Nauja saugos sistema – galvasopė inžinieriams
Di­de­liu po­pu­lia­ru­mu pa­si­žy­min­čių „For­mu­lės-1“ au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nių val­dy­to­jai pa­sta­rai­siais me­tais iš­ban­dė daug tech­ni­nių nau­jo­vių. O nuo 2018 me­tų se­zo­no var­žy­bo­se jie tai­kys pa­pil­do­mą vai­ruo­to­jų gal­vos ap­sau­gos sis­te­mą „Ha­lo“, su­lau­ku­sią dvip­ras­miš­kų ver­ti­ni­mų.

Sistema „Halo“ kardinaliai keičia „Formulės-1“ bolidų dizainą – ties kokpitu bus įmontuoti pailgi titano lankai, kurie galimos avarijos atveju apsaugos vairuotojo galvą. Ši saugos sistema gali atlaikyti net 11 tonų svorį.

„Kadaise sirgaliai reiškė nepasitenkinimą ėmus naudoti visą galvą dengiančius šalmus, nes norėjo matyti lenktynininkų veidą.“

Vieno „Halo“ produkto kaina – 15 tūkst. eurų. Komandos pačios nuspręs, kiek tokių konstrukcijų joms prireiks viso sezono metu per 21 lenktynes.

Nuomonės išsiskyrė

Toli gražu ne visiems patinka naujosios saugos priemonės. Jau vien dėl estetinės „Halo“ išvaizdos bolido priekyje.

„Mercedes“ komandos akcininkas, tris kartus pasaulio čempionas (1975, 1977 ir 1984 m.) austras Niki Lauda amerikiečių spaudai atvirai išklojo, ką mano apie tokią naujovę.

„Negaliu to pateisinti. Mano laikais „Formulėje-1“ mes nesiveždavome savo šeimų į lenktynių etapus, nes nebuvo jokios garantijos, kad nežūsime. Nenorėjome, kad žmonos parsivežtų mus namo karste. Tačiau per tuos tris keturis dešimtmečius „Formulės-1“ patikimumas ir saugumas padarė neįtikėtiną pažangą. Nesuvokiu, kam reikalinga „Halo“. Šiuo atveju perlenkta lazda, nes „Halo“ sunaikins šių varžybų DNR“, – piktinosi N. Lauda.

O kita „Formulės-1“ garsenybė, taip pat tris kartus čempionas (1969, 1971, 1973 m.) britas Jackie Stewartas pritaria „Halo“ atsiradimui.

„Žmonių saugumas turi būti pirmoje vietoje. Kadaise žūtys lenktynėse būdavo normalus reiškinys. Taip praradau ne vieną draugą, bet visa tai – praeityje. Prisimenu, kaip kadaise sirgaliai reiškė nepasitenkinimą ėmus naudoti visą galvą dengiančius šalmus, nes norėjo matyti lenktynininkų veidą“, – sakė J. Stewartas.

Tokių komentarų galima aptikti daugybę, juos nuolat cituoja užsienio žiniasklaida, pagal savo požiūrį į permainas.

Dabartinių lenktynių dalyvių nuomonės taip pat išsiskiria. „Mercedes“ komandos vadovas Toto Wolffas naujus saugos lankus pavadino nereikalingu metalo gabalu. O šios ekipos lenktynininkas, dabartinis pasaulio čempionas britas Lewisas Hamiltonas pareiškė, kad 2017-aisiais buvo „paskutinė galimybė pamatyti vis dar gerai atrodžiusį bolidą“.

Tuo metu australas Danielis Ricciardo prisiminė kardinalius bolidų aerodinaminių sparnų pokyčius 2009-aisiais ir tvirtino, kad dabartinės permainos lenktynių žavesiui taip pat neturės jokios įtakos.

„Pakaks 4–5 lenktynių ir visi prie to pripras“, – jam pritarė vokietis Sebastianas Vettelis.

Terpė reklamai

Vis dėlto pamirštama, kad pačios „Formulės-1“ komandos dar 2016-aisiais balsų dauguma nubalsavo už papildomos galvos apsaugos sistemos atsiradimą. Ir tik tada Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) parinko jos modelį.

Mėgindami pateisinti naujovės efektyvumą, „Formulės-1“ ir FIA atstovai pateikė statistinių faktų. Jie nustatė, kad „Halo“ galėtų padidinti sportininkų saugumą 15 incidentų iš 17 pagal skirtingus avarijų scenarijus. Dar 2 atvejais sistemos efektas būtų neutralus. O bolidui apsivertus „Halo“ lankas neva padėtų lenktynininkui saugiai evakuotis.

Neabejojama, kad „Halo“ naudojimas būtų padėjęs išvengti mirčių praeities lenktynėse. Skaudus incidentas nutiko 2014-ųjų lenktynėse Suzukos trasoje Japonijoje, kai prancūzas Jules Bianchi nesuvaldė mašinos ir trenkėsi į traktorių, kuris tuo metu likvidavo kitos avarijos padarinius. J. Bianchi patyrė sunkią galvos traumą ir po 9 mėnesių komos būsenos mirė.

„Formulės-1“ lenktynių direktorius Charlie Whitingas pastebėjo, kad sumanūs inžineriniai sprendimai netgi gali paversti „Halo“ sistemą privalumu siekiant didesnio aerodinaminio efektyvumo. O plotą ant titano lankų galima panaudoti rėmėjų reklamoms.

„Komandos tikrai sugalvos skirtingus dizaino variantus ir žiūrovai greitai pripras prie naujovės. Vidinę „Halo“ pusę drausime perdažyti, kad neblaškytų vairuotojų dėmesio. O iš išorės ją galima papuošti rėmėjų reklamomis ir jie tikrai bus patenkinti“, – aiškino Ch. Whitingas.

Problema aukštesniems

Ch. Whitingo ir jo kolegų inicijuota sistema tapo rimtu rūpesčiu ir papildomu darbo krūviu komandų inžinieriams. Dėl papildomo maždaug 15 kg sveriančio įtaiso šiek tiek kis automobilio svorio centras, todėl į tai teks atsižvelgti kuriant kitų metų bolido važiuoklės parametrus.

„Jei dabar nesiimtume šio klausimo, būtų neįtikėtinai sunku kito sezono pradžioje, – leidiniui „Motorsport“ pasakojo „Force India“ komandos techninis direktorius Andy Greenas. – Kol kas neįmanoma nuspėti, kaip „Halo“ konstrukcija sąveikaus su važiuokle. Daug žmonių dirba mėgindami tai išsiaiškinti.“

Lengvesnis bolidas važiuoja greičiau, o papildomas svoris apsunkina inžinierių planus. Būtent dėl to FIA kitais metais didina mažiausią leistiną bolido svorį nuo 728 iki 734 kilogramų. Tiesa, visą skirtumą ir dar daugiau „suvalgys“ nauja saugos sistema.

„Visa tai mums pridės 14–15 kilogramų. Pati „Halo“ sistema sveria 9 kg, dar maždaug 6 kg – montavimo konstrukcijos“, – atskleidė A. Greenas.

Ne tik „Force India“, bet ir kitos komandos laužo galvas ieškodamos galimybių mažinti bolido svorį. Todėl su sunkumais susidurs aukštesni pilotai, kurie automatiškai ir sveria daugiau.

„Išeitis paprasta. Arba tu samdai žemesnį ir lengvesnį vairuotoją, arba leidi papildomus pinigus ieškodamas kitų būdų mašinos svoriui mažinti“, – pareiškė A. Greenas.

Vokietis Nico Hulkenbergas yra vienas aukščiausių „Formulės-1“ lenktynininkų. Jo ūgis 184 cm, ir tai kelia rūpesčių „Renault“ komandai.

„Mano ūgis tampa savotiška bausme. Komanda jau pareiškė, kad dėl to bus sunkumų, ir paklausė, ar sutikčiau laikytis dietos. Mano atsakymas buvo neigiamas!“ – pasakojo H. Hulkenbergas.

Efektyviems inžineriniams sprendimams atrasti komandos turi tris mėnesius. 2018-ųjų „Formulės-1“ sezonas prasidės kovo 25 dieną Australijoje.