Šiaurės Amerika biatlonininkus sutiko speigu
Ais­trin­gi biat­lo­no ger­bė­jai jau ži­no, kaip leis ar­ti­miau­sius žie­mos va­ka­rus. Ki­ti du Tarp­tau­ti­nės biat­lo­no są­jun­gos (IBU) pa­sau­lio tau­rės var­žy­bų eta­pai Šiau­rės Ame­ri­ko­je vyks kaip tik tuo­met, kai Eu­ro­po­je bus vė­lus va­ka­ras ar net vi­dur­nak­tis.

Šiandien asmeninėmis vyrų bei moterų varžybomis Kanmore, Albertos provincijoje (Kanada), prasideda septintas biatlono taurės varžybų etapas. Kitą savaitę pajėgiausi pasaulio biatlonininkai susirinks Solt Leik Sityje (JAV).

Rungsis olimpinėje trasoje

Kanmoro žiemos sporto centras žymus tuo, kad 1988 metais čia vyko Kalgario olimpiados biatlono varžybos. Tiesa, prieš tris dešimtmečius biatlonas pasaulyje nebuvo toks populiarus ir olimpinių žaidynių programose jam tekdavo antraeilis vaidmuo.

Kalgario olimpiadoje vos trijose rungtyse – sprinto, asmeninėse ir estafečių – varžėsi vien tik vyrai. Abi individualias rungtis laimėjo Rytų Vokietijai atstovavęs Frankas Peteris Rotschas, o estafečių varžybose nugalėjo SSRS rinktinė.

Po Kalgario olimpiados Kanmoro žiemos sporto centras likdavo be varžybų, bet ilgainiui jį savo baze pavertė Kanados biatlono rinktinė. Vėliau Kanmore kelis kartus vyko jaunimo varžybos, o 2016-aisiais čia pirmą kartą užsuko IBU taurės karavanas.

Šiandien elitinės IBU varžybos sugrįžta į biatlonui istoriškai svarbią vietą. Šioje trasoje atsiveria įspūdingas kalvotas kraštovaizdis, o tribūnos Kanmore įrengtos dar arčiau trasos nei Europoje.

Vis dėlto atvykstančius į olimpinę trasą biatlonininkus gamta pasitiko rimtais išbandymais ir kanadietišku speigu. Pastarosiomis naktimis Kanmoro apylinkėse termometro stulpelis nukrisdavo žemiau 30 laipsnių šalčio ir net dieną savaitės pradžioje kaustė 27 laipsnių šaltis.

Tad antradienį nė vienas biatlonininkas net nesiryžo lipti ant slidžių ir rinkosi pratybas treniruoklių salėje. Prognozuojama, kad ketvirtadienį šaltis atlėgs iki minus 14 laipsnių. Panašus oras vyravo Pjongčango olimpiados pradžioje, kur biatlonininkai varžėsi su specialiomis veidą šildančiomis kaukėmis.

„Neverta nerimauti, juk tai yra žiemos sportas“, – šyptelėjo IBU varžybų direktorius Borutas Nunaras ir pridūrė, kad šalčio išbandymus sportininkams kompensuos puikūs gamtos vaizdai bei tobula varžybų organizacija.

Biatlono federacijai Europos pirmenybės ypač svarbios dėl pakitusios sportininkų finansavimo sistemos.

Bandys suspėti visur

Biatlono sezono tvarkaraštis sudarytas taip, kad iš karto po IBU etapų Kanadoje ir JAV vyks Europos čempionatas greta Minsko esančiuose Raubičiuose. Pasaulio taurės varžybos Solt Leik Sityje baigsis vasario 17-ąją, o pirmieji startai Raubičiuose numatyti jau vasario 20-ąją.

Lietuvos biatlono rinktinės treneriai kelis mėnesius sprendė dilemą: numoti ranka į IBU taurės etapus Šiaurės Amerikoje ir visą dėmesį skirti Europos čempionatui ar mėginti suspėti ir ten, ir ten.

Elitinės biatlono rinktinės į Europos čempionatus dažniausiai siunčia rezervinius sportininkus. Lietuviai tokios galimybės neturi dėl mažo biatlonininkų pasirinkimo. Be to, Lietuvos biatlono federacijai (LBF) Europos pirmenybės ypač svarbios dėl pakitusios sportininkų finansavimo sistemos, kurioje svarbiu kriterijumi tampa pasiekti rezultatai pasaulio ir Europos čempionatuose.

Galiausiai imtasi ryžtingo sprendimo dalyvauti varžybose Šiaurės Amerikoje, o jau po trijų parų stoti prie starto linijos ir Baltarusijoje.

„Pasaulio taurės etapuose Kanmore ir Solt Leik Sityje dalyvaus pajėgiausi mūsų rinktinės nariai – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir Linas Banys. Tik Karolis Dombrovskis liko namie, nes jis dar prieš sezoną buvo numatęs pagrindinį dėmesį skirti Europos čempionatui, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo LBF atstovas spaudai Robertas Trakys. – Pagrindinis tokio sprendimo motyvas yra tas, kad kol kas IBU varžybų tautų įskaitoje mūsiškiams sunkiai sekasi rinkti reitingo taškus. Praleidus dar du etapus, tų taškų dar labiau sumažėtų ir komandų įskaitoje smuktume žemyn.“

R. Trakys nemano, kad sportininkus gali paveikti didelis krūvis: „Priešingai. Pavyzdžiui, V. Strolia ir N. Kočergina sako, kad jiems kuo daugiau varžybų – tuo geriau.“

Tad per artimiausias tris savaites Lietuvos biatlonininkams teks dalyvauti dviejuose pasaulio taurės etapuose už Atlanto, atlaikyti beveik 8 tūkst. km kelionę ir pasirodyti Europos čempionate Minsko apylinkėse.

Prasčiau nei tikėjosi

Europoje besitreniruojantis K. Dombrovskis kol kas yra vienintelis lietuvis, pelnęs įskaitinius taškus šio sezono IBU taurės varžybose. Tai K. Dombrovskiui pavyko padaryti asmeninėse lenktynėse Slovėnijoje, kai jis užėmė 25 vietą.

Kiti Lietuvos biatlonininkai – kol kas be taškų. Pjongčango olimpiadoje sužibėjęs T. Kaukėnas poolimpinį sezoną nutarė nepersistengti ir prioritetu laiko pasaulio čempionatą, kovo mėnesį vyksiantį Švedijoje.

V. Strolia šį sezoną sprinto rungtyje du kartus pateko į šešiasdešimtuką ir kartu į persekiojimo varžybas, bet dėl to iš laimės nešokinėja.

„Tikslai – kur kas aukštesni, tad džiaugsmo vien patekus į persekiojimo lenktynes nėra“, – prisipažino atletas.

Dar prasčiau sekasi moterims, dažnai varžybose liekančioms rikiuotės pabaigoje. Karjerą baigus Dianai Rasimovičiūtei, rinktinė į pasaulio taurės varžybas deleguoja tik dvi atletes – N. Kočerginą ir G. Leščinskaitę.

Biatlono sezone jau įvyko 6 iš 9 pasaulio turės etapų. Vyrų įskaitoje tvirtai pirmauja norvegas Johannesas Thingnes Boe (836 tšk.), toli už nugaros palikęs pastarųjų aštuonių sezonų nugalėtoją prancūzą Martiną Fourcade'ą (554).

Įdomesnė padėtis moterų įskaitoje. Čia vyksta atkakli kova tarp dviejų italių – Dorotheos Wierer (632) ir Lisos Vittozzi (598). Įkandin jų seka norvegė Marte Olsbu Roeiseland (508) ir slovakė Anastasija Kuzmina (506).