Lukas Spalvis rengiasi sugrįžimui į rinktinę
Trau­mas iš­si­gy­dęs ir žai­di­mu vėl be­si­mė­gau­jan­tis Lu­kas Spal­vis po be­veik me­tų per­trau­kos ruo­šia­si pri­si­jung­ti prie Lie­tu­vos rink­ti­nės ir pa­dė­ti jai kau­tis UE­FA Tau­tų ly­gos var­žy­bo­se, ku­rios ga­li at­ver­ti ke­lią į Eu­ro­pos čem­pio­na­tą.

Per pastaruosius kelerius metus 24 metų futbolininkas išgyveno ne vieną išbandymą. Po to, kai 2015–2016 metų sezone tapo rezultatyviausiu Danijos čempionato žaidėju, jis persikėlė į Portugalijos grandų Lisabonos „Sporting“ komandą. Tačiau ten jau pirmame draugiškame susitikime patyrė sunkią kelio traumą.

Jeigu blogai sužaidi rungtynėse, geriau nesirodyti mieste.

Sužeidimus išsigydęs L. Spalvis 2017 metais įsitvirtino Vokietijos klube „Kaiserslautern“. Su vokiečių futbolo mokykla jis yra gerai pažįstamas – vaikystėje futbolininkas mokėsi žaidimo paslapčių „Freiburg“ klubo akademijoje.

Praėjusį sezoną antrojoje „Bundeslygoje“ L. Spalvis sužaidė 24 rungtynes ir įmušė penkis įvarčius, taip pat kartą pasižymėjo Vokietijos taurės turnyre.

Nepaisant jauno amžiaus ir karjerą trukdžiusių traumų, L. Spalvis jau spėjo sužaisti 18 rungtynių Lietuvos nacionalinėje rinktinėje ir po beveik metų pertraukos gali prisijungti prie jos rugsėjį. Puolėjas pastarąjį kartą rinktinės stovykloje plušėjo praėjusių metų rudenį ir tris kartus į aikštę įbėgo po keitimo pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Škotija, Slovėnija ir Malta.

Lff.lt svetainei puolėjas papasakojo apie troškimą žaisti rinktinėje, žaidimą Vokietijoje, šios šalies fanų kultūrą ir tolimesnius tikslus.

– Lietuvos rinktinėje jums teko praleisti paskutines dvi stovyklas. Kokia situacija yra dabar, ar pavyks prisijungti prie rinktinės rugsėjį vyksiančiose Tautų lygos varžybose?

– Taip, apie tai bendravome su rinktinės treneriu Edgaru Jankausku. Dabar esu gerai pasirengęs ir planuoju atvykti į rinktinę. Visada būdavau pasirengęs atvykti į rinktinę, bet tam sutrukdydavo įvairios aplinkybės, dažniausiai traumos. Paskutinę stovyklą praleidau tik dėl to, jog reikėjo pailsėti nuo futbolo, norėjau sugrįžti gerai pailsėjęs ir pasirengęs naujam sezonui. Tačiau niekada nebuvo lengva stebėti komandos draugus žaidžiančius Lietuvos rinktinėje, esu labai išsiilgęs žaidimo nacionalinėje komandoje.

– 2016 metais patyrėte nelemtą traumą, vos prisijungęs prie „Sporting“ klubo, o praėjusį sezoną reabilitavotės „Kaiserslautern“ komandoje. Kaip sekėsi pritapti komandoje ir su kokiais iššūkiais teko susidurti per šį laikotarpį?

– Man jau antrą kartą buvo trūkę kelio raiščiai, todėl, natūralu, kad atsigauti buvo nemenkas iššūkis. Ir žinojau, kas manęs laukia – juk nesi toks žaidėjas, koks buvai ankščiau. Praėjusią vasarą nebuvo lengva įsilieti į komandą, pajusti žaidimo ritmą, bet iki žiemos pavyko apsiprasti. Žinojau vokiečių kalbą ir pažinojau šalį, tai palengvino procesą. Praėjęs sezonas buvo kiek chaotiškas, nes net penkis kartus keitėsi treneriai. Bet antroje sezono dalyje sužaidžiau nemažai rungtynių ir esu tuo patenkintas.

– Nors klubas iškrito į trečiąjį divizioną, pasirašėte su juo sutartį iki 2022 metų. Kokie buvo motyvai likti komandoje ir kokius sau keliate tikslus?

– Nepaisant traumų, turiu daug ambicijų ir tikslų sugrįžti į tą lygį, kuriame buvau ankščiau, nes esu dar labai jaunas. Vasarą turėjau daug pasiūlymų, bet norėjau likti Vokietijoje, šeima čia jaučiasi gerai, o į „Kaiserslautern“ atėjo nauji žmonės, kurie turi didelių planų. Klubas „Kaiserslautern“ vertas žaisti aukštesniame lygyje. Sąlygos čia yra puikios, kaip įprastame „Bundesliga“ klube, viskas yra suteikta tobulėti ir kokybiškai dirbti. Stadionas talpina 50 tūkst. žiūrovų, kurie aistringai palaiko komandą kiekviename mače. Todėl su malonumu likau čia.

– „Kaiserslautern“ jau seniai garsėja, kaip vienas geriausią palaikymą turinčių klubų Vokietijoje. Po praleistų metų čia, ką galėtumėte pasakyti apie fanų kultūrą ir jų ryšį su komanda?

– Klubas turi vieną geriausių fanų bendruomenių Vokietijoje. „Kaiserslautern“ bendruomenė puoselėja ilgas tradicijas, o ryšys tarp fanų ir komandos yra labai artimas. Jeigu viskas sekasi gerai, kartu džiaugiamės ir triumfuojame, bet žinoma, kai reikalai pasisuka į blogą pusę ar esi paskutinėje vietoje, tenka susitikti su „ultromis“. Jie ateina į treniruočių aikštę ir atvirai pasako, ko reikalauja iš mūsų. Mes turime tai išklausyti – tai ne vieno ir ne dviejų tūkstančių aistruolių jėga. Mieste gyvena 90 tūkst. gyventojų, o į stadioną dažnai susirenka 40 tūkst. Visi čia gyvena futbolu. Prieš daugiau nei savaitę žaidėme rungtynes išvykoje, stadionas buvo sausakmišas, o mūsų fanų buvo net 8 tūkstančiai. Todėl komanda jaučia atsakomybę sugrąžinti klubą, ten kur jam priklauso būti.

– Ar mieste jus atpažįsta, pasisveikina, galbūt teko susidurti ir su fanų nepasitenkinimu?

– Žinoma. Gatvėje gerbėjai dažnai mus užkalbina. Kur tik beeitum – į kirpyklą, parduotuvę ar parką, visur atpažįsta. Kiekvienas miesto gyventojas yra „Kaiserslautern“ aistruolis. Jeigu blogai sužaidi rungtynėse, geriau nesirodyti mieste.

– Prieš kelis mėnesius jūsų šeima sulaukė pagausėjimo – dukros. Kaip kasdieninį gyvenimą pakeitė dukros gimimas?

– Be abejo, tai įnešė į gyvenimą naujų spalvų. Iš pradžių buvo nelengva naktimis keltis, bet prie visko priprantama. Kitaip jau neįsivaizduoju savo gyvenimo, tai yra džiaugsmas, o ne vargas. Smagu, kad grįžus namo tai leidžia nukreipti dėmesį nuo futbolo ir suteikia pozityvo kasdieninėje rutinoje. Be abejo, tai pilnai pakeičia gyvenimą į gerą pusę.

– Rinktinės laukia svarbios rungtynės Tautų lygoje. Kaip įvertintumėte varžovus Serbiją, Juodkalniją ir Rumuniją?

– Tai bus rimtas išbandymas mums. Su Rumunija teko žaisti, ji yra išties pajėgi komanda. Apie serbus nėra ir ką ir kalbėti – jie žaidė pasaulio čempionate ir jų meistriškumą matėme patys. Juodkalnija yra mažiau pažįstama, bet ji neiškrenta iš Balkanų šalių konteksto, tad laukia didelis iššūkis. Kita vertus, žaisti su tokiomis rinktinėmis yra papildoma motyvacija, jų meistriškumo lygis priverčia dar labiau stengtis ir parodyti save. Serbijos nacionalinis stadionas, kuriame teko lankytis, paliko didelį įspūdį, žaisti tokioje atmosferoje bus labai malonu. Didžiulio savo gerbėjų palaikymo tikimės ir rungtynėse Vilniuje. Atiduosime visas jėgas ir norime, kad mūsų fanai didžiuotųsi mumis.

– Ar klube ir rinktinėje jūsų funkcijos skiriasi?

– Rinktinėje natūraliai tenka daugiau žaisti gynybinį futbolą. Pasaulio čempionate matėme, kaip mažesnės šalys pasirenka žaisti su didžiosiomis, todėl ir mūsų žaidimo planas panašus. Tačiau su treneriu Edgaru Jankausku bandome daugiau palaikyti kamuolį, jį įžaisti ir turėti savo žaidimo stilių.

LFF nuotrauka