Alternatyvi medicina: vadina kova su blusomis
Dės apy­nas­rį įvai­raus plau­ko gy­dū­nams: SAM siū­lo įtei­sin­ti al­ter­na­ty­vios me­di­ci­nos pa­slau­gas, o jas tei­kian­tiems as­me­ni­mis rei­kės tu­rė­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą. Sa­vo ruo­žtu me­di­kai abe­jo­ja, ar reg­la­men­ta­vus to­kias pa­slau­gas, ap­maš leng­va­ti­kius mul­ki­nan­čių šar­la­ta­nų.

Numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.

Apgavikų nesumažės

„Šiai sričiai esant nesutvarkytai susiduriame su situacija, kad žmonės gali ir nežinoti, ar tos paslaugos yra kokybiškos, saugios, ar tie žmonės turi atitinkamą išsilavinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vis tiek bus lengvatikių, kurie ir gydosi ir toliau gydysis užkalbėjimais ar biolaukais. Niekur nuo to nepabėgsime. Šarlatanų nuo to nesumažės.

Anot jo, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai. Tarp alternatyvios medicinos paslaugų ministras minėjo delfinų, dėlių terapijas, akupunktūrą, kaniterapiją (terapiją su šunimis).

„Noras reglamentuoti netradicinės medicinos paslaugas yra geras. Jas teikdamas žmogus jaustų atsakomybę: jei kas nors atsitiks, turės už tai atsakyti teismine tvarka. Bet noras, kad kiekvienas, teikiantis tam tikras netradicinės medicinos paslaugas, būtų baigęs medicinos studijas, man atrodo, yra perteklinis ir tikrai to, kaip dabar norima padaryti, nepasieksime.

Nemanau, kad tie rezultatai bus tokie, kokių tikisi ministerija. Vis tiek bus lengvatikių, kurie ir gydosi ir toliau gydysis užkalbėjimais ar biolaukais. Niekur nuo to nepabėgsime. Šarlatanų nuo to nesumažės“, – sakė Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

Apmulkina net medicinos darbuotojus

Šeimos gydytojo kabinete pacientai dažnai atvirauja, pas kokius „specialistus“ lankėsi ir kokiais metodais gydėsi. Būtent šeimos gydytojai galėtų papasakoti daugiausiai istorijų, kuomet į jų rankas patenka nugydyti pacientai.

„Kai pradėjau dirbti rajono gydymo įstaigoje, tuomet pacientai aiškiai žinojo: jei niekas nepadeda, reikia eiti pas žiniuonį ir, jei šis nepadės, jau reikia užsisakyti paminklą.

Ligoninės, kuriai tuo metu vadovavau, sanitarė irgi pas kažką važiavo ir aiškino, koks buvo nuostabus efektas. Aš išklausinėjau, kas ten vyko. Pasakojo: įėjo į tamsų kambarį, porą kartų kažkas prie ausies pliaukštelėjo ir pasakė: viskas – dabar tu pasveiksi. Grįžusi sanitarė labai džiaugėsi, kad stipriai pagerėjo sveikata“, – su šypsena prisiminė profesorius.

Pasak jo, dalis pacientų, kurie nusivilia tradicine medicina, ir šiais laikais bando ieškoti išsigelbėjimo kitur.

„Jie ieško įvairių netradicinių gydymo priemonių, kurių spektras – itin įvairus. Vienos priemonės, kaip gydymas delfinais, iš tikrųjų pasiteisina. Matome, kad vaikams būna puikus efektas. Arba kaniterapija, jodinėjimas arkliais. Bendravimas su gyvūnais nuteikia palankiai, sukuria gerą atmosferą. Bet yra siūloma įvairiausių metodų, kurių logiškai protu negali suvokti. Pavyzdžiui, apkrauna kūną akmenimis, vartoja neaiškios kilmės žoles, nuovirus. Bando surasti taškus, kuriuos maigo neturėdami profesionalumo ir būna dar blogiau.

Kita dalis ligonių, esant terminalinėms stadijoms, kada medicina praktiškai nebegali padėti, važiuoja pas tuos, kurie gydo biolaukais ar užkalbėjimais“, – sako J.Kalibatas.

Pasak profesoriaus, jei žmogus psichologiškai labai įtaigus, jam tai gali padėti.

„Man nepatinka šarlatanai todėl, kad lengvatikiai jais patiki ir užleidžia sunkias ligos stadijas, laiku nediagnozuojamos ligos, ir, be abejonės, būna situacijų, kada jau ir tradicinė medicina negali padėti. O kovoti prieš juos bus tikrai sunku, nes šarlatanai tikrai nei diplomų neturi, nei licencijų, jie kaip dirbo, taip ir dirbs. Šarlatanai būtent sudaro didžiausią pavojų pacientų sveikatai“, – sako J.Kalibatas.

Reikalaus išsilavinimo

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo įstatymo projektu yra siekiama, jog papildomai ir alternatyviai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.

„Tai pat labai svarbu, kad paslaugos teikėjai laikytųsi visų šiai veiklai plėtoti planuojamų nustatyti šios veiklos paslaugų teikimo ir higienos normų reikalavimų“, – sakė viceministras.

Pasak SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės, alternatyvios medicinos paslaugas teikiantiems asmenims reikės aukštojo išsilavinimo, kai kurioms sritims bus reikalaujama baigtų medicinos, farmacijos mokslų.

Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.

„Iš esmės privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, pagal atskiras paslaugų grupes nurodyta, kokių studijų sričių ir krypčių specialistai, gavę papildomą alternatyvios sveikatos priežiūros išsilavinimą, galėtų gauti papildomos alternatyvios sveikatos priežiūros pažymėjimą“, – sakė ministerijos atstovė.

Pavyzdžiui, natūralios ir liaudies medicinos, turinčios biologinį poveikį, specialistams numatyta, kad teikti paslaugas gali tik asmenys, kurie baigę mediciną, farmaciją, visuomenės sveikatą ir papildomai alternatyvios medicinos studijų programas.

Pasak ministro, šiuo metu vartotojui tampa sudėtinga atskirti, kurios iš alternatyvių praktikų yra skirtos sveikatinimui, o kurios – ne.

„Dažnai pasitaiko, kad tais atvejais, kai paslaugos būna suteikiamos sėkmingai, jos teikėjas savo paslaugas pristato kaip sveikatinimo veiklą, tačiau nesėkmės atvejais, kai žmonės patiria žalą, šios paslaugos interpretuojamos kaip nepriskiriamos sveikatinimo paslaugoms. Taip tikrai neturi būti, o kiekvienas žmogus turi žinoti, kokią paslaugą jis perka ir kokios pasekmės gali būti“, – sakė A.Veryga.

Tarp kitko

Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.

Komentaras

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:

– Dėl ko ministerija nepajėgi susitvarkyti... Vien pažiūrėjus į mano projektą, kai aš siūliau priverstinį gydymo nuo tuberkuliozės, Seimo Žmogaus teisių komitetas pasakė, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms. Sveikatos apsaugos ministerija irgi nepritarė. Vyriausybė – taip pat. Jei su tokia baisia liga nenorima kovoti, tai negi pradės kovoti su milijonu blusų (apsimetėlių – red.). Čia turi įsijungti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kuruoja socialinės rizikos šeimas, su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai. Ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Jeigu visos trys ministerijos nesusitars, sunkiai įsivaizduoju, ar šis projektas gali būti įgyvendintas.

Jei dėl tuberkuliozės nesusitarė, kai siūliau priverstinį gydymą ir Europos Sąjunga jau skambina pavojaus varpais, dabar čia blusomis rūpinsis.