Norvegai sukurti žiemos sportui
Pjong­čan­go žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis už­ges sek­ma­die­nį, ir jas, re­gis, lai­mės Nor­ve­gi­jos spor­ti­nin­kai. Olim­pi­nė­je kla­si­fi­ka­ci­jo­je aukš­tes­nė po­zi­ci­ja su­tei­kia­ma dau­giau auk­so me­da­lių iš­ko­vo­ju­siai rink­ti­nei, bet pa­gal aps­kri­tai lai­mė­tų me­da­lių skai­čių nor­ve­gai kon­ku­ren­tams jau ne­be­pa­ve­ja­mi.

Po šešioliktos žaidynių dienos Norvegijos sportininkai buvo iškovoję 37 medalius (13 aukso, 14 sidabro, 10 bronzos) ir lenkė kitą žiemos sporto galiūnę Vokietiją (26: 13, 7, 6). Leidinio „Usa Today“ apžvalgininkas Danas Wolkenas aiškinosi, kur slypi norvegų sėkmės paslaptis.

Viršijo lūkesčius

Norvegija yra daugiausia medalių per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjusi valstybė. Ir olimpinis principas „svarbu dalyvauti“ norvegams negalioja – jie visuomet kelia aukščiausius tikslus. Anot D. Wolkeno, varomoji šios šalies sportininkų jėga yra visuomenės vertybės, pagal kurias sportas seniai tapo visos valstybės kultūros ir gyvenimo būdo dalimi.

Norvegijos olimpinio komiteto (NIF) profesionalaus sporto padalinio vadovas Tore Ovrebo tvirtina, kad medaliai nenukrenta iš dangaus. Skandinavai sunkiai dirba siekdami išlikti sporto elite. Vis dėlto Norvegijos atletų dominavimo faktas gana unikalus žinant, jog ši valstybė turi 5,2 mln. gyventojų.

Prieš Pjongčango misiją NIF savo sportininkams iškėlė tikslą laimėti 30 medalių. Likus dviem dienoms iki žaidynių pabaigos pelnyti jau 37 apdovanojimai, tad lūkesčiai gerokai viršyti.

Praėjusiais metais Jungtinės Tautos paskelbė naują Žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI), pagal kurį matuojami visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir gyvenimo lygis. HDI sąraše lyderiavo norvegai. O dabar jie, kaip ironizuoja D. Wolkenas, visus gniuždo ir slidinėjimo trasose.

„Pjongčango žaidynės istoriškai mums bus geriausios. 1994-aisiais Lilehameryje laimėjome 26 medalius, bet tuomet olimpiadą rengėme patys. Tiek pat iškovojome ir prieš ketverius metus Sočyje. Šį kartą kilstelėjome kartelę, nes manome, kad mūsų sportas pasiekė labai aukšta lygį“, – pabrėžia T. Ovrebo.

Sveiki ir laimingi

NIF kelti uždaviniai įvykdyti nesunkiai, bet daugeliui kyla klausimas: kaip tai pavyko padaryti?

T. Ovrebo smalsuoliams aiškina, kad viskas prasideda nuo vaikų ugdymo ir elgesio su jais per treniruotes bei varžybas. Daugelyje šalių jauniesiems sportininkams akcentuojamos pergalės, nes manoma, jog tai ugdo nugalėtojų mentalitetą. Norvegijoje laikomasi priešingos nuomonės. Čia niekas nesudarinėja jokių reitingų vaikų iki 13 metų varžybose. Jie rungtyniauja tarpusavyje, bet nugalėtojai neskelbiami. Pasak T. Ovrebo, vaikystėje svarbiausia – smagiai leisti laiką su draugais, o ne konkuruoti.

Jau vėliau, kai pradeda akcentuoti konkurenciją, norvegai pasitelkia pažangias sporto mokslo technologijas ir ugdo medalius laiminčius slidininkus, biatlonininkus bei šuolininkus su slidėmis. „Sportuoja gausybė Norvegijos vaikų. Jie įtraukti į mūsų programas, todėl turime didžiulį pasirinkimą. Norvegų vaikystėje nėra pirmųjų, antrųjų ar trečiųjų vietų, nes vaikai turi džiaugtis ir mėgautis tuo, ką daro. Tai didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – teigia NIF atstovas.

Pasitenkinimas savo veikla – esminis faktorius. Norvegai nemano, kad sportas – tai kelias į šlovę ir sėkmę ar galimybė pasprukti nuo problemų. Daugelis šios šalies gyventojų nesiskundžia rimtais sveikatos sutrikimais, turi aukštąjį išsilavinimą ir yra pasiekę gerą gyvenimo lygį.

„Gyvenimo kokybė Norvegijoje gana aukšta, nemažai žmonių renkasi sportą kaip saviraiškos ir tobulėjimo būdą. Jie nepatiria sunkumų gyvenime, todėl neapsikrauna problemomis, yra sveiki, išprusę ir mėgaujasi sportu“, – akcentuoja T. Ovrebo. Anot jo, NIF visuomet skatina draugiškus santykius tarp sportininkų ir keitimąsi informacija.

„Norvegų vaikystėje nėra pirmųjų, antrųjų ar trečiųjų vietų, nes vaikai turi džiaugtis ir mėgautis tuo, ką daro. Tai didžiausia motyvacija judėti pirmyn.“

Vis dėlto T. Ovrebo sako nenorintis įteigti, jog norvegiškas sporto modelis yra idealiausias. Jis pažymi kitą svarbų faktorių – klimatą. Gausus sniegas ir ilgai išsilaikanti minusinė temperatūra paaiškina, kodėl Norvegijos žiemos sporto pasiekimai kelis kartus pranoksta vasaros sporto šakų laimėjimus.

Norvegai tiesiog sukurti žiemos sportui, jam teikiamos didesnės valstybės dotacijos. Čia geriausiai finansuojami – slidininkai ir biatlonininkai. Tad nenuostabu, kad tituluočiausių visų laikų žiemos olimpiečių sąraše lyderiauja šių sporto šakų atstovai iš Norvegijos. Slidininkė Marit Bjoergen yra iškovojusi 14 medalių, biatlonininkas Ole Einaras Bjorndalenas – 13, slidininkas Bjornas Daehlie – 12.

Olimpinė pakyla

Biatlonas. Vyrų 4x7,5 km estafetė. 1. Švedija (P. Femlingas, J. Nelinas, S. Samuelssonas, F. Lidstromas, 1:15:16,5; 0 baudos ratų), 2. Norvegija (L. H. Birkelandas, T. Boe, J. T. Boe, E. H. Svendsenas, +55,5; 0), 3. Vokietija (E. Lesseris, B. Dollis, A. Peifferis, S. Schemppas, +2:07,1; 0).

Dailusis čiuožimas. Moterys. 1. A. Zagitova (OAR, 239,57 tšk.), 2. J. Medvedeva (OAR, 238,26), 3. K. Osmond (Kanada, 231,02).

Akrobatinis slidinėjimas. Moterų krosas. 1. K. Serwa (Kanada), 2. B. Phelan (Kanada), 3. F. Smith (Šveicarija).

Greitasis čiuožimas ilguoju taku. Vyrai, 1 000 m. 1. K. Nuisas (Olandija, 1:07,95), 2. H. Lorentzenas (Norvegija, +0,04), 3. T. Y. Kimas (Pietų Korėja, +0,27).

Medalių įskaita

(auksas, sidabras, bronza)

Norvegija131410
Vokietija1376
Kanada1089
JAV876
Olandija864
Švedija650
Prancūzija546