Ar liptumėte į autobusą, jei šį vairuotų kurčiasis?
Kur­tie­ji no­ri vai­ruo­ti ne tik leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius, bet ir su­nkias­vo­res trans­por­to prie­mo­nes ar ne­tgi ke­lei­vi­nius au­to­bu­sus. Jei kur­čia­sis tu­ri to­kią sva­jo­nę, jam be­lie­ka vie­na – emig­ruo­ti į ki­tas ša­lis, kur ne­pri­gir­din­tys vil­ki­kų ar au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai se­niai ne­bes­te­bi­na. Sa­vo ruo­žtu ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­rė at­krei­pia dė­me­sį, jog da­bar­ti­nė vai­ruo­to­jų svei­ka­tos pa­žy­mų iš­da­vi­mo tvar­ka mū­sų ša­ly­je dis­kri­mi­nuo­ja žmo­nes, tu­rin­čius klau­sos ne­ga­lią.

Medikai neišduoda pažymos

„Klausos negalia tikrai netrukdo vairuoti. Kurtieji vairuoja jau nuo senų laikų. Mano senelis, būdamas visiškai kurčias, vairuoja ir artėdamas prie aštuoniasdešimties metų. O jeigu norima vairuoti sunkiasvorį automobilį arba autobusą – tai priklauso ne nuo negalios, o individualių žmogaus gebėjimų. Pavyzdžiui, Amerikoje kurtieji netgi gali pilotuoti mažuosius lėktuvėlius. Skaičiau mokslinį tyrimą, jog kurtieji netgi geresni vairuotojai už sveikuosius, nes jų regėjimo laukas itin išvystytas“, – sako Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sukritikavo esamą tvarką, pagal kurią pažymos dėl galimybės vairuoti autobusus, sunkvežimius ir kitas didesnių gabaritų transporto priemones bendros praktikos gydytojas gali neišduoti nepasikonsultavęs su klausos specialistu. Taip pat sukritikuota nuostata, kad klausos negalią turintiems asmenims draudžiama dirbti su vairavimu susijusioje srityje pagal darbo sutartį. Pažeidimus konstatavusi kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl esamos tvarkos keitimo.

„Sveikatos apsaugos ministerija turi pakeisti teisės aktus, kuriais vadovaudamiesi gydytojai priima sprendimus. Neteisinga, jog kurčiasis negali vairuoti sunkiasvorio automobilio, nes, kaip sakiau, tai priklauso nuo individualių žmogaus gebėjimų. Pavyzdžiui, aš niekada neįsivaizduočiau savęs vairuojančio keleivinio autobuso. Bet pažįstu kurčių vyrukų, kurie sako, kad yra bandę su instruktoriumi pavažiuoti ir jiems labai patiko. Netgi pažįstu vieną kurčią jaunuolį, kuris emigravo iš Lietuvos, nes jo svajonė ir buvo vairuoti sunkiasvorį automobilį. Šiuo metu jis gyvena Švedijoje ir sėkmingai dirba vienoje įmonėje vilkiko vairuotoju.

Lietuvoje vienas kurčiasis irgi per gydytojus išsikovojo teisę mokytis vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę. Savo ruožtu kiti kurtieji sekdami jo pavyzdžiu taip pat kreipėsi į gydytojus, bet šie jiems parodė įstatymus. Medikai bijo prisiimti atsakomybę ir likti kalti, jei kas nors bus negerai“, – sako K.Vaišnora.

Ministerija peržiūrės tvarką

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), klausos negalią turinčių vairuotojų klausimas itin jautrus ir reikalaujantis detalaus nagrinėjimo. Tad praėjusį penktadienį SAM ekspertai rinkosi į darbo grupę, kuri svarstė lygių galimybių kontrolierės išvadą. Apie tai Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai išgirdo pirmą kartą. „Labai įdomiai atrodo, kad sprendžia už mus ir be mūsų“, – nusijuokė draugijos viceprezidentas K.Vaišnora.

Šaršalas kilo, kuomet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo du skundus, kuriais prašyta įvertinti, ar dėl esamos vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame apraše teigiama, kad kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos arba vidaus ligų gydytojai. Jame taip pat rašoma, kad klausos negalią turintieji negali vairuoti 2-os grupės motorinių transportų priemonių, vadinasi, gauti leidimą vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų automobilius, tokius kaip sunkvežimiai, traktoriai, greitosios pagalbos automobiliai, troleibusai. Tačiau Apraše yra pateikta pastaba, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti arba atnaujinti atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pateiktas įvertinus asmens kurtumo laipsnį.

Pagal tokią tvarką specialisto konsultacija nėra privaloma ir gydytojas, atliekantis patikrą, nėra įpareigotas ja pasinaudoti.

Kaip pažymima tarnybos pranešime, šią aplinkybę patvirtina ir vienos pareiškėjos pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose suformuota išvada, kad ji vis dėlto gali vairuoti C1, C1E, C ir CE kategorijų automobilius. Kitas pareiškėjas jau turėjo sukaupęs trisdešimt penkerių metų 1-os grupės motorinių transporto priemonių ir penkerių metų 2-os grupės automobilių vairavimo stažą, tačiau šeimos gydytojas abiem atvejais vairuoti neleido net nesikonsultavęs su specialistais.

Neleidžia susirasti darbo

Vienas pareiškėjų atkreipė dėmesį, kad klausos sutrikimų turintys žmonės vienodai gerai, kaip ir girdintieji, gali mokėti kelių eismo taisykles, suvokti eismą, būti atidūs ir pareigingi vairuotojai. Eismas keliuose, pasak jo, nėra reguliuojamas garsiniais signalais – yra šviesoforai, kelio ženklai, pasitelkiami gestai ir panašiai. Be to, taisyklės kitiems vairuotojams nedraudžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu naudojant laisvų rankų įrangą, kas taip pat gali būti garsiniai trukdžiai.

Pareiškėjai taip pat prašė ištirti, ar aprašas neriboja klausos negalią turinčiųjų teisės susirasti darbą. Dirbti su vairavimu susijusioje srityje kurtieji arba neprigirdintieji gali pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitais būdais, bet tik ne pagal darbo sutartį. Toks ribojimas motyvuojamas tuo, kad šie vairuotojai negalėtų pervežti keleivių, tačiau turėtų teisę gabenti daiktus.

Politiko komentaras

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis:

– Jei kurtieji gali vairuoti lengvuosius automobilius, gali sėsti ir už kitų transporto priemonių vairo. Juk garsinis signalas naudojamas kraštutiniu atveju ir, atvirai pasakius, retai kada padeda. Manau, kad neprigirdintys žmonės galėtų visavertiškai vairuoti visas transporto priemones, kurioms sugeba išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Dažnai argumentuojama, kad kurtieji neišgirs greitosios pagalbos sirenos. Bet jie pamatys greitosios pagalbos automobilį!

Specialisto komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojas Darius Rauba:

– Kurčiasis galėtų vairuoti sunkiasvores transporto priemones, nors yra rizikos, kad jis gali neišgirsti garsinių signalų. Pavyzdžiui, iš šono gretimas automobilis norės daryti manevrą ir pasignalizuos. Bet ne taip dažnai panaudojami garsiniai signalai, jei žmogus važinėja atsargiai. Kai važiuojame automobiliu, daugiausiai orientuojamės į veidrodėlius ir sprendžiame, kaip elgtis tam tikromis situacijomis. Būtų žymiai didesnis pavojus vairuotojui turint didelio laipsnio trumparegystę. Galbūt būtų galima ant užpakalinio automobilio stiklo užklijuoti specialų ženklą „Aš negirdžiu“... Panašūs ženklai įsegami neprigirdintiems parduotuvių kasininkams. Pirkėjai iš karto žiūri tolerantiškiau ir kitaip bendrauja.

Teisininko komentaras

Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

– Norintis vairuoti automobilį turi būti atitinkamos sveikatos. Šiuo metu atitinkamus reikalavimus sveikatai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo nustatyta, kad visiškai kurti ir kurčnebyliai išimties tvarka gydytojų komisijos leidimu gali vairuoti tik A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones. Šis teisinis reglamentavimas gali būti pakeistas, jei būtų nustatyta, kad šis ribojimas neturi realaus pagrindo. Tai turėtų spręsti Sveikatos ministerijos organizuota komisija. Jei pasirodytų, kad esamas ribojimas neturi realaus pagrindo (t.y. šių asmenų grupės vairavimas nekelia grėsmės saugiam eismui), esamas teisinis reglamentavimas būtų keistinas kaip diskriminacinis.