10 priesakų vyrui: kaip pasiekti, kad šalia esanti moteris būtų laiminga
Šis teks­tas bu­vo skelb­tas au­to­riaus kny­go­je „The Art of Un­ders­tan­ding Your Ma­te“ (1988). Ce­cil G. Os­bor­ne nuo­mo­ne, šie pa­ta­ri­mai to­kie svar­būs šei­my­ni­nia­me gy­ve­ni­me, kad ra­šy­to­ja iš­drį­so juos pa­va­din­ti įsa­ky­mais.

Žinoma, šį sąrašą galime tęsti ir tęsti, nes mūsų tarpusavio santykiai gilesni ir įvairiapusiškesni už bet kokias schemas. Tačiau įsiklausymas į šiuos dešimt principų gali tapti geros ir laimingos santuokos bei santykių pradžia. Tai gali padėti mažiau klysti ir kurti santykius pagal dieviškuosius principus. Laiminga santuoka – tai nėra sėkmė, nukritusi iš dangaus, tai ilgo ir kantraus darbo rezultatas.

Beje, šis tekstas įdomus ir kita prasme: kadangi buvo publikuotas 1988 m., t. y. lygiai prieš 30 metų, galime palyginti jį su šių dienų sutuoktinių įsipareigojimais. Ar tikrai laikas ir šiuolaikinės technologijos bei vartojimo kultūra taip stipriai paveikė santuokos pamatus bei sutuoktinių santykius?

Būkite tvirto charakterio, tačiau su žmona bendraukite švelniai

Kiekvienai sutuoktinei, nepriklausomai nuo to, kaip stipriai savimi pasitiki, reikalingas sutuoktinis, kuriuo būtų galima pasikliauti, į kurį būtų galima atsiremti, kad iš tiesų netektų visko nešti vien ant savo pečių. Jai reikalingas stiprus, tačiau tuo pat metu ir švelnus vyras.

Vyrai neretai stebisi, kodėl žmonos taip dažnai klausinėja – „Ar tu mane myli?“ Ir ne tik prieš vestuves, bet ir po penkerių, dešimties santuokos metų.

Biblija moko vyrus elgtis su žmonomis kaip su „trapiais indais“. Kas gi yra tas vadinamasis moterų „trapumas“, juk jos už vyrus gyvena beveik 8-eriais metais ilgiau, serga mažiau, o pagal statistiką, berniukų mirtingumas didesnis nei mergaičių? Moterys yra silpnesnės už vyrus ir labiau pažeidžiamos emocine prasme, jas lengviau įskaudinti ir įžeisti, todėl žmonai toks svarbus jos sutuoktinio stiprybės ir švelnumo derinys. Vyro švelnumas pasireiškia rūpinimusi žmona, jos saugojimu, o stiprybė – charakterio tvirtumu, drąsiu žvilgsniu į ateitį, kai vyras neišsigąsta sunkumų ir užtikrina žmoną: „Pasitikėk manimi, mes viską įveiksim, viskas bus gerai.“ Beje, žmona taip pat iš vyro laukia aktyvių veiksmų problemiškose situacijose, jai patinka, kai sutuoktinis geba priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę.

Nuolatos girkite savo žmoną

Moterys iš prigimties mažiau pasitiki savimi nei vyrai. Neretai tai aiškinama tuo, jog šiuolaikinei moteriai užkraunama pernelyg daug prievolių: buitis, vaikai, karjera, rūpinimasis senstančiais tėvais ir t.t. Kadangi moterys emociškai jautresnės, todėl joms kaip oras nuolat reikalingi jas palaikantys ir įkvepiantys žodžiai. Vyrai neretai stebisi, kodėl žmonos taip dažnai klausinėja – „Ar tu mane myli?“ Ir ne tik prieš vestuves, bet ir po penkerių, dešimties santuokos metų. Tiesa ta, kad moterys to klausia ne todėl, kad abejoja savo vyru ar įtaria jį neištikimybe, bet tam, kad vėl galėtų įsitikinti jo meile. Jai reikalinga ne „informacija“, o patvirtinimas.

Dažnai vyrus tokie klausimai stipriai erzina: „Nejau žmonai, kaip mano meilės įrodymo, nepakanka mano uždirbamos algos, miegojimo kartu, bendro laisvalaikio ir atostogų? Juk sakiau jai, kad myliu, vestuvių dieną. Kodėl mano žmona tokia sentimentali?“ Atsakymas į šiuos klausimus gan paprastas: todėl, kad moterys sukurtos visiškai kitaip! Priimkite šį faktą ir visada, kai tik galite, palaikykite, girkite ir pastebėkite savo žmoną.

Jums galbūt kils klausimas: „Negi ne veidmainystė žavėtis jos veiksmais, kai nejaučiu to, apie ką sakau?“ Ne. Pastebėti žmonėse gera nėra veidmainiška. Pamažu pamatysite, kad jūsų jausmai atitinka žodžius ir natūraliai imsite žavėtis tuo, ką ir kaip daro jūsų žmona.

Pasidalinkite atsakomybe

Tarp sutuoktinių turi egzistuoti pasidalijimas atsakomybėmis. Abu augote skirtingose šeimose, kuriose buvo laikomasi skirtingų tradicijų, tad susituokę galite pastebėti netikėtus savo antrosios pusės „išsišokimus“. Tarkime, žmonos šeimoje buvo įprasta, kad šiukšles išneša tėtis, o vyro šeimoje tai buvo mamos atsakomybė. Tad kaipgi bus naujoje šeimoje?

Pavyzdžiui, vyras-egoistas pareiškia, kad jis, kaip šeimos galva, turi teisę į „paskutinį žodį“ svarbiais, ir visai kasdieniais, klausimais. Tačiau tai – visiškai nepasitikinčio savimi žmogaus pozicija.

Neretai, ypač santuokos pradžioje, sutuoktiniai ima pyktis dėl menkiausių kasdienių smulkmenų. Todėl ir naudinga drauge tartis dėl naujų jaunos jūsų šeimos „tradicijų“. Jauniesiems nederėtų tiesiogiai perimti vieno ar kito vaikystės šeimos modelio. Verčiau bandyti „prisiderinti“ vienam prie kito, nusileisti ir padėti, o ne aklai laikytis savosios pozicijos bei anksčiau susiformavusių įpročių.

Krikščioniškos santuokos pagrindas yra viena sąlyga: „Vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Gyvenimas rodo, kad sudėtingiausia išpildyti pirmąją šio sakinio dalį – „palikti savo tėvą bei motiną“. Čia nepakanka tiesiog išsikraustyti iš tėvų namų į atskirą butą, nors tai irgi gana svarbu. Daug svarbiau palikti tėvų gyvenimo būdą emocine prasme ir nelyginti to su savo šeima kasdieniuose santykiuose.

Ne mažiau svarbu sutarti ir dėl kitų „smulkmenų“: kas šeimoje bus atsakingas už bendrą biudžetą, kas spręs, kur važiuosite atostogauti, kas iškvies santechniką, ves vaikus į darželį/mokyklą, plaus automobilį, skalbs rūbus… Reikia suprasti, kad santuokoje įvyksta dviejų skirtingų žmonių „nesuderinamų“ interesų susikirtimas. Esminis klausimas – kaip tuos susikirtimus paversti atitikimais? Pavyzdžiui, vyras-egoistas pareiškia, kad jis, kaip šeimos galva, turi teisę į „paskutinį žodį“ svarbiais, ir visai kasdieniais, klausimais. Tačiau tai – visiškai nepasitikinčio savimi žmogaus pozicija. Toks vyras tik vaidina žmonos ir vaikų šeimininką, taip įtvirtindamas „galvos“ vaidmenį. Šiuo atveju, „viršenybė“ jam reiškia visų šeimos narių bekompromisį ir aklą paklusimą be jokių išlygų.

Tačiau išmintingiausia būtų sutarti, kad „paskutinio žodžio“ teisė priklauso tam, kuris konkrečiu klausimu daugiau išmano ar turi daugiau patirties.

Nekritikuokite

– Vyras, nuolat kritikuojantis savo žmoną, gali sukelti daugybę negatyvių pasekmių:

– Žmonai gali prasidėti depresija.

– Negatyvios emocijos ir stresas gali sukelti įvairių fizinių negalavimų bei ligų.

– Žmona gali tapti pikta, uždara ar šalta.

– Ji gali nustoti save gerbti.

– Savo nuoskaudas ir kartėlį gali imti lieti ant vaikų.

– Nuspręsti skirtis.

Nuolatinė kritika visuomet griauna ir ardo santykius. Ji yra pražūtinga. Tačiau egzistuoja pozityvus būdas, kaip galima keisti santykius. Joks bendravimas neapsieina be kritikos, tačiau kuo jos mažiau, tuo laimingesnė santuoka. Neprivalome ramdyti savo negatyvių emocijų, svarbiausia – išmokti teisingai jas išreikšti. Štai du būdai, kaip galima išsakyti savo nepasitenkinimą: „Man nusibodo kasdien valgyti bulves ir dešreles! Negi tu neturi vaizduotės?“ Arba: „Brangioji, tu gerai gamini, man patinka tavo ruošiamas maistas. Vaikystėje mes nuolat valgėme vieną ir tą patį, ir aš visad svajojau, kad mano žmona gamins skirtingus patiekalus. Man taip norėtųsi, kad ši svajonė išsipildytų. Gal šiandien galėtum man pagaminti tai?“

Antrasis pavyzdys rodo, kad galima ir be kritikos pasakyti, ką jūs norėtumėte pakeisti. Santuokos liudijimas jums nesuteikia teisės įžeidinėti savo sutuoktinės.

Prisiminkite, kad „smulkmenos“ labai svarbios

Paprastai vyrai būna mažiau sentimentalūs nei moterys, todėl jie taip stipriai nesureikšmina tokių dalykų, kaip gimimo dienos, metinės ar kiti šeimyniniai įvykiai. Tačiau šios „smulkmenos“ sutuoktinei gali būti labai svarbios.

Daug moterų mėgsta mielas staigmenas. Dera prisiminti, kad meilė – ne tik jausmai, bet ir veiksmai, todėl vyras, pamiršęs apie vestuvių metines, padaro „neatleistiną“ nuodėmę! Galbūt jums tai neatrodo labai svarbu ar reikšminga, tačiau žmona visada įvertins, jei atkreipsite dėmesį į jos naują šukuoseną, paliksite jai meilės raštelį prie veidrodžio, pakviesite ją išgerti kavos…

Neignoruokite žmonos troškimo būti šalia jūsų

Žinoma, nėra dviejų vienodų žmonių, tačiau iš esmės moteris dažniau nori būti šalia savo vyro, nei vyras šalia jos. Čia nekalbame apie nebrandžią pavydžią žmoną, kuri nenori niekur išleisti savo vyro ir į tokius jo ketinimus reaguoja isteriškai – tokiai žmonai reikalinga psichologo pagalba, nes jos elgesys liudija didelį nepasitikėjimą savimi.

Vieni vyrai mėgsta laisvalaikį leisti kartu su žmonomis, kitiems, laikas nuo laiko, būtina pabūti vyriškoje kompanijoje. Vyras, kuris vertina santykius su sutuoktine, neignoruos žmonos poreikio būti kartu. Jei sutuoktiniams patinka skirtinga veikla, svarbu ieškoti kompromiso. Tai nereiškia, kad sutuoktiniai turi kartu daryti absoliučiai viską. Tačiau privalote atsižvelgti į tai, ko reikia jūsų antrajai pusei, ir tartis su ja. Tik nebrandus žmogus reikalaus, kad visada būtų taip, kaip nori jis.

Padarykite viską, kas nuo jūsų priklauso, kad žmona jaustųsi saugiai

Saugumo jausmas – vienas svarbiausių žmonos poreikių santuokoje ir jį patenkinti gali rūpestingas, švelnus ir dėmesingas vyras. Yra daugybė sričių, kuriose moteriai reikalingas sutuoktinio supratimas. Pavyzdžiui, vienai moteriai saugumo jausmas ateina, kai vyras namuose užsiima smulkiais remonto darbais, padeda perstatyti baldus, net jei tai ir reikia daryti gan dažnai. Tai moteriai reiškia, kad ji pati vyrui yra svarbi.

Kitai moteriai saugumas santuokoje – kai vyras domisi kasdieniu jos gyvenimu. Galbūt jūsų ir nedomina žmonos darbo kasdienybė, tačiau, klausydamasis jos pasakojimų, jūs parodote savo meilę ir sustiprinate jos saugumo jausmą.

Gal jūsų žmona kolekcionuoja žurnalus, kulinarinius receptus ar kambarines gėles? Jei jūsų žmonai tai išties svarbu, nekritikuokite šio pomėgio. Kai kurios moterys linkusios atidėti smulkių pinigų nenumatytoms išlaidoms. Gal jums tai atrodo neprasminga, tačiau tikėtina, taip ji bando sustiprinti savo saugumo jausmą, kuris gali būti ir iracionalus, tačiau vis tiek tai nėra nereikšminga. Netrukdykite tam, kas jūsų žmonai teikia saugumo, stabilumo jausmą, žinoma, jeigu tik nuo to nenukenčia šeimos biudžetas.

Supratingai ir kantriai priimkite žmonos nuotaikų kaitą

Nuotaika keičiasi visiems žmonėms, tačiau moterims – žymiai dažniau nei vyrams. Dažniausiai tai aiškinama menstruaciniu ciklu. Kartais žmonos elgesys vyrui gali atrodyti nepaaiškinamas, neprotingas. Tačiau privalote įsidėmėti, kad dažna nuotaikų kaita būdinga visoms moterims.

Džiaugsmingi momentai gali padaryti jūsų žmoną labai laimingą, o liūdni – pastūmėti į depresiją. Jums galbūt norėtųsi, kad santuokoje viskas būtų nuoseklu, ramu, tačiau žmona elgiasi kitaip. Kaip tada elgtis jums? Nepasiduokite jos nuotaikai, susivaldykite ir išlaikykite pusiausvyrą. Galbūt ji už jūsų ir ištekėjo, kad taptų emociškai tokia pat stabili, kaip ir jūs pats. Jūs galite savo žmonai tapti vilties atrama, nes nepasiduodate tokioms nuotaikų kaitoms kaip ji. Nekaltinkite savęs ir nekritikuokite žmonos – pamažu ji nustos elgtis kaip kaprizingas kūdikis.

Įsitraukite, kai žmona stengiasi pagerinti jūsų santuoką

Labai dažnai santuokoje besijaučiančios ne itin gerai, ieško atsakymų knygose, kreipiasi į psichologus ar kunigus. Jos siekia teigiamų pokyčių, o tai kažkodėl neigiamai veikia daugelio vyrų savimeilę, todėl jie priešinasi tokiems žmonų bandymams. Toks vyras greičiausiai atsisakys skaityti straipsnį apie vaikų auklėjimą, kurį pasiūlė žmona, nes tai priims kaip savo kritiką. Tačiau išgirskite mano patarimą: perskaitykite tą straipsnį! Ką gi prarasite? O gali būti, kad net kažko ir išmoksite!..

Santuokos ceremonija nesuteikia jauniesiems taip būtinų santuokinio gyvenimo žinių. Tarpusavio santykių meno turime mokytis nuolatos ir visą gyvenimą. Bet kuris vyras gali ir geba perskaityti porą dešimčių knygų šia tema, – dėl to jis įgis daugiau žinių šeimyninio gyvenimo klausimais.

Jei žmona prašo eiti kartu į šeimos konferenciją, seminarą ar diskusiją su psichologu, neignoruokite jos pasiūlymų. Tačiau, jei vyras užsispyręs, jaudindamasis tik dėl savo pažeistos savimeilės, atmeta bet kokias idėjas, tuomet tegu nesistebi, kai žmona jį paliks. Tad skirkite savo laiko, nesispyriokite ir kartu su žmona kurkite laimingą santuoką. Nesitenkinkite tuo, ką turite, ir nesakykite savo žmonai, kad ji iš jūsų nori per daug.

Sužinokite savo žmonos poreikius ir stenkitės juos patenkinti

Nėra dviejų vienodų žmonų. Ta, kurią jūs vedėte, skiriasi nuo visų kitų moterų. Iš pirmo žvilgsnio, jos poreikiai jums gali pasirodyti begaliniai ar neracionalūs, todėl nepatenkinami. Tačiau verta pasistengti bent jau sužinoti, ko reikia, ko trūksta jūsų žmonai, ko ji siekia ir ką mėgsta. O tada, pagal savo galimybes, stenkitės jos poreikius tenkinti. Tai nereiškia, kad turite paklusti visiems egoistiniams jos įnoriams, tačiau būtina išmokti priimti ir gerbti net tai, kas jums atrodo nereikšminga ar nelogiška. Pastebėsite, kad ji taps laimingesnė, jei tik jos neignoruosite.

Parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė