Ar įmanoma Lietuvoje maitintis sveikai?
Vis dau­giau lie­tu­vių at­krei­pia dė­me­sį į tai, ką val­go. Tai yra ieš­ko svei­kes­nių, ko­ky­biš­kes­nių pro­duk­tų. Pa­sak Vil­niaus Die­to­lo­gi­jos cen­tro gy­dy­to­jos die­to­lo­gės Eg­lės Kliu­kai­tės-Si­do­ro­vos, svei­kai mai­tin­tis nė­ra taip jau su­dė­tin­ga, o ir to­kių pro­duk­tų at­si­ran­da vis dau­giau pre­ky­bos cen­trų len­ty­no­se. Kar­tu me­di­kė pa­tei­kia ke­le­tą svei­kos mi­ty­bos pa­ta­ri­mų.

Reikėtų grūdinių kultūrų įvairovės

„Renkantis iš grūdinių kultūrų reikėtų įvairovės. Patartina, kad kruopos būtų ne skaldytos, bet pilno grūdo. Tai grikiai, įvairių rūšių ryžiai, tarp jų – rudieji, turintieji daugiau skaidulų, vitaminų, mineralų. Be abejo, avižos, – vardijo gydytoja dietologė. – Turėtų būti ilgesnio virimo.“

Įdomu, kad šeimininkių virtuvėse greta įprastų saulėgrąžų ar alyvuogių aliejų, vis dažniau atsiranda ir pluoštinių kanapių, vynuogių kauliukų, migdolų, moliūgų sėklų, žemės riešutų, judros aliejaus.

E. Kliukaitė-Sidorova siūlė išmėginti kuo įvairesnes kruopas, sėklas, tarkime, bolivinę balandą.

Duoną gydytoja dietologė irgi rekomendavo rinktis ruginę, pilno grūdo. Taip pat pažiūrėti, koks cukraus kiekis. Derėtų paieškoti tokios duonos, kurios 100 g turėtų mažiau, nei 5 g cukraus. Iš kviečių produktų E. Kliukaitė-Sidorova minėjo makaronus, kuriuos taip pat patarė rinktis pilno grūdo.

„Vaisiai ir daržovės turėtų užimti nemažą dalį. Daržovių rekomenduotina įtraukti į kiekvieną valgį. Per dieną reikėtų bent 500 g daržovių suvalgyti, galima rinktis ir garintas, ir žalias – pagal sezoniškumą, – teigė gydytoja dietologė. – O vaisių reikėtų apie 300 g per dieną. Tai gali būti, tarkime, du didesni obuoliai.“

Daugiau augalinės kilmės

E. Kliukaitė-Sidorova pažymėjo, kad mityboje turėtų būti ir baltymų turinčių produktų. Tokių patarė rinktis daugiau augalinės kilmės, negu gyvūninės. Rekomendavo ankštines daržoves – pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius. Patarė valgyti ir riešutus.

Iš baltymų turinčių gyvūninės kilmės produktų rekomendavo paukštieną, žuvį, liesą mėsą, kiaušinius, pieno produktus. Aišku, žmonės turėtų kreipti dėmesį į tai, ką jie toleruoja.

„Aišku, mityboje turėtų būti ir tam tikras riebalų kiekis, – pažymėjo gydytoja dietologė. – Galime rinktis iš produktų, kurie naudingi mūsų sveikatai. Sakykime, augalinis aliejus turėtų būti šalto, pirmo spaudimo. Nerafinuotas. Nedezoruotas. Tai yra kiek įmanoma, natūralesnis. Paprastai kokie du ar trys šaukštai per dieną. O sviesto – vienas ar du šaukšteliai per dieną. Svarbu įvairovė, aliejus gali būti alyvuogių, moliūgų sėklų, linų sėmenų, kanapių sėklų ar kitką.“

Žmonės stengiasi

Viena dažnų klaidų, kokią daro žmonės, – dienotvarkės ir valgymo režimo nesilaikymas. Būna, kad nusprendžia: pavalgysiu, kai turėsiu laiko. Arba nepusryčiauja. E. Kliukaitė-Sidorova patarė valgyti bent tris kartus per dieną.

Vis dėlto gydytoja dietologė ir iš savo patirties, ir iš bendravimo su pacientais, pastebėjo, kad žmonės stengiasi gyventi ir maitintis sveikiau. Tą patvirtina ir pernai didžiausio šalyje prekybos tinklo „Maxima“ atliktas pirkimo įpročių tyrimas. Prekybinininkai fiksuoja, kad žmonės vis didesnį dėmesį skiria sveikai mitybai. Apklausus beveik pusė tūkstančio lojalių „Maximos“ pirkėjų išaiškėjo, kad nauda sveikatai pirkėjams – ketvirtas svarbiausias kriterijus renkantis maisto produktus – po kainos, sudėties ir skonio. Toliau pagal svarbą seka kilmės šalis, prekės ženklas, pakuotė ir veiksniai.

Taip pat paaiškėjo, kad pastaruoju metu stengiasi valgyti sveikiau 41 proc. apklaustųjų: ketvirtadalis teigė valgantys sveikiau, beveik dešimtadalis – valgantys mažiau, 7 proc. valgo įvairesnį maistą.

Vilniaus Dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Paklausti, kaip keitė savo mitybos įpročius, stengdamiesi valgyti sveikiau, tyrimo dalyviai teigė, jog valgo daugiau daržovių (72 proc., tačiau čia buvo galima rinktis kelis atsakymus), daugiau vaisių (58 proc.), mažina cukraus kiekį mityboje (56 proc.), valgo mažiau saldumynų (54 proc.), geria daugiau vandens ir atsisako nesveikų užkandžių (po 52 proc.), labiau kreipia dėmesį į produktų sudėtį (51 proc.), atsisako alkoholio ar mažina jo kiekį (42 proc.), baltą duoną keičia į juodą rupią (41 proc.), valgo liesesnę mėsą (34 proc.), atsisakė ar mažina suvartojamus kavos kiekius (21 proc.), perka daugiau ekologiškų produktų (18 proc.).

Atsiliepia į pirkėjų lūkesčius

Lietuvių įpročių pokyčius fiksuoja ir pokyčiai prekybos centrų lentynose. „Maximos“ parduotuvėse, kur kasdien apsilanko per pusę milijono pirkėjų, pernai išaugo daržovių ir vaisių bei uogų paklausa: atitinkamai 17 ir 15 proc. Taip pat daugiau valgoma ir liesesnės mėsos – šviežios vištienos, kalakutienos: atitinkamai 17 ir 13 proc.

Įdomu, kad šeimininkių virtuvėse greta įprastų saulėgrąžų ar alyvuogių aliejų, vis dažniau atsiranda ir pluoštinių kanapių, vynuogių kauliukų, migdolų, moliūgų sėklų, žemės riešutų, judros aliejaus. Taip pat ekologiško aliejaus – daugiau nei du kartus pernai augo įvairių rūšių ekologiško aliejaus paklausa.

Į mitybą įtraukiama daugiau sėklų, pernai jų paklausa augo 7 proc., o 2016 metais – net 68 proc., taip pat riešutų ir džiovintų vaisių – jų sveriamų paklausa pernai išaugo apie pusantro karto. Valgoma įvairesnių kruopų – kruopų pardavimai pernai augo daugiau nei dešimtadaliu, labiausiai – paprastų avižų, bolivinių balandų, linų sėmenų, avižų sėlenų. avokadų pernai nupirkta 11 proc. daugiau, nors ketvirtadaliu pardavimai jau buvo išaugę ir 2016 metais. Kokoso pieno pardavimai pernai išaugo beveik trečdaliu, o užpernai – net 9 kartus.

„Gyvename tokiu metu, kai medicina stipriai pažengusi į priekį: kurių nors maisto produktų netoleruojantys ar net jiems alergiški žmonės tikrai žino, ko negali valgyti. Daugėja informacijos apie įvairias mitybos programas ir filosofijas, auga jomis besivadovaujančių žmonių bendruomenės. Stengiamės šiuos besikeičiančius žmonių poreikius patenkinti ir atitinkamai koreguojame savo parduotuvių asortimentą“, – komentavo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

LŽ archyvo nuotrauka

Kaip pavyzdį ji pateikė maisto produktus be glitimo, be laktozės, veganiškus produktus. Tarkim, maisto produktų be glitimo paklausa pernai išaugo beveik trigubai. Lėmė ir praėjusiais metais augusi naujų maisto prekių be glitimo pasiūla. 22 iš 28 maisto produktų be glitimo šiame prekybos tinkle atsirado pernai – tai įvairūs miltai, sausainiai, makaronai, kepimo milteliai ir mišiniai.

V. Drulienė pažymėjo, kad atliepiant pirkėjų poreikius, „Maximos“ parduotuvėse pernai daugiau nei 2 kartus praplėstas veganiškų produktų asortimentas: nuo 15 prekių iki 33. O veganams skirtų maisto produktų pernai nupirkta net 31 kartu dagiau nei užpernai, žinoma, tai lėmė ir gerokai platesnė šių produktų pasiūla.