Sergejus Jovaiša apie „Žalgirio“ dramą: „raudonieji“ ištraukė kažkokį Pilypą iš kanapių
Di­džiu­lę pers­va­rą iš­švais­tęs Kau­no „Žal­gi­ris“ sek­ma­die­nį iš­gy­ve­no Mask­vos CSKA štur­mą ma­čo pa­bai­go­je ir pir­mą kar­tą klu­bo is­to­ri­jo­je iš­ko­vo­jo tre­čią Eu­ro­ly­gos vie­tą. Po per­ga­lės LRT RA­DI­JO kal­bin­tas pra­ei­ty­je bu­vęs „Žal­gi­rio“ ir Lie­tu­vos rink­ti­nės krep­ši­nin­kas Ser­ge­jus Jo­vai­ša tei­gia, kad toks krep­ši­nin­kų at­si­pa­lai­da­vi­mas, kai už­ti­krin­tai pir­mau­ji – na­tū­ra­lu. Anot jo, da­bar, iš­ko­vo­jus to­kią aukš­tą vie­tą, „no­rė­si­me su­lauk­ti tų aukš­tų re­zul­ta­tų ne­bes­va­jo­da­mi, o iš ti­krų­jų ti­kė­da­mi, kad taip ga­li bū­ti“.

– Pone Sergejau, kalbant apie tas tragiškas paskutines rungtynių minutes – apie jas turbūt nesinori galvoti, bet visgi – kas nutiko?

– Kaip ir žaidėjai ir treneris pripažino – jie truputėlį per anksti sustojo ir patikėjo. Žiūrovai irgi patikėjo. Tai natūralu, kai tiek daug pirmauji ir dominuoji, atrodo, jokio debesėlio danguje nebėra, ir staiga „raudonieji“ ištraukia kažkokį Pilypą iš kanapių ir tas jaunuolis [gale mačo lyderiu tapęs Michailas Kulaginas – LRT.lt] mums privarė siaubo. Paskui, kai matai, kad skirtumas staigia tirpsta, prarandi užtikrintumą, nepasirenki gerų sprendimų. Įvyko taip, kaip įvyko. Bet dabar mes galime dar daugiau kalbėti, tai yra graži istorija su intriguojančia pabaiga, verta aukšto lygio trilerio. Gerai, kad viskas gerai baigėsi ir mes esame labai laimingi. Jie padarė mus laimingais žmonėmis.

– Kaip minėjote, mūsų rezultatas tiesiog yra fantastiškas.

– Be abejo, kas galėjo pagalvoti, kad tokia komanda, kurios biudžetas yra antras pagal menkumą, aplenkė tiek daug grandų, kokios komandos liko po mūsų. Laimėti mažąjį finalą yra daugiau nei pralaimėti didįjį finalą. Tai mums yra didžiulis pasiekimas. Manau, kad galime laukti 15 ar 20 metų... Bet gal pabandykim, kad greičiau tos laimingos akimirkos ateitų. Dabar matome, kad tikrai esame pripažinti, gerbiami. Reikės galvoti apie naują sezoną, stiprintis. Dabar jau norėsime sulaukti tų aukštų rezultatų nebesvajodami, o iš tikrųjų tikėdami, kad taip gali būti.

Be abejo, kas galėjo pagalvoti, kad tokia komanda, kurios biudžetas yra antras pagal menkumą, aplenkė tiek daug grandų, kokios komandos liko po mūsų.

– Šarūnas Jasikevičius yra komandos mūsų visų herojus. Kaip jūs vertintumėte jo darbą?

– Nežinau, ar Š. Jasikevičius iš tų žmonių, kurie mėgsta būti giriami, bet jį iš tikrų dabar reikia liaupsinti ir atvira širdimi sakyti, kad mes vėl turime pasaulinės klasės trenerį, kuris su tokia komanda gali nukeliauti taip toli ir iškovoti didžiulį laimėjimą. Man trūksta žodžių. Jei reikėtų iš naujo pakartoti, atrodo, vėl kiltų abejonių, bet ... Jam kiekvienos rungtynės buvo svarbios. Jis įteigė žaidėjams, ir reguliaraus sezono metu mes matėme, kad kiekvienos rungtynės mums yra ypatingai svarbios, kiekvienos – kaip finalas. Išsiugdėme tokį tarsi nugalėtojo mentalitetą. Lengviau ar sunkiau – vis tiek laimime. Jis ne tik labai geras treneris, bet ir sėkmingas. Sėkmė tiesiog vaikšto šalia kartu su juo.

– Ačiū už atsakymus.