Rusijos sportininkai skųs TOK sprendimą
De­šim­tys Ru­si­jos at­le­tų, ku­riuos Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (TOK) dėl do­pin­go disk­va­li­fi­ka­vo iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos, nuo pir­ma­die­nio tarp­tau­ti­nia­me aukš­čiau­sios ins­tan­ci­jos spor­to teis­me sieks, kad bū­tų at­šauk­ta jiems pa­skelb­ta baus­mė.

Sporto arbitražo teisme (CAS) savaitę truksiančio svarstymo metu bus išnagrinėti ir 39 rusų atletų, dalyvavusių 2014 metų žiemos olimpinėse žaidynėse, skundai. Šiai olimpiadai didžiulį šešėlį metė virtinės nepriklausomų tyrimų atskleista Rusijoje valstybės lygiu vykdyta sportininkų dopingo schema.

Dėl neeilinio proceso CAS laikinai persikels iš savo nedidelės būstinės Lozanoje į didžiulį konferencijų centrą Ženevoje.

Dar trys Rusijos biatlonininkai taip pat yra pateikę apeliacijas dėl TOK diskvalifikacijos, tačiau jų skundai bus išnagrinėti vėliau.

Tarp asmenų, duosiančių parodymus proceso metu, bus Grigorijus Rodčenkovas – buvęs Rusijos kovos su dopingu agentūros (RUSADA) vadovas.

Būtent šis žmogus atskleidė daugiausiai faktų apie valstybės kontroliuotą dopingo programą, kurią TOK prezidentas Thomas Bachas pavadino „beprecedente ataka prieš olimpinio judėjimo skaidrumą“.

Tačiau G. Rodčenkovo posėdžio metu salėje nebus. Jis duos parodymus vaizdo ryšiu būdamas Jungtinėse Valstijose, į kurias pabėgo netikėtai mirus dviem buvusiems RUSADA aukšto rango pareigūnams.

Liudytojų sąraše taip pat yra kanadietis advokatas Richardas McLarenas.

Šis teisininkas Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) parengė išsamią ataskaitą apie Rusijos sportininkų dopingo vartojimą. Šiame dokumente, kuris vietomis priminė romaną apie Šaltojo karo laikų šnipus, buvo detaliai aprašyta, kaip veikė dopingo programa, įskaitant faktus apie tai, kaip valstybės agentai slapta išgabendavo sportininkų šlapimo mėginius iš tyrimų laboratorijų.

Tarp apeliacijas pateikusių atletų yra virtinė Rusijos olimpinės rinktinės žvaigždžių, įskaitant slidininką Aleksandrą Legkovą, Sočyje iškovojusį auksą 50 km distancijoje, ir bobslėjininką Aleksandrą Zubkovą, olimpiadoje su partneriu triumfavusį dviviečių ekipažų varžybose. Vėliau iš abiejų šių sportininkų buvo atimti jų titulai.

Vasario 9 dieną startuoja olimpiada

Dėmesį šiam CAS procesui didina faktas, kad vasario 9 dieną Pietų Korėjos Pjongčango mieste startuoja 2018-ųjų žiemos olimpinės žaidynės, o 21 iš 42 diskvalifikuotų rusų atletų pareiškė norą jose dalyvauti.

CAS nurodė savo sprendimą paskelbsiantis kažkuriuo metu tarp sausio 29-osios ir vasario 2 dienos.

Tačiau net jei kažkuriam iš rusų sportininkų visgi pavyktų iškovoti pergalę teisme, ji dar negarantuotų jam teisės pasirodyti Pjongčango žaidynėse.

TOK dėl valstybės remtos dopingo programos yra diskvalifikavęs Rusiją iš Pjongčango olimpiados.

Rusų sportininkams, norintiems varžytis olimpiadoje, reikia atlikti virtinę specialių dopingo testų. Atletai, kurie įrodys esantys „švarūs“, galės dalyvauti žaidynėse su neutralia vėliava kaip „olimpiniai atletai iš Rusijos“.

Penktadienį TOK pareiškė, kad rusų sportininkų, kurie potencialiai galėtų pretenduoti dalyvauti 2018-ųjų žiemos žaidynėse, skaičius sumažintas nuo 500 iki 389.

Nė vieno iš 42 diskvalifikuotų rusų tame sąraše nėra, todėl mažai tikėtina, kad kuriam nors iš jų iki mėnesio pabaigos pavyktų susigrąžinti gerą vardą ir tada kažkokiu būdu iki vasario 9-osios užsitikrinti teisę vykti į Pjongčangą.

Sportą kuruojantis Rusijos vicepremjeras Vitalijus Mutko, viena svarbiausių figūrų dopingo skandale, praėjusią savaitę pareiškė manantis, jog apie 200 rusų atletų galiausiai turėtų prasimušti į Pjongčango žaidynes.