Serbijos futbolas – koja kojon su politika
Šį va­ka­rą sos­ti­nės LFF sta­dio­ne Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė UE­FA Tau­tų ly­gos tur­ny­re stos į ko­vą su ta­len­tin­ga Ser­bi­jos rink­ti­ne, ku­rios gar­siau­si žai­dė­jai rung­ty­niau­ja stip­riau­sio­se že­my­no ly­go­se. Rung­ty­nių pra­džia – 21.45 va­lan­dos.

Serbijos rinktinės trenerio Mladeno Krstajičiaus tikslas aiškus – laimėti Tautų lygos C diviziono pirmenybes ir pelnyti išankstinį bilietą į 2020 metų Europos čempionatą. Jame serbai pastarąjį kartą žaidė dar 2000-aisiais. Pasaulio pirmenybėse jie dažnesni svečiai – dalyvavo pastaruosiuose trijuose iš keturių didžiųjų futbolo turnyrų.

Vis dėlto Serbijos rinktinės pasiekimai neretai priklauso ne tik nuo futbolininkų nusiteikimo, bet ir nuo aršiųjų futbolo ultrų nuotaikų bei elgesio.

Karštas kraujas

Ultrų karai, ypač tarp dviejų Belgrado klubų „Crvena Zvezda“ bei „Partizan“ palaikymo grupuočių „Delije“ ir „Grobari“, yra įprastas Serbijos futbolo reiškinys. Tačiau nuožmumu garsėjantys šios šalies futbolo chuliganai savo rinktinei ne kartą padarė meškos paslaugą. Vien šį dešimtmetį užfiksuoti jų sukelti keli tarptautiniai skandalai.

2010-ųjų rudenį Europos čempionato atrankos varžybose Serbijos futbolininkai Belgrade sensacingai pralaimėjo Estijai (1:3), ir tai kaip reikiant įsiutino ultras. Suvieniję pajėgas, jie nusprendė pamokyti savo rinktinės narius per kitas rungtynes Genujoje su Italijos rinktine. Pirmiausia kliuvo vartininkui Vladimirui Stojkovičiui, tais metais iš „Crvena Zvezdos“ perėjusiam į aršiausių priešų „Partizan“ klubą. Serbijoje toks manevras laikomas išdavyste. Apmėtytas buteliais bei akmenimis ir gerokai įbaugintas V. Stojkovičius atsisakė žaisti tose rungtynėse.

Vėliau smogikai darbo ėmėsi stadione. Rungtynės buvo nutrauktos jau 6 min., kai išlaužę apsauginius užtvarus, serbų aistruoliai aikštę užtvindė petardomis ir dūminiais užtaisas. UEFA skyrė Serbijos rinktinei techninį pralaimėjimą, vėliau šių taškų labai pritrūko siekiant kelialapio į Europos čempionatą. Taip futbolininkai buvo „paauklėti“ dėl prasto žaidimo.

Per riaušes Genujoje serbams vadovavo vienas šios šalies ultrų judėjimo lyderių Ivanas Bogdanovas, dėl savo nuožmaus charakterio dar vadinamas Ivanu Rūsčiuoju.

I. Bogdanovo kariauna vėl pasižymėjo 2014-ųjų rudenį per kito Europos čempionato atrankos rungtynes Belgrade su Albanijos rinktine. Dar prieš jas buvo laukiama neramumų dėl įtemptų abiejų valstybių politinių santykių Kosovo nepriklausomybės klausimu. Atmosfera vis kaito serbams skanduojant albanus žeminančius šūkius ir deginant NATO vėliavas. Vėliau stadione įvykdyta provokaciją, kuri, manoma, buvo albanų darbas. Bepilote skraidykle buvo atskraidinta Albanijos vėliava su jos nacionalinių didvyrių – valstybės įkūrėjo Ismailio Qemali bei pirmojo karaliaus Williamo atvaizdais.

Serbų futbolininkas Stefanas Mitrovičius pamėgino nuplėšti vėliavą, aikštėje kilo žaidėjų susistumdymas, o serbų ultros su I. Bogdanovu tai suprato kaip žalią šviesą neramumams kelti. Stadione kilo didžiulės riaušės, rungtynių tęsti buvo neįmanoma.

UEFA sprendimu dėl saugumo neužtikrinimo Serbijos rinktinei buvo skirtas techninis pralaimėjimas, atimti papildomi trys taškai, skirta 100 tūkst. eurų bauda ir nurodyta kitas dvejas namų rungtynes žaisti be žiūrovų. Šios sankcijos vėl sužlugdė serbų viltis žaisti Europos čempionate.

Patys Serbijos futbolininkai ne kartą skundėsi, kad aktyvieji fanai tyčiojasi iš jų ir įžeidinėja menkiausiai progai pasitaikius. Buvęs rinktinės treneris Siniša Michailovičius net yra prašęs futbolo federacijos iškelti rinktinės mačus iš Belgrado, nes ten žaidėjai nesijaučia saugūs.

Gynėjas Aleksandaras Kolarovas anksčiau sakė, kad iš sirgalių pasigenda palaikymo, o jie esą tik ir laukia nesėkmių, kad galėtų išreikšti savo agresiją.

Valdžia skelbia kovą

Skambus šūkis „Nepainiokime sporto su politika“ visiškai netinka kalbant apie Serbijos futbolo aistruolių kultūrą. Ultros nuo seno garsėja karo nusikaltėlių garbinimu, istorinių faktų iškraipymu. Užtenka paminėti, kad liūdnai pagarsėjusių bosnių žudynių Srebrenicoje vienas iniciatorių Radovanas Karadžičius buvo aktyvus „Crvena Zvezdos“ fanas.

Futbolo rungtynes serbų futbolo chuliganai išnaudoja politiniams tikslams, nuomonei Kosovo klausimu išreikšti ar paniekai NATO pademonstruoti. Stadionuose ne kartą aidėjo skanduotės su raginimais žudyti bei naikinti kroatus ir albanus.

Glaudus ryšys tarp sporto ir politikos čia susiformavo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Jugoslavijos karo metu ir po jo. Tarp aktyvių futbolo aistruolių ir dabar pasitaiko netikėtų mirčių bei nužudymų, o tai tik sustiprina įtarimus, kad kai kurie jų yra infiltruoti į nusikalstamas grupuotes. Jų veikimo laukas – ne vien futbolo stadionai.

2010-aisiais organizuoti „Crvena Zvezdos“ sirgaliai sujaukė seksualinių mažumų eitynes Belgrade. Apie 6 tūkst. ultrų, apsiginklavusių Molotovo kokteiliais ir akmenimis, puolė tūkstantį LGBT aktyvistų Serbijos sostinės gatvėse. Po metų jie mėgino kelti neramumus prie sienos su Kosovu.

Pastaruoju metu Serbijos valdžia skyrė daug dėmesio kovai su futbolo chuliganais ir šalies įvaizdžiui gerinti. Užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pasiryžo išsklaidyti mitą, esą serbų ultrų judėjime vyrauja kovotojai iš sukarintų grupuočių. Ministro poziciją palaiko ir prezidentas Aleksandaras Vučičius, praeityje buvęs „Crvena Zvezdos“ gerbėju. Prezidentas yra išsikėlęs tikslą Vakarams Serbiją pateikti kaip modernią bei tolerantišką tautą.

Kad šios kalbos nėra iš piršto laužtos, jau buvo įrodyta metų pradžioje. Vidaus reikalų ministro Nebojšos Stefanovičiaus įsakymu 26 serbų futbolo chuliganams, tarp jų ir garsiajam I. Bogdanovui, iki pasaulio čempionato pabaigos buvo skirtas namų areštas. Sprendimas pasiteisino – planetos pirmenybėse Rusijoje serbų aistruoliai skandalų nesukėlė.

Kontroliuoja teismus

Kita vertus, kritikai skelbia, kad ši valdžios deklaruojama kova su futbolo chuliganais tėra akių dūmimas, siekiant įgyti Vakarų Europos lyderių palankumą. O iš tikrųjų A. Vučičiaus režimas neva pats manipuliuoja futbolo chuliganais ir ultromis, naudodamas juos kaip įrankį nusikalstamame pasaulyje ir narkotikų versle.

Prieš kelerius metus Belgrade buvo nužudytas vienas aktyviausių „Partizan“ klubo sirgalių Aleksandaras Stankovičius. Serbijos Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų centras savo ataskaitoje nurodė, kad žmogžudystę organizavo juodkalniečiai, kurie turėjo glaudžių ryšių su ministro I. Dačičiaus patarėju saugumo klausimais Ivica Tončevu.

„These Football Times“ skelbia, kad Serbijoje stiprėja ir žinisklaidos kontrolė. Net didžiausias šalies komercinis transliuotojas „RTV Pink“ yra gavęs 7 mln. vyriausybės dotaciją, tad neabejotinai suinteresuotas „gerųjų naujienų“ skelbimu.

Futbolo rungtynes serbų futbolo chuliganai išnaudoja politiniams tikslams, nuomonei Kosovo klausimu išreikšti ar paniekai NATO pademonstruoti.

Leidinys nurodo, kad vyriausybė kontroliuoja ir teismų darbą. Šiuos teginius tarsi pagrindžia faktas, kad dėl 2010-ųjų riaušių Genujoje sulaikyti 13 futbolo chuliganų vėliau buvo visiškai išteisinti.

Serbų futbolo ultrų buvo laukiama ir šio vakaro rungtynėse LFF stadione, jiems rezervuota 200 vietų kraštiniame Rytų tribūnos sektoriuje. Bet vakar dar nebuvo žinoma, ar jie apskritai atvyks.

„Tas sektorius jiems ir bus paliktas, tačiau gali būti, kad liks tuščias. Ketvirtadienį iš Serbijos policijos pareigūnų gavome informaciją, kad jų ultrų susidomėjimas rungtynėmis Vilniuje nedidelis, todėl daug svečių tikėtis neverta, o gal apskritai aktyvių aistruolių nesulauksime, – „Lietuvos žinioms“ sakė LFF varžybų departamento vadovas Maksimas Bechterevas. – Serbai iš anksto įsigijo 120 bilietų į kitus sektorius, tačiau tai paprasti, ultrų judėjimui nepriklausantys sirgaliai.“

Serbijos rinktinė

Vartininkai: Predragas Rajkovičius (Tel Avivo „Maccabi“, Izraelis), Marko Dmitrovičius („Eibar“, Ispanija), Aleksandar Jovanovič („Aarhus“, Danija).

Gynėjai: Aleksandaras Kolarovas („Roma“, Italija), Antonio Rukavina („Astana“, Kazachstanas), Jagošas Vukovičius („Olympiacos“, Graikija), Nikola Milenkovičius („Fiorentina“, Italija), Urošas Spajičius („Krasnodar“, Rusija), Milošas Veljkovičius („Werder“, Vokietija), Milanas Rodičius („Crvena Zvezda“, Serbija).

Saugai: Dušanas Tadičius („Ajax“, Olandija), Nemanja Matičius („Manchester United“, Anglija), Ademas Ljajičius, Saša Lukičius („Torino“, Italija), Filipas Kostičius, Mijatas Gačinovičius („Eintracht“, Vokietija), Andrija Živkovičius („Benfica“, Portugalija), Sergejus Milinkovičius-Savičius („Lazio“, Italija), Nemanja Radonjičius, Nenadas Krstičius („Crvena Zvezda“, Serbija), Nemanja Maksimovičius („Getafe“, Ispanija).

Puolėjai: Aleksandaras Mitrovičius („Fulham“, Anglija), Aleksandaras Privojičius (PAOK, Graikija).