Kandidatų rengti olimpiadas – vis mažiau
Olim­pi­nės žai­dy­nės jų or­ga­ni­za­to­riams tam­pa abe­jo­ti­nos ver­tės brangs­tan­čiu ma­lo­nu­mu, to­dėl po­ten­cia­lūs žai­dy­nių šei­mi­nin­kai to­kios ini­cia­ty­vos im­asi vis at­sar­giau. Ypač tai pa­sa­ky­ti­na apie žie­mos olim­pia­das, rei­ka­lau­jan­čias spe­ci­fi­nio pa­si­ren­gi­mo.

Praėjusią žiemos olimpiadą vasarį rengė Pietų Korėjos kurortas Pjongčangas. Estafetę iš jo 2022-aisiais perims Kinijos sostinė Pekinas. Dėl teisės rengti 2026-ųjų žaidynes varžosi Milanas (Italija) ir Stokholmas (Švedija), bet labiau už šių miestų konkurencinę kovą akcentuojamas didžiųjų valstybių nenoras imtis žiemos žaidynių organizavimo. Tokia iniciatyva jų rengėjams gali tapti akmeniu po kaklu.

Thomas Bachas: „Politikai, verslo sektorius ir sporto bendruomenė turėtų suprasti, kad rengti olimpines žaidynes yra nuostabi idėja, o ne galimybė prisipildyti savo kišenes.“

Karti Monrealio patirtis

Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) susirūpinimas turėtų didėti, nes leidinys „The Independent“ praneša, kad Kalgaris (Kanada) tapo dar vienu miestu, kuris atsisakė ambicijų siekti 2026-ųjų žiemos olimpiados rengimo teisių. Taip referendume nubalsavo Kalgario gyventojai. Prieš žaidynių rengimą pasisakė 56 proc. miestiečių.

„Rezultatai rodo, kad mūsų žmonės turėjo pakankamai informacijos apie žaidynių organizavimo sąnaudas ir pasekmes. Jie norėtų, kad milijonai ir milijardai būtų išleidžiami tikslingiau“, – sakė Kalgario miesto tarybos narys Seanas Chu.

Brangiausios žiemos olimpinės žaidynės istorijoje vyko 2014-aisiais Sočyje. Joms rusai skyrė 44 mlrd. eurų.

Anksčiau iš konkurso dėl teisės rengti 2026 metų olimpiadą savo noru pasitraukė Sionas (Šveicarija), Gracas (Austrija), Saporas (Japonija) ir Erzurumas (Turkija).

Nors Kalgaris organizavo 1988-ųjų žiemos olimpiadą, jo gyventojų skepticizmą referendume lėmė kito Kanados miesto Monrealio karti patirtis. 1976-ųjų vasaros olimpiada Monrealyje įsiminė dėl įspūdingų gimnastų japono Shun Fujimoto ir rumunės Nadios Comaneci auksinių pasirodymų bei amerikiečių charizmatiškojo boksininko Sugaro Ray Leonardo pergalingų kovų. Antra vertus, 1976-aisiais buvo ir nemalonumų. Pavyzdžiui, jau trečią žaidynių dieną nuo stipraus lietaus užgeso olimpinė ugnis.

Prieš olimpiadą tuometis Monrealio meras Jeanas Drapeau kalbėjo apie optimizuotas žaidynes, negalinčias viršyti lėšų limito. Todėl paskui sulaukė gausybės kritikos. J. Drapeau buvo kaltinamas korupcija ir nesugebėjimu suvaldyti olimpiadai rengti skirtų lėšų.

Monrealio miestas įklimpo į didžiules skolas ir tik po 30 metų, 2006-aisiais, baigė padengti finansinius įsipareigojimus.

Rizikinga avantiūra

Šie faktai tarsi pateisina Kalgario gyventojų referendume išreikštą neigiamą poziciją dėl teisės rengti 2026-ųjų žiemos olimpiadą. Paradoksalu ir įdomu, kad Kalgaryje 1988-aisiais organizuota žiemos olimpiada nebuvo nuostolinga. Vėliau per kitus du dešimtmečius šiame mieste ir jo apylinkėse buvo surengta per 200 nacionalinių ir tarptautinių žiemos sporto varžybų.

Tačiau Kalgario gyventojams nepatiko neigiama Monrealio olimpiados patirtis ir nuostolingas palikimas.

Kanadiečiai tvirtina, kad net žiemos sportą mėgstančiose valstybėse rengti „baltąsias“ olimpiadas yra rizikinga, jei nesukurta ilgalaikė sporto objektų panaudojimo sistema. Žiemos olimpiados reikalauja išskirtinio ir specifinio pasirengimo, palankių geografinių ir klimatinių sąlygų – natūralaus sniego ir kalnuotų vietovių. Be to, reikalingos ir sudėtingos bei brangiai kainuojančios bobslėjaus, rogučių sporto trasos.

Papildomų išlaidų reikalauja komfortiško sportininkų kaimelio bei modernaus žiniasklaidos centro įrengimas, esamos infrastruktūros modernizavimas.

Ne visuomet atsiperka ir vasaros žaidynių organizavimas. Atėnai (Graikija) ir Pekinas taip pat ilgai skendo skolose, o daugelis šių didmiesčių sporto objektų virto betoniniais vaiduokliais.

Situacija nėra geresnė ir renkantis vasaros žaidynių šeimininkus. Prieš 2004-ųjų olimpiadą šios teisės siekė 11 miestų, o norą rengti 2024 metų žaidynes išreiškė vos du miestai – Paryžius ir Los Andželas. IOC priėmė saliamonišką sprendimą: 2024-ųjų olimpiada patikėta Paryžiui, o 2028-ųjų – Los Andželui.

Tuo tarpu IOC prezidentas Thomas Bachas anksčiau tikino, kad jo nejaudina mažėjantis susidomėjimas galimybe rengti olimpiadas.

Thomas Bachas: „Politikai, verslo sektorius ir sporto bendruomenė turėtų suprasti, kad rengti olimpines žaidynes yra nuostabi idėja, o ne galimybė prisipildyti savo kišenes.“ / Sipa/Scanpix nuotrauka

„Mus tenkina dabartiniai procesai. O Kalgario referendumo pavyzdys rodo, kad žmonės prarado tikėjimą valdžios institucijomis. Politikai, verslo sektorius ir sporto bendruomenė turėtų suprasti, kad rengti olimpines žaidynes yra nuostabi idėja, o ne galimybė prisipildyti savo kišenes. Toks skeptiškas požiūris vyrauja tik keliose valstybėse“, – kalbėjo olimpinio judėjimo vadovas.

Sprendimas – po pusmečio

Tad konkurse dėl teisės rengti 2026 metų žiemos žaidynes liko du pretendentai – Milanas ir Stokholmas. IOC nariams galutinį sprendimą teks priimti po pusmečio. Balsavimas numatytas kitų metų birželį Lozanoje, Šveicarijoje.

Milanas olimpiadą rengtų su netoliese esančiu Kortinos d'Ampeco kurortu, kuriame vyko 1956 metų žiemos žaidynės. Stokholmas rengė vasaros olimpiadą dar 1912 metais. Beje, laimėję konkursą, švedai svarstytų idėją bobslėjaus ir rogučių sporto varžybas organizuoti Latvijoje, Siguldos trasoje.

Švedijos kandidatūrą stiprina verslo lyderių parama. Jie pažadėjo finansuoti dalį pasirengimo varžyboms išlaidų. Tuo metu Milanas verstųsi vien valstybinėmis lėšomis.

Dalį pasirengimo išlaidų – apie 800 mln. eurų – žada padengti IOC. Tačiau bendra olimpiados sąmata tikrai viršytų 10 mlrd. eurų.