurgai ilgus dešimtmečius iki pat nepriklausomybės atkūrimo neturėjo galimybės naudotis naujausiomis technologijomis ir užsienio kolegų patirtimi, A.Tamašauskas įsitikinęs, kad mokytis galima ir iš blogų pavyzdžių: „Nebūtina sau guzą užsistatyt. Galima juk pasimokyti, ir stebint, kaip kas nors ką nors daro ne taip.

Kad sūnums nekiltų pagundų naudotis senelio ar jo paties nuopelnais, A.Tamašauskas stengiasi visiškai nesikišti į jų darbinius reikalus.

Tik tomis klaidomis nereikėtų vadovautis, o dirbti su naujomis technologijomis.“

Profesorius įsitikinęs, kad didžiajam Lietuvos neurochirurgijos šuoliui tobulėjimo link padėjo nepriklausomybės atkūrimas, sienų atvėrimas ir, žinoma, medikų noras tobulėti, išekant naujovių, siekinat jas įdiegti Tėvynėje.

Bet A.Tamašausko, kaip neurochirurgo, startas buvo kur kas palankesnis, nei kitų jo kolegų. Pirmuoju jo mokytoju buvo tėvas, vienas žinomiausių Lietuvos neurochirurgų ir šios srities puoselėtojų, ilgametis Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovų Jaunutis Marijonas Tamašauskas.

„Mano tėvui – jau daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Tad, bendraudamas su juo, galiu pasisemti neįkainojamos gyvenimiškos patirties. Jis visada būdavo pasiruošęs padėti žmonėms. Buvo vedęs ne mamą, o neurochirurgiją ir buvo absoliutus darbocholikas. Panašiai gyvenu ir aš. Nežinau, ar tai – blogai ar gerai. Tačiau ko gero reikėtų keistis“, – šyptelėjo profesorius.

Tik neabejotinai jis niekada neatsisakys vienos tėvo pamokos – neimti iš ligonių vokų ar padėkų kitomis formomis.

„Viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus auga ir auklėjamas. Man tėvukas – didžiulis autoritetas. Jo moralės principai – ypač aukšti. Negaliu elgtis kitaip ir aš. Tikiuosi, kad ir mano vaikai taip gyvens“, – atviravo A.Tamašauskas.

Šeimoje – jau neurochirurgų dinastija

Kaip tarpusavyje kartais pajuokauja A.Tamašausko kolegos, jo tėvas išaugino tik vieną neurochirurgą, o jis pats – jau net du.

Abu Aprofesoriaus sūnūs pasuko jo ir senelio keliu. Vienas jau – neurochirurgas, kitas neurochirurgijos rezidentūroje mokosi paskutiniuosius metus.

„Tik jeigu tai netrukdo kitiems žmonėms. Juk yra įvairių dinastijų. Yra karalių dinastijos, kurios kitai perduoda valdžią. Esu už tą dinastiją, kuri perduoda ne lazdą, o – patirtį.“

„Tėvas nenorėjo, kad eičiau jo pėdomis. Ir aš bandžiau sūnus atkalbėti rinktis mediko profesiją. Tačiau mūsų šeimoje smegenų gydymas buvo tiesiog idealizuotas“, – pasakojo A.Tamašauskas.

Atsakydamas į klausimą, gerai ar blogai, kad šeimoje – neurochirurgų dinastija, jis nedvejodamas prisipažino manąs, kad – gerai: „Tik jeigu tai netrukdo kitiems žmonėms. Juk yra įvairių dinastijų. Yra karalių dinastijos, kurios kitai perduoda valdžią. Esu už tą dinastiją, kuri perduoda ne lazdą, o – patirtį.“

Kad sūnums nekiltų pagundų naudotis senelio ar jo paties nuopelnais, A.Tamašauskas stengiasi visiškai nesikišti į jų darbinius reikalus. To kartais paprašo kolegų neurochirurgų, o pats pataria tik tuo atveju, kai sūnūs klausia patarimo vienu ar kitu ligos atveju.

Puoselėja Kauno mokyklos tradicijas

A.Tamašauskas prisipažino, kad iš tėvo galėtų mokytis iki šiol: „Mokiausi iš jo įvairių dalykų: kaip įsisąmoninti vieną ar kitą smegenų ligą, kaip išanalizuoti kiekvieną atvejį, kaip nustatyti tinkamiausią gydymo būdą, kaip elgtis su ligoniu. Mano tėvą ir kitus vyresniosios kartos neurochirurgus varžė tai, kad neturėjo galimybių naudotis naujovėmsi, bet jie tai kompensuodavo sunkiu darbu. Kartais tik rankų darbu pasiekdavo neįtikėtinų rezultatų.“

Paklaustas, kuo ypatinga Kauno neurochirurgijos mokykla, profesorius prisiminė tėvo kolegos, žinomo neurochirurgo Leono Klumbio žodžius: „Kiekvienas neurochirugas turi būti puikus neurologas, kuris dar ir operuoti moka.“

Šiandien, analizuojant kiekvieną ligos atvejį, ženkliai padeda naujausi diagnostikos ir gydymo metodai. Kita vertus, nors pastaraisiais metais neurochirurgai jau apsiginklavę šiuolaikiška įranga, pasak A.Tamašausko, nėra universalaus įrenginio, kuriuo galima būtų operuoti smegenis visų ligų atveju.

Lietuvą kartais ištinka išimtys

„Iki to, kol nebuvo nebuvo radioterapijos, smegenys buvo tik operuojamos. Išgyvenamumas buvo vos trys mėnesiai. Atradus radioterapiją žmonių išgyvenamumas pailgėjo iki devynių, vienuolikos mėnesių. Atsiradus chemoterapijai, jis prasitęsė iki šešiolikos mėnesių. O visas tas periodas, kol atsirado šie gydymo metodai, tęsėsi keturiasdešimt penkiasdešimt metų“, – pasakojo profesorius, apgailestaudamas, jog Lietuva neturi galimybių skirti tiek lėšų medicinai, kad galėtų žengti koja kojon su pasaulio naujovėmis.

Tačiau tai, kad Lietuvos vyriausybės vis dėlto po šešerių metų svarstymų sugebėjo rasti pinigų gama peiliui įsigyti, pasak A.Tamašausko, galima laikyti ir pergale, ir įrodymu, jog kartais mūsų šalis sugeba tapti regiono lydere. Pradėjus Kauno klinikose veikti padaliniui, kur bus įkurdintas gama peilis ir bus suburta medikų komanda, sugebanti šiuo įrenginiu dirbti, bus įmanoma kur kas pažangiau gydyti daugelį smegenų ligų.

Kol bus baigtos gama peilio padalinio statybos, kurios A.Tamašausko pastebėjimo, vyksta neįtikėtinai greitai, Kauno klinikų medikai Prancūzijoje ir kitose šalyse, kur šiuo įrenginiu naudijamasi jau seniai, mokosi bei semiasi patirties iš pačių garsiausių pasaulio neurochirurgų.

„Gama peiliu galima operuoti be jokių galvos pjūvių. Koncentruotais gama spinduliais 0,16 mm tikslumu bus įmanoma paveikti žindinius galvoje – tiek auglius, tiek Parkinsono ligos, tiek kai kuriais epilepsijos atvejais, o taip pat numalšinti tam tikrus skausmus“, – žiniomis dalijosi A.Tamašauskas.

Tokių tikslių ir su tiek galimybių gama peilių, koks kitais metais pradės veikti Kaune, šiuo metu pasaylyje yra tik šeši.