Ar darbdaviui sakyti, kad turi psichikos negalią?
Vy­ras mo­ko­si vir­ti, kep­ti ir ati­da­ro ka­vi­nę. Vai­ki­nas siu­vi­nė­ja, mez­ga bei sva­jo­ja apie di­zai­ne­rio kar­je­rą. Mo­te­riai niež­ti ran­kas kuo grei­čiau pra­dė­ti nau­ją ke­ra­mi­kos dir­bi­nį. „Du vais­tai – ke­ra­mi­ka ir ge­ra­no­riš­ki dės­ty­to­jai. La­bai pa­de­da, kai esi to­kio­je ap­lin­ko­je, kur ta­ve su­pran­ta. Ta­da ir li­gos ne­be­jau­ti“, – at­vi­ra­vo ke­ra­mi­kos už­siė­mi­me su­tik­ta mo­te­ris. Tai – tik ke­lios žmo­nių, tu­rin­čių psi­chi­kos ne­ga­lią, sėk­mės is­to­ri­jos.

Pagrindinis profesinės reabilitacijos tikslas – padėti asmenims su psichikos negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, atstatant ar išugdant jų naujus profesinius gebėjimus, paruošiant aktyviai darbo paieškai, motyvuojant.

Atidarė restoraną

„Žmonės, turintys psichikos negalią, į užsiėmimus ateina motyvuoti. Kartais stengiasi keleriopai daugiau negu sveikas žmogus. Galiu pasidalinti sėkmės istorija, kai vienas auklėtinių, baigęs virimo programą, įsteigė greito maisto restoranėlį. Jis – šaunuolis! Labai juo didžiuojuosi“, – pasakojo VšĮ „Rastis“ virimo klasės mokytoja Banga Jautžemienė.

Lankantieji centrą gali rinktis iš keleto profesinės reabilitacijos programų: vidaus apdailininko, plytelių klojėjo, meninių keramikos dirbinių lipdytojo-žiedėjo, valytojo, virėjo, siuvėjo bei kitų amatų.

„Prieš porą metų baigiau profesinės reabilitacijos keramikos programą ir bandžiau įsidarbinti. Įsitikinau, kad susirasti darbą pagal specialybę – nelengva. Tai žinojau, bet keramika man buvo prie širdies. Tai – vienas gydymo terapijos metodų. Būdama namuose pasiilgstu užsiėmimų ir man net rankas niežti, kaip noriu lipdyti iš molio. Du vaistai – keramika ir darbui pasišventę dėstytojai. Labai padeda, kai esi tokioje aplinkoje, kur tave supranta. Tada ir ligos nebejauti“, – pasakojo užsiėmimų metu sutikta Rasa, prieš tai ilgus metus dirbusi siuvėja technologe.

Apdailos klasėje Lukas mokosi plytelių klojimo specialybės profesinės reabilitacijos programoje. Vienu metu jam pasisekė padirbėti viešojoje įstaigoje kiemsargiu valytoju – reikėjo tvarkyti teritorijos aplinką. Anot jo, sekėsi kuo geriausiai ir darbdavių atsiliepimai buvo palankūs. Vaikinas prisipažino, kad, nepaisant negalios, dirbdamas jautėsi netgi sveikesnis.

Pagrindinis profesinės reabilitacijos tikslas – padėti asmenims su psichikos negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, atstatant ar išugdant jų naujus profesinius gebėjimus, paruošiant aktyviai darbo paieškai, motyvuojant.

Svarbu režimas

„Tai nėra vien profesijos įsigijimo centras. Atkuriame socialinius įgūdžius, kas itin svarbu turintiesiems psichikos negalią. Per užsiėmimus vyksta individualus darbas su kiekvienu mūsų centrą lankančiu asmeniu. Atsižvelgdami į jo negalią ir gebėjimus, pirmiausia įvertiname, ką žmogus sugeba, kur yra jo silpnosios pusės“, – sako VšĮ „Rastis“ virimo klasės mokytoja Banga Jautžemienė.

„Specialistai pamato, kur asmuo, lankęs įvairias klases, turi daugiausiai perspektyvų dirbti. Jis gali sakyti, kad nori būti virėjas net ir turėdamas stuburo traumą. Tad mūsų darbas yra parodyti, kad galbūt jam labiau tinka keramika ir sėdimas darbas. Kada įvertiname profesinius gebėjimus, darbinius įgūdžius, vertiname, kiek reikia pastangų, kad žmogus galėtų sugrįžti į darbo rinką ir atitiktų darbdavio keliamus reikalavimus“, – pasakojo specialybės mokytoja B.Jautžemienė.

Jai antrina valymo klasės mokytoja Jolanta Mikėnienė: „Žmonės, turintys psichikos negalią, dažnai namuose ant sofos praleidžia kelis dešimtmečius ir paskui nepasitiki savo jėgomis. Pagrindinė problema – stresas. Jie nori dirbti paprastą darbą, kur nėra įtampos. Būna, kad valymo programą lankantiems pasireiškia stiprus nerimas ir jie netgi bijo paimti patalpų raktus.“

Dėlto su centro lankytojais dirba kompetentinga specialistų komanda, yra teikiamos tokios paslaugos, kaip socialinė ir psichologinė pagalba, atvejo vadyba, psichikos sveikatos priežiūra ir atkryčio prevencija.

„Stengiamės, kad jie iš pradžių išmoktų laikytis režimo: ateiti laiku, nepasilikti klasėje pertraukų metu. Tokiems žmonėms reikia daugiau laiko priprasti prie aplinkos, nes jos pasikeitimas sukelia stresą. Po psichosocialinės reabilitacijos jie keliauja į darbo biržą. Padrąsiname, kad gali daug daugiau pasiekti bei susitvarkyti gyvenimus“, – sako B.Jautžemienė.

Bendravimo įgūdžiai ugdomi ir savipagalbos grupės užsiėmimuose. Jaukioje bei saugioje aplinkoje susirinkusieji pasidalina patirtimi ir problemomis, sėkmės istorijomis, išgirsta kitų lankytojų mintis, kaip sėkmingiau gyventi turint psichikos sutrikimą, sulaukia emocinio grupės narių palaikymo.

Darbdavių požiūris keičiasi

Pasak karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, apie 50 proc. visų klientų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbina.

„Paliekame teisę pačiam žmogui spręsti, kiek jis nori darbdaviui atvirauti apie negalią. Nors rekomenduojame, jeigu darbdavys klausia, pasakykite: taip, aš turiu neįgalumą. Nes jeigu darbo metu išryškėja sveikatos problemos, nelabai gerai“, – sako E.Andriuškevičienė.

Kaip pastebi karjeros konsultantė, darbdavių požiūris į psichikos negalią turinčius asmenis pamažu keičiasi, nes prieš penkerius metus buvo siūlomas darbas vien tik valymo paslaugų srityje, o vien šiemet įsidarbino ir kasininku pardavėju, ir siuvėju, ir pardavėja „Kikoje“.

„Psichikos negalią turintys žmonės dažniausiai kontroliuoja ligą, vartoja vaistus. Jeigu yra pablogėjimas, patariame būtinai pranešti darbdaviui“, – sako specialistė.

Anot jos, darbdaviams nelabai patinka įdarbinimo specialistų tarpininkavimas. „Anksčiau skambindavau ir sakydavau, kad toks žmogus tiktų jūsų siūlomam darbui. Tuomet kitas darbdavio klausimas: o kodėl jis pats man negali paskambinti? Todėl motyvuojame, mokome žmones, ką sakyti ir kaip kalbėti su darbdaviu. Jie įpratę apie sveikatos problemas ir negalią papasakoti šeimos rate, gydytojams. Bet mes akcentuojame, kad jūs visgi atėjote ne į polikliniką, ne pas gydytojus, o pas darbdavį ir pirmiausiai turite kalbėti apie darbinę patirtį ir įgūdžius. Paskui, jei darbdavys paklausia, rekomenduojame, atsakyti, kad turite negalią. Jeigu klausia kokią, be abejo, žmogaus teisė pasirinkti, kiek jis nori apie tai pasakoti. Tokiems iššūkiams juos paruošiame darbo paieškos užsiėmimuose“, – sako specialistė.

Tarp kitko

VšĮ „Rastis“ teikiamos tiek psichosocialinės, tiek profesinės reabilitacijos paslaugos psichikos negalią turintiems asmenims.

Pagrindinis profesinės reabilitacijos tikslas – padėti asmenims su psichikos negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, atstatant ar išugdant jų naujus profesinius gebėjimus, paruošiant aktyviai darbo paieškai, motyvuojant.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos žmonėms sergantiems sunkiomis psichikos ligomis (šizofrenija, šizoafektiniu sutrikimu, kitais psichoziniais endogeniniais sutrikimais, sunkiais nuotaikos sutrikimais, bipoliniu afektiniu sutrikimu) ir kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų negalios.

Vykdydami įvairias programas ir projektus VšĮ „Rastis“ teikia šias psichosocialinės reabilitacijos paslaugas:

Psichosocialinio funkcionavimo įvertinimas, atvejo vadyba, ligos atkryčio ir suicido prevencija, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, streso įveikos įgūdžių ugdymas, psichologinių gebėjimų ugdymas, individualus ir grupinis motyvavimas pokyčiams, psichoedukacija ir psichologinė parama klientams ir jų artimiesiems, individualios psichologo, jei yra poreikis –psichiatro konsultacijos, darbinių įgūdžių ugdymas, užimtumo-laisvalaikio paslaugos, savipagalba.

Komentarai

Psichologė ir atvejo vadybininkė Gailė Lisauskaitė:

– Pagrindinės kliūtys yra susijusios su sveikatos problemomis. Tai yra žmonės, turintys neįgalumą. Jie baiminasi, kaip į mane reaguos darbdavys, ar jis mane priims. Taip pat yra daug baimių, ar sveikata leis dirbti. Tad dirbame su kliento sveikatos būsena ir stabilumo išlaikymu. Kaip sakau, išgydyti mes neišgydysime, bet žmogui padėti kiek įmanoma integruotis į visuomenę, dirbti ir išlaikyti darbo vietą tikrai įmanoma.

Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė:

– Kai žmogus užsiima kokia nors veikla – žymiai mažiau depresuoja. Darbinė veikla veikia gydančiai visus mus, nukreipia nuo blogų minčių, kartu stebimas sveikatos būklės gerėjimas. Vadinasi, jam yra mažiau atkryčių. O ir valstybė sutaupo: žmogus negula į ligoninę, jis tampa mokesčių mokėtoju. Psichinės ligos diagnozė, būklė iš tikrųjų stigmatizuojama visuomenėje. Jei atsakytume į visus darbdaviui kylančius klausimus dėl paūmėjimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, žmogus pasijaučia blogai, galbūt jis netgi padėtų pritaikyti patį darbo procesą, jeigu tai yra reikalinga. Pavyzdžiui, Norvegijoje vertina, kad septyniasdešimt procentų ilgalaikių bedarbių turi psichologinių problemų, kas stipriai atsiliepia jų psichinei sveikatai.