VAR buvo matomiausias čempionato žaidėjas
Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­te Ru­si­jo­je be­ne daž­niau­siai ap­ta­ri­nė­tas reiš­ki­nys – vaiz­do per­žiū­rų tech­no­lo­gi­jos VAR (angl. Vi­deo as­sis­tant re­fe­ree) įdie­gi­mas ir nau­do­ji­mas.

VAR integracija į didįjį futbolą buvo lėta ir konservatyvi. Iš pradžių ši naujovė sulaukė nemažai kritikos. Tačiau ištobulinus vaizdo peržiūrų procesą net didžiausi skeptikai pripažino – VAR efektyvumą ir naudą sunku nuginčyti.

Aikštės teisėjų priimamų sprendimų tikslumas siekė 95 procentus. VAR sistema leido šį rodiklį padidinti iki 99,3 procento.

Pataria iš biuro

VAR sistemos idėja prieš aštuonerius metus kilo Olandijos futbolo federacijai. Pastaraisiais metais ši sistema buvo testuojama įvairiuose turnyruose, o šiemet debiutavo ir pasaulio čempionate. Nuo kito sezono VAR bus naudojama ir UEFA Čempionų lygoje.

Pasaulio čempionato metu VAR asistentai dirbo specialiame biure Maskvoje. Kiekvienas rungtynes tiesiogiai stebėdami analizavo keturi asistentai, vienas jų tiesiogiai bendraudavo su aikštės teisėju.

Asistentai biure rungtynes stebėdavo įvairiais rakursais daugybėje monitorių, turėjo galimybę ginčytinus epizodus peržiūrėti sulėtinta eiga.

Pastebėjus neužfiksuotą taisyklių pažeidimą, radijo ryšiu tuoj pat buvo siunčiamas signalas aikštės teisėjui. Po trumpos konsultacijos šis spręsdavo, ar epizodas reikalauja atskiros vaizdo peržiūros. Tuomet arbitras greta aikštės esančiame specialiame monitoriuje pats galėdavo įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.

VAR sistema naudojama penkiais atvejais: ginčytino įvarčio, pražangos baudos aikštelėje, galimo žaidėjo pašalinimo, neteisingo skirto įspėjimo ir nuošalės situacijose. VAR panaudojimo kiekis per rungtynes nėra ribojamas. Bet kokiu atveju galutinė sprendimo priėmimo teisė paliekama aikštės teisėjui.

Arti tobulybės

2014 metų pasaulio čempionate Brazilijoje debiutavo vartų linijos technologija (GLT). Tačiau jos veikimo principas labai aiškus: specialūs davikliai teisėjui siunčia signalą, kai kamuolys kerta vartų liniją. VAR veikimo principai gerokai sudėtingesni.

Būtent dėl to buvo kilę nemažai diskusijų ir svarstymų, kad naujoji sistema gali naikinti futbolo dvasią, o dažni stabdymai – mažinti rungtynių intensyvumą. Futbolas yra konservatyvus sportas, jo žaidėjai visuomet nenoriai priimdavo technologines naujoves.

Kritikai dažniausiai rėmėsi incidentais ir klaidomis, nutikusiomis bandymų metu. Vis dėlto skeptikų buvo mažuma. O dauguma sutiko, kad tikroji teisybė ginčytinuose epizoduose svarbesnė už minutę kitą žaidimo, kuris aukojamas priimant sprendimą.

Pasaulio čempionate Rusijoje būtent dėl VAR padaugėjo skiriamų 11 m baudinių skaičius, nes akyliau stebimos pražangos ir grumtynės baudos aikštelėje.

„Futbolo gerbėjai turėjo atkreipti dėmesį, kad iki minimumo sumažėjo ar apskritai nebeliko skandalingų epizodų, kurių nepastebi teisėjai. Kiekvienose rungtynėse VAR sistema vidutiniškai buvo pasitelkta septynis kartus, – pasakojo FIFA teisėjų komiteto vadovas italas Pierluigi Collina. – Esame nustatę, kad aikštės teisėjų priimamų sprendimų tikslumas siekė 95 procentus. VAR sistema leido šį rodiklį padidinti iki 99,3 procento. Žinoma, klaidos tikimybė visuomet išlieka. Tačiau reikia pripažinti, kad tie 99,3 proc. yra visai netoli tobulybės.“

Su VAR pagalba aikštės teisėjai efektyviau atlieka savo pareigą./AFP/Scanpix nuotrauka

Palaikė net S. Blatteris

FIFA prezidentas šveicaras Gianni Infantino visuomet buvo didelis VAR sistemos šalininkas. Šiai technologinei naujovei jis prieš dvejus metus net skyrė atskirą eilutę savo rinkimų programoje.

Ilgainiui su šiuo požiūriu sutiko vis daugiau specialistų. Įtakingas prancūzų treneris Arsene'as Wengeras pareiškė: „Futbolas greitėja ir progresuoja didžiuliais tempais. Todėl atėjo metas padėti teisėjams geriau atlikti savo pareigą.“

2013 metais Olandijos futbolo federacijos atlikti testai pateikė pozityvias šios sistemos išvadas. Tuomet net buvęs FIFA vadovas Seppas Blatteris pripažino, kad VAR praverstų teisėjų darbo kokybei gerinti.

„Niekada nebuvau technologinių naujovių sporte šalininkas, tačiau šiuo atveju neturėtume būti akli ir užsispyrę. Juk mūsų tikslas yra paversti teisėjavimą skaidresniu ir patikimesniu“, – kalbėjo S. Blatteris.

Intensyvūs VAR eksperimentai ir testai prasidėjo 2017 metais. Praėjusį sezoną ši sistema išbandyta Vokietijos, Italijos ir Portugalijos lygose, Anglijos ir Olandijos taurių turnyruose. Nors žaidėjai piktinosi rungtynių ritmo slopinimu, G. Infantino inicijuotas procesas jau buvo pajudėjęs.

„Esu labai patenkintas tuo, kaip veikia VAR sistema ir kokią naudą ji duoda. Palyginti su praėjusiais metais, šis procesas itin patobulėjo, komunikacija tarp aikštės teisėjo ir vaizdo asistentų tapo greitesnė. Ir klaidų gerokai sumažėjo“, – pabrėžė G. Infantino.

Paulius Malžinskas./Asmeninio albumo nuotrauka

Komentaras

UEFA rungtynių inspektorius Paulius Malžinskas: „Stebėdami pasaulio čempionato kovas galėjome įsitikinti, kad VAR sistema pasiteisino. Aikštės teisėjai ir vaizdo asistentai puikiai bendradarbiavo. Visi vaizdo asistentais dirbę specialistai yra aukšto lygio aikštės teisėjai, teisėjavę svarbioms rungtynėms ir puikiai perpratę taisyklių subtilybes.

Ne visi supranta, tačiau VAR biure dirbantys asistentai patiria milžinišką psichologinį krūvį, nes privalo kruopščiai analizuoti kiekvieną žaidimo epizodą. Su šiais asistentais net dirba psichologai. Ne veltui VAR asistentai sako, kad gerokai lengviau teisėjauti aikštėje.

Tačiau FIFA teisėjų komitetas nerimavo ir dėl aikštės teisėjų psichologinio požiūrio. Buvo ieškoma būdų, kaip juos priversti dirbti įprastai, pašalinti mintis, kad galimos klaidos atveju juos pataisys VAR sistema. Iš aikštės teisėjų reikalaujama dirbti taip, tarsi VAR apskritai nebūtų. Iš tiesų tai sunki psichologinė užduotis.

Skiriamų 11 m baudinių padaugėjo, nes kur kas atidžiau stebimos grumtynės baudos aikštelėje. Anksčiau besiginantys žaidėjai gudraudavo neleistinai stabdydami varžovus, o teisėjams stigo drąsos priimti nepopuliarius sprendimus. Dabar jie ryžtingesni, nes viską fiksuoja vaizdo peržiūrų sistema.

Ir vis dėlto VAR sistema nėra visiškai tobula. Aikštės teisėjas ginčytino epizodo vaizdo peržiūra gali pasinaudoti tik sustabdžius žaidimą, kamuoliui atsidūrus užribyje. O tuo metu besiginanti komanda gali suregzti rezultatyvią kontrataką. Tokiu būdu įvartis būtų anuliuojamas ir grįžtama nagrinėti ankstesnio epizodo. Laimei, čempionate tokių nesusipratimų neišvydome.“