Ar knygų skaitymas autobuse gali kenkti mūsų akims?
Va­žiuo­jant au­to­bu­su ir skai­tant kny­gą mū­sų akys jau­čia įtam­pą, nes tu­ri kon­cen­truo­tis į ju­dan­tį ob­jek­tą. Taip por­ta­lui LRT.lt sa­ko akių gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas Al­man­tas Mak­se­lis. Jo tei­gi­mu, kuo stip­res­nis siū­ba­vi­mas jau­čia­mas skai­tant vie­ša­ja­me trans­por­te ar au­to­mo­bi­ly­je, tuo or­ga­niz­mas la­biau er­zi­na­mas ir vei­kia­mas ne­igia­mai.

– Kokią įtaką mūsų akims turi knygų skaitymas autobuse, viešajame transporte?

– Poveikis gali būti dvejopas. Pirmiausia, mes galime nieko nejausti, jei regėjimas geras ir organizmas veikia taip, kaip turėtų. Tada neigiamo poveikio gali ir nebūti. Labai svarbus vadinamasis judėjimo faktorius, nes kai mes judame ir skaitome, kai kuriems žmonėms gali atsirasti pykinimas, silpnumas, prakaito pylimas, galvos svaigimas. Atsiranda skirtumas tarp to, ką mes jaučiame ir ką matome. Organizmas turi darnią sistemą, kaip reguliuoti normalią mūsų savijautą. Ir jei atsiranda neatitikimas tarp vidinių impulsų, kuriuos duoda mūsų vidinė ausis, tarp mūsų kūno padėties ir to, ką mato akys, tada ir atsiranda pykinimas. Jis dažniausiai pasireiškia važiuojant autobusu, mašina, plaukiant laivu, supantis sūpynėmis.

Kitas dalykas – žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų, ypač toliaregiams, skaitant atsiranda daug įtampos. Jie ją patiria todėl, kad galėtų skaityti ir matyti iš arti. To spaudimo kyla dar daugiau, nes atsiranda judantis objektas ir akys jaučia nuovargį.

– Kas labiau kenkia akims – kai skaitome tekstą telefone ar popierinėje knygoje?

– Skaitymas telefone skiriasi nuo knygos tik tuo, kad turi foninį apšvietimą. Žmonių akys skirtingai suvokia skaitymą ir kontrastą. Spausdintos knygos pagrindas nėra spinduliuojantis šaltinis ir neskleidžia dirbtinės šviesos. Ekranas spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri stimuliuoja smegenis, o tokia šviesa mus blaško skaitant, ypač jei tai darome vakarais. Svarbus ir kontrasto lygis – telefone jį galima reguliuoti, tačiau tiek per didelis, tiek per mažas kontrastas labai vargina akis.

Pavyzdžiui, yra naujienų portalai, kur raidės pateikiamos baltos juodame fone. Tai yra jutiminis efektas. Baltas raides juodame fone yra sunkiau sufokusuoti nei juodas raides baltame fone. Tačiau kiekvieno iš mūsų akys gali reaguoti skirtingai.

– Ar skaitymas lėktuve arba traukinyje, kur siūbavimo mažiau, kuo nors skiriasi nuo skaitymo autobuse?

– Didelio skirtumo nėra, nes bet kuriuo atveju pasireiškia jau minėtas jutiminis efektas, jis yra kompleksinis. Jei mūsų žiūrėjimas į objektą nestabilus, jaučiamas didesnis siūbavimas ir sistemos dirginimas važiuojant autobusu, automobiliu ar kitu transportu. Tada organizmas jaučiasi erzinamas ir neigiamai veikiamas.

Kai žmonės skrenda lėktuvu, vibracijos, foniniai svyravimai yra šiek tiek švelnesni, skaityti yra lengviau nei autobuse. Tačiau tai vis vien neįprastas judėjimas ir organizmo reakcija gali būti įvairi.

– Jei skaitome keliaudami ir esame paveikiami svyravimų, vibracijos, nesusitelkiame į objektą, ar tai turi įtakos skaitomos informacijos įsisavinimui?

– Jei žmogus sugeba atsiriboti nuo išorinio triukšmo ir nereaguoja į siūbavimą ir dirginimą, jaučiasi gerai, tai jam labai didelio skirtumo bandant prisiminti informaciją nebus. Bet jautresniam žmogui, kurio organizmas stipriai reaguoja į išorės dirgiklius, skaitytą medžiagą atsiminti bus sunku. Po ilgesnio žiūrėjimo į judantį objektą gali sutrikti ne tik atmintis, bet pasireikšti ir kiti simptomai: pykinimas, galvos skausmas.

– Jūsų nuomone, žmonės viešajame transporte skaito popierines knygas, nes iš tikrųjų neturi laiko, ar tai yra mados dalykas?

– Aš manau, kad žmonės dėl skubėjimo neturi laiko skaityti knygų namuose. Žinoma, skaitymas keliaujant yra ir laiko praleidimo klausimas – knyga yra geras būdas sutrumpinti kelionę nuo vieno miesto taško iki kito.

– Ką patartumėte skaitantiems žmonėms autobusuose ir troleibusuose?

– Pirmiausia, siūlyčiau pasitikrinti akis pas specialistus ir tinkamai koreguoti esamus sutrikimus. Tada rekomenduočiau skaityti knygas ar žiūrėti į ekraną iš tam tikro atstumo. Jei pasireiškia bendri blogos savijautos simptomai, kad ir kaip būtų gaila, skaitymo keliaujant reikėtų vengti. Bet jei organizmas toleruoja važiavimą ir skaitymą vienu metu, didelės žalos nebus. Dar vienas bendras patarimas visiems skaitantiems ar dirbantiems prie kompiuterio: kas 20–30 minučių reikia daryti trumpas pertraukas ir taip pasistengti atpalaiduoti akis.

– Kaip dažnai turėtume apsilankyti pas akių gydytoją?

– Jei nėra nusiskundimų regėjimu, vidutinio amžiaus žmonėms rekomenduočiau akis pasitikrinti du kartus per metus. Vaikai profilaktinei regėjimo apžiūrai turėtų apsilankyti bent kartą metuose, taip pat ir vyresni žmonės.