Nelygybę pajutusios federacijos ieško teisybės
Nuo šių me­tų sau­sio pir­mo­sios įsi­ga­lio­jus Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to (KKSD) pri­im­tiems fi­nan­sa­vi­mo kri­te­ri­jams ir reor­ga­ni­za­vus di­de­lio meis­triš­ku­mo spor­ti­nin­kais be­si­rū­pi­nu­sį Lie­tu­vos olim­pi­nį spor­to cen­trą (LOSC), pa­da­ri­nius ša­lies fe­de­ra­ci­jos pa­ju­to sa­vo kai­liu aki­mirks­niu.

Federacijų vadovai pripažįsta, kad reforma reikalinga, tai yra nauja darbo kryptis, tačiau jau dabar išryškėjusius kai kuriuos ydingus vertinimo kriterijus reikia taisyti.

Romualdas Bakutis: „Jei 2018-2019 metų sezoną išmetame iš savo grafiko vien todėl, kad valstybė padarė klaidą ir mes neturime tiek finansų, iki olimpiados neatsigausime“./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Reikia galvoti, kaip švelninti reformos padarinius“, „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Romualdas Bakutis.

Daugelis strateginių sporto šakų tikėjosi, kad šiemet iš KKSD gaus gerokai daugiau pinigų negu pernai, tačiau dalis didžiųjų federacijų sulaukė kur kas mažesnio finansavimo nei 2017-aisiais. Negana to, sumažėjus federacijų biudžetui jos pačios dabar privalo sportininkams surasti medikų, kineziterapeutų bei masažuotojų, kurie iki tol priklausė Lietuvos olimpiniam sporto centrui ir rūpinosi didelio meistriškumo sportininkais, ir mokėti jiems atlyginimus. Kai kurioms federacijoms tai yra nepakeliama našta, tad ateityje galbūt ne viena jų gali bankrutuoti.

Praėjusių metų pabaigoje pristatydamas didelio meistriškumo sporto plėtojimo programos finansavimo kriterijų projektą KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius tikino, kad programą ketinama peržiūrėti ir prireikus kasmet koreguoti. Atrodo, jog koreguoti gali tekti anksčiau, nes priešingu atveju Tokijo olimpinėse žaidynėse galime turėti tik saujelę Lietuvos sportininkų.

Apie inventorių nepagalvota

„Nereikia sakyti, kad viskas yra blogai, yra ir gerų dalykų, tik kai kur neatsižvelgta į kai kurių sporto šakų specifiką, – sakė LDSF prezidentas R. Bakutis. – KKSD vadovybė kadaise per susitikimą su federacijomis sakė, kad parengs kriterijus, pagal juos atliks skaičiavimus ir jei matys, jog tie skaičiavimai ydingi, tarsis su federacijomis ir bandys iš naujo derinti kriterijus, kad atitiktų visų sporto šakų specifikas. To neįvyko. Paskelbė rezultatus viešai kaip nekeičiamus, ir visi bandome kaip nors su tuo susitaikyti ir gyventi.“

Jo teigimu, elitinėms sporto šakoms – akademiniam irklavimui, baidarių ir kanojų irklavimui, šiuolaikinei penkiakovei, dviračių sportui – neskirta pinigų inventoriui įsigyti.

„Vien dviračių treko rinktinei dviračiams ir atsarginėms detalėms įsigyti per metus išleidžiame 35 tūkst. eurų. Kur vyksta kova dėl šimtųjų sekundės, senu dviračiu net nesirodyk varžybose, jokių šansų neturėsi, – kalbėjo R. Bakutis. – Labai svarbu ir ginklai, kuriuos naudoja penkiakovininkai, nekalbu jau apie žirgus. Svarbu kanojos, irklai. Visi dabar akcentuoja medikus, kineziterapeutus, bet nepasako, ką mums daryti su elito inventoriumi.“

Jo žodžiais, anksčiau valstybė buvo padariusi labai aiškią sistemą. Federacijos dirbdavo tol, kol išaugindavo europinio ar pasaulinio lygio sportininką. Vos tik atletas tapdavo olimpinės rinktinės nariu, pereidavo į sąrašą tų sportininkų, kurių egzistenciją užtikrindavo valstybė.

„Tai ir buvo Lietuvos olimpinis sporto centras, kuris finansavo ne visų, bet strateginių sporto šakų aukščiausios prabos sportininkus, jų pasirengimą, dalyvavimą varžybose, jais besirūpinančius medikus, masažuotojus. Dabar viso to nebeliko, viskas permesta ant federacijų pečių, bet pamiršta, kad dar reikėtų joms ir pinigų duoti tai valstybinei funkcijai įgyvendinti, – aiškino LDSF vadovas. – Mes likome be lėšų. Jei 2018–2019 metų sezoną išmetame iš savo grafiko vien todėl, kad valstybė padarė klaidą ir mes neturime tiek finansų, iki olimpiados neatsigausime.“

Vieni nuomojasi, kitiems – veltui

Nuo sausio 1 dienos LOSC nebesirūpina sportininkais. Reorganizavus centrą jam palikta funkcija – inventoriaus ir pastatų priežiūra. Su olimpine rinktine dirbę LOSC medikai, kineziterapeutai ir masažuotojai ieškosi pragyvenimo šaltinių.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos prezidento Emilio Vaitkaičio, LOSC palikta funkcija valdyti bazes. Tik tų bazių yra nedaug (stadionas „Vingis“, lengvosios atletikos maniežas, Trakų sporto bazė, šaudykla ir sporto bazė Ozo gatvėje Vilniuje), o jos ir tinkamos ne visoms sporto šakoms.

Emilis Vaitkaitis: „Esame suskaičiavę, kad vienas dalyvis Lietuvos čempionate į federacijos kasą iš valstybės biudžeto mums atneša 41 eurą“./Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

„Mes pavydžiai žiūrėjome į kitas sporto šakas. Irkluotojai bene geriausiai išnaudojo olimpinį sporto centrą, turintį irklavimo bazę. Tik manau, kad mūsų negalima lyginti su kitomis sporto šakomis, nes neturime nė vienos valstybinės bazės, – kalbėjo plaukikų vadovas. – Mes turime rinkos kainomis nuomotis bazes treniruotėms ir varžyboms. O irkluotojai turi bazę Trakuose, gali stovyklauti ir rengti varžybas už gana mažą kainą arba nemokamai, net ir rengti tarptautinius turnyrus, iš kurių galima užsidirbti pinigų. Turint bazę yra galimybė organizuoti kokį nors didelį renginį. Todėl reikėtų dar vienos eilutės skirstant federacijoms finansus – bazių išlaikymas.“

Panašios nuomonės buvo ir šalies dviratininkų vadovas R. Bakutis.

„Sporto departamentas sakė veltui leisiąs naudotis LOSC turimomis bazėmis. Jose galės sportuoti lengvaatlečiai, futbolininkai, bet LOSC neturi treko. Kodėl vienos federacijos veltui gauna infrastruktūrą, o kitoms federacijoms reikia nuomotis? – svarstė LDSF prezidentas. – Panevėžio trekas priklauso privačiai įmonei, su ja esame pasirašę sutartį ir mokame pinigus už kiekvienos valandos nuomą, už įjungtą šildymą ir elektrą.“

Nacionalinių čempionatų pranašumai

E. Vaitkaitis įsitikinęs, jog federacijos jau pradeda strateguoti ir ateityje konkuruos tarpusavyje dėl daugiau pinigų iš valstybės. Vienas iš būdų, kaip federacijai padidinti metų biudžetą, yra nacionaliniai čempionatai. Mat raikant 6 mln. eurų biudžetą 15 proc. šios sumos federacijoms atiteko už Lietuvos čempionatų organizavimą.

„Dalis finansavimo federacijai tenka pagal dalyvių nacionaliniame čempionate skaičių. Esame suskaičiavę, kad vienas dalyvis Lietuvos čempionate į federacijos kasą iš valstybės biudžeto mums atneša 41 eurą, – sakė Plaukimo federacijos prezidentas. – Iki šiol Lietuvos čempionate dalyvaudavo apie 300 plaukikų. Bet buvo normatyvų, kurie ribodavo dalyvių skaičių. Kadangi dabar už kiekvieną dalyvį gauname taškų, vadinasi, turėsime padidinti dalyvių skaičių, atsisakydami normatyvų. Esame pajėgūs šalies čempionate turėti 700 sportininkų.“

Tačiau E. Vaitkaitis puikiai supranta, jog tą patį gali daryti ir kitų sporto šakų federacijos, o pinigų krepšelis nuo to nepadidės. Vadinasi, tie pinigai bus iš ko nors atimami.

„Dabar nuo federacijos priklauso efektyvumo rodikliai ir finansavimas. Bet yra vienas trūkumas: jeigu visos sporto šakos dirbs efektyviai, jos daugiau pinigų negaus“, – pabrėžė E. Vaitkaitis.

Pinigų dalybos

KKSD 2018 metais federacijoms, kurios pačios rūpinsis sportininkų rengimu, medicinos personalu ir kitais reikalais, tiesiogiai paskirstė 6,33 mln. eurų.

75 proc. šios sumos atiteko federacijoms už didelio meistriškumo sportininkų rengimą, 15 proc. – už nacionalinių čempionatų organizavimą, 10 proc. – už veiklą.

Savo ruožtu federacijos yra suskirstytos dar į kelias grupes: strateginėms olimpinėms sporto šakoms padalyta 60,8 proc. visos sumos, olimpinėms sporto šakoms – 22,5 proc., kitoms – 16,7 procento.

Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei – 1,27 mln. eurų. Kitoms sporto šakoms – kiek daugiau nei 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln. eurų.

Prisidurti iš valstybės federacijos dar galės pateikusios paraiškas KKSRF, per jį įvairiems projektams dar bus išdalyta apie 3,9 mln. eurų.