Ar žiemą užtektinai gauname vitamino D
„The New York Ti­mes“ do­mė­jo­si, ar mums pa­kan­ka vi­ta­mi­no D iš sau­lės spin­du­lių, net jei gy­ve­na­me to­kio­je vie­to­je, kur žie­mą bū­na ma­žai sau­lės.

Dauguma žmonių vasarą vitamino D užtektinai gauna iš saulės, tačiau žiemą jos spindulių vitamino D sintezei gali trūkti. JAV ligonių kontrolės ir prevencijos centro tyrėjai 2016 metais nustatė, kad 14–18 proc. amerikiečių stigo vitamino D.

Vitamino D atsargos žmogaus organizme žiemą staiga nesumažėja. Mūsų kūnas gali išsaugoti vitamino D kepenyse ir riebaluose, todėl turime daug galimybių jo prisigaminti pavasarį, vasarą ir rudenį.

Vidutinio klimato juostoje

Kaulų sveikatai svarbaus vitamino D sintezei reikia saulės ultravioletinių spindulių poveikio. Vasarą, kai saulė plieskia tiesiai virš galvos, vitamino D sintezė gali būti labai efektyvi. Tiems, kurių oda šviesi, vidutinio klimato juostoje pusiaudienį pakaks „10 minučių kasdien 10 proc. kūno paviršiaus, pavyzdžiui, rankas ir veidą, atgręžti į saulę, ir ji suteiks tai, ko reikia“. Taip sakė Tuftso universiteto Mitybos centro Kaulų metabolizmo laboratorijos vadovė dr. Bess Dawson-Hughes. Arčiau pusiaujo užteks dar mažiau laiko pabūti saulėje.

Tačiau tai – apytikris vertinimas. Vitamino D sintezei gali trukdyti daug veiksnių. Tamsesnės odos žmonėms reikia du tris kartus daugiau saulės, kad pasigamintų tiek pat vitamino D. Be to, jo sintezė su amžiumi taip pat menkėja. Pasak dr. B. Dawson-Hughes, sumažinti vitamino D kiekį gali ir tokie aplinkos veiksniai kaip debesys, ozonas bei oro tarša.

Nors šiek tiek saulės naudinga dėl vitamino D, per daug jos gali padidinti odos vėžio riziką. Kaip įspėjo dermatologė dr. Jean Y. Tang iš Stanfordo universiteto, reikia pasirinkti saugų būdą, kaip gauti užtektinai saulės vitamino D sintezei, bet ne tiek daug, kad atsirastų paraudimas ir nudegimas.

Kremas nuo saulės, skrybėlė ir apsauginiai drabužiai gali kliudyti vitamino D sintezei, bet sveikam žmogui tokia apsauga labai smarkiai nesumažina gaunamo vitamino D. Dermatologės dr. J. Y. Tang teigimu, dauguma žmonių tiesiog nėra tokie budrūs, kad visą laiką blokuotų saulės ultravioletinių spindulių poveikį.

Žiemą daug sunkiau gauti užtektinai saulės ultravioletinių spindulių vitaminui D pasigaminti, nes kai šalta, žmonės apsimuturiuoja, o ir saulė danguje pakyla žemai. Kelių tyrimų duomenimis, nepakankamas saulės ultravioletinių spindulių kiekis riboja vitamino D sintezę bent kelis žiemos mėnesius tiems, kurie gyvena aukščiau 35 laipsnių šiaurės platumos.

Didžiausias trūkumas – kovo mėnesį

Tačiau vitamino D atsargos žmogaus organizme žiemą staiga nesumažėja. „Svarbu nepamiršti, kad mūsų kūnas gali išsaugoti vitamino D kepenyse ir riebaluose, todėl turime daug galimybių jo prisigaminti pavasarį, vasarą ir rudenį“, – pabrėžė dietologė Carol Haggans, atstovaujanti Nacionaliniam sveikatos ir maisto papildų institutui.

Vis dėlto tyrimai nuosekliai rodo, kad žiemą vitamino D organizme sumažėja. Didžiausias jo kiekis būna rugsėjį, mažiausias – kovo mėnesį.

Taigi kai kuriems žmonėms, bent jau tam tikru metų laiku, svarbus vitamino D šaltinis gali būti maisto produktai arba papildai. Medicinos institutas rekomenduoja sveikiems suaugusiesiems suvartoti 600 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D per dieną, didesnę dozę – iki 800 TV – žmonėms, vyresniems nei 70 metų amžiaus, darant prielaidą, kad saulės spindulių bus minimaliai. Maždaug 85 gramai lašišos turi apie 450 TV, o vienas puodelis karvės pieno, papildyto vitaminu D, – apie 120 TV. Vitaminu D taip pat gali būti papildytas augalinis pienas, apelsinų sultys, jogurtas ar pusryčių dribsniai.

„Kai kuriems žmonėms sunku gauti pakankamai vitamino D iš savo maisto“, – sakė C. Haggans. Tiems, kurie nori sužinoti, ar reikia vartoti papildų ir kokią jų dozę, dietologė rekomenduoja kreiptis į gydytoją,

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ