Lengvaatlečiai Berlyną minės geruoju
Ber­ly­ne (Vo­kie­ti­ja) pa­si­bai­gęs Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tas Lie­tu­vos rink­ti­nei ta­po vie­nas įsi­min­ti­niau­sių. Po dvy­li­kos me­tų per­trau­kos mū­sų ša­lies at­sto­vas And­rius Gu­džius pel­nė auk­so me­da­lį, an­trą kar­tą is­to­ri­jo­je per vie­nas že­my­no pir­me­ny­bes lie­tu­viai iš­ko­vo­jo du me­da­lius.

Antra iš gausios šių metų mūsų delegacijos, kurią sudarė 27 atletai, ant pakylos lipo ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Jai buvo įteiktas bronzinis apdovanojimas. Berlyne svarbiausios dienos savo karjeroje sulaukė sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Nors 20 km distancijoje ji liko ketvirta, džiaugsmas liejosi per kraštus – Brigita tapo greičiausia ėjike Lietuvos istorijoje.

Nepriklausomos šalies istorijoje Liveta Jasiūnaitė tapo pirma tarp ieties metikų, pelniusių medalį tokio rango varžybose.

Su švedu gins Europos garbę

Atkūrus nepriklausomybę A. Gudžius tapo antruoju šalies lengvaatlečiu, triumfavusiu Europos pirmenybėse. Auksą jis pelnė po dramatiškos kovos, kai paskutiniu metimu aplenkė iki tol pirmavusį Švedijos sportininką Danielį Stahlį. Grįžęs į Vilnių stipriausias Europos disko metikas juokėsi, jog ateityje per varžybas nebenorėtų tokio scenarijaus.

Jis neslėpė, kad išvykdamas tikėjosi aukso medalio, nes būtent dėl jo visą laiką ir dirbęs. Tačiau čempionu neplanavo tapti tik po paskutinio metimo.

„Tokių scenarijų daugiau nereikia, – juokėsi disko metikas. – Jau labai jie nervus tampo. Aišku, žiūrovams buvo labai smagu. Ir patiems sportininkams paskui smagu prisiminti tas emocijas. Planas buvo diską toli numesti pirmais bandymais. Bet aplinka, įtampa, nervų karas.... Kai visa tai susideda, ne visada pavyksta įgyvendinti planą.“

Kai šeštuoju bandymu lietuvis diską švystelėjo 68,46 metro ir tapo lyderis, nekantriai laukė, kaip savo paskutinį bandymą atliks pagrindinis konkurentas D. Stahlis.

„Žinau, kaip sunku susikaupti po tokių reikalų. Pačiam yra buvę, kai paskutiniais metimais praradau lyderio poziciją. Švedas yra labai stiprus metikas, su juo konkuruoti yra nepaprastai sunku. Tikėjausi visko, bet vyliausi – na, gal kaip nors“, – savo mintis švedui einant į metimo sektorių atskleidė A. Gudžius.

Po finalo jie pasveikino vienas kitą, kalbėjo, jog varžybos buvo sudėtingos, ir pasidžiaugė, kad abu vėl lips ant pakylos.

„Abu diską nusviedėme per 68 metrus. Tai labai geras pasirodymas. Kiekvienas nenuvylėme savo tautos“, – sakė A. Gudžius.

Jis pabrėžė, jog ir toliau su treneriu Vaclovu Kidyku ir komanda dirbs kryptingai.

Šį savaitgalį sportininkas ketina dalyvauti komercinėse varžybose Lenkijoje, o mėnesio pabaigoje laukia Deimantinės lygos finalas.

„Net neabejoju, kad Deimantinės lygos finalas bus aukščiausio lygio varžybos, niekuo nesiskirs nuo olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionato, – kalbėjo Europos čempionas. – Atvažiuos visi geriausi sportininkai, ir kova bus arši. Manau, norint iškovoti medalį diską reikės mesti 67–68 metrus. O pirmai vietai gali prireikti ir 70 metrų.“

Rugsėjo 8–9 dienomis A. Gudžius dalyvaus Žemynų taurės varžybose. „Ką tik Berlyne su Stahliu buvome konkurentai, o Žemynų taurės turnyre abu ginsime Europos rinktinės garbę. Bus smagu“, – sakė disko metikas.

Konkurentai galingesni

A. Gudžiaus treneris V. Kidykas sunkiai rado žodžių paaiškinti, koks jausmas apima, kai auklėtinis paskutiniu metimu tampa lyderis, o galiausiai – ir stipriausias Europoje.

„Patikėkite, jausmas nenusakomas. Tokia euforija, – šypsojosi V. Kidykas. – Nors treniruotėje diskas lėkė gerokai toliau, čia buvo olimpinis stadionas, konkurentai, jokio vėjo. Ir toks puikus rezultatas. Tokio jausmo nusakyti neįmanoma. Linkėčiau kiekvienam tai patirti.“

Treneris teigė dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse, bet tokios dramos neprisimenantis. Po šešto auklėtinio metimo jį apėmė euforija, bet šalia sėdinti sportininko vadybininkė pasakė, kad aplenktas D. Stahlis turi dar vieną bandymą.

„O švedas – antžmogis, – varžovui liaupsių negailėjo V. Kidykas. – Andriaus rankų ilgis – 205 cm, Stahlio – 225. Per treniruotę Andrių vadinu Lietuvos galiūnu, bet matėte, kaip jis atrodė, kai stovėjo tarp Stahlio ir bronzą iškovojusio austro Lukaso Weisshaidingerio? Andriukas susiaurėjo. Jo konkurentai kur kas galingesni.“

V. Kidyko teigimu, D. Stahlis turėjo galimybę aplenkti Andrių ir tapti čempionu, bet žiūrovai plojimais labai palaikė Andrių, o švedas neatlaikė nervinės įtampos.

Skirtingos emocijos

Paprastai santūrios L. Jasiūnaitės emocijos po moterų ieties metimo finalo tryško per kraštus. Nepriklausomos šalies istorijoje ji tapo pirma tarp ieties metikų, pelniusių medalį tokio rango varžybose.

Nepriklausomos šalies istorijoje Liveta Jasiūnaitė tapo pirma tarp ieties metikų, pelniusių medalį tokio rango varžybose. / AFP/Scanpix nuotrauka

Teresės Nekrošaitės auklėtinė finale įrankį nuskraidino kone 61,59 metro. Mūsų sportininkę pranoko tik 48 tūkst. aistruolių palaikoma vokietė Christin Hussong (67,90 m) ir čekė Nikola Ogrodnikova (61,85 m).

„Medalis buvo ir svajonėse, ir sapnuose, įdėta be galo daug darbo. Esu pasirengusi ietį mesti dar toliau“, – tikino L. Jasiūnaitė. Ji prisipažino, jog iki paskutinių metimų abejojusi, ar bus medalis.

Su L. Jasiūnaite kambariu Berlyne besidalijusiai šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei Fortūna atsuko nugarą. 196 cm aukštį įveikusi lengvaatletė iki pat rungties kulminacijos žengė tarp prizininkių, tačiau viltis nubraukė bulgarė Mirela Demireva.

A. Palšytė rikiuotėje buvo trečia, bandymu skaičiumi atsilikdama nuo vokietės Marie-Laurence Jungfleish ir rusės Marijos Lasickienės. M. Demireva nusprendė praleisti tiek 196 cm, tiek 198 cm aukščius, tad norint aplenkti lietuvę jai reikėjo įveikti dviejų metrų aukštį. Tą sportininkei pavyko padaryti tik paskutiniu, trečiuoju, bandymu.

„Sėdėjau iki paskutinio Mirelos bandymo ir naiviai tikėjausi, kad gal ji neįveiks aukščio... Turbūt pačiai reikia daryti maksimaliai gerai ir nepriklausyti nuo kieno nors malonės“, – reziumavo A. Palšytė.

Ėjikė pradėjo tikėti savimi

Šokiruotos po itin sėkmingai susiklosčiusių 20 km sportinio ėjimo varžybų buvo B. Virbalytė-Dimšienė ir Živilė Vaiciukevičiūtė. Abi pagerino asmeninius rekordus, o Brigita tapo greičiausia šalies ėjike per visą istoriją – 2014 metais Neringos Aidietytės pasiektą Lietuvos rekordą pagerino daugiau nei minute. Distanciją lengvaatletė įveikė per 1 val. 27 min. 59 sek. ir finišavo ketvirta. Ž. Vaiciukevičiūtė kvėpavo komandos draugei į nugarą ir užėmė penktą vietą (1 val. 28 min. 7 sek.).

Ėjikių startas dėl dujų nuotėkio Berlyno širdyje buvo atidėtas net pusantros valandos.

B. Virbalytė dėl „medinio“ medalio nesikrimto – bronzą pelniusi italė Antonella Palmisano mūsiškę aplenkė 29 sekundėmis. Auksą iškovojo ispanė Maria Perez (1:26:36 – čempionatų rekordas), sidabrą – čekė Anežka Drahotova (1:27:03).

„Nusivylimas dėl neiškovoto medalio yra, bet būkime teisingi – nuo bronzos atsilikau puse minutės. Tačiau visi kiti veiksniai – Lietuvos rekordas ir toks didelis asmeninis rekordas – nusivylimą užgožia. Mane džiugina tai, kad šį sezoną pradėjau tikėti savimi ir pradėjau svajoti apie aukštas vietas“, – geros nuotaikos neslėpė B. Virbalytė.

Geriausiai pasirodę Berlyne

(vieta, sportininkas, rungtis)

1 Andrius Gudžius disko metimas
3 Liveta Jasiūnaitė ieties metimas
4 Airinė Palšytė šuoliai į aukštį
4 Brigita Virbalytė sportinis ėjimas
5 Živilė Vaiciukevičiūtė sportinis ėjimas
6 Simas Bertašius 1500 m bėgimas
6 Agnė Šerkšnienė 400 m bėgimas
10 Edis Matusevičius ieties metimas

Lietuvių medaliai Europos čempionatuose

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos lengvaatlečiai Europos čempionatuose yra iškovoję jau devynis medalius – 2 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos.

Didžiausią kolekciją – visų trijų prabų medalius – iškovojo disko metikas Virgilijus Alekna (2006 m. – aukso, 2002 m. – sidabro ir 1998 m. – bronzos). Be jo, aukso medalį 2018-ųjų pirmenybėse pelnė taip pat disko metikas Andrius Gudžius.

Sidabrinį apdovanojimą 2012 metais iškovojo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, o 2016-aisiais – taip pat šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Bronzos medaliais džiaugėsi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (2018 m.), šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė (1994 m.) bei sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (2012 m. – 100 m).