Kaip Austros Skujytės penkta vieta pavirto olimpiniu medaliu
Nuo šiol sep­tyn­ko­vi­nin­kė Aus­tra Sku­jy­tė – du­kart olim­pia­dos pri­zi­nin­kė. 2014 me­tais At­ėnuo­se ji iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį, o 2012-ųjų žai­dy­nių Lon­do­ne bron­zi­nį ap­do­va­no­ji­mą ant kak­lo ji pa­si­ka­bi­no pra­ėjus še­še­riems me­tams – pra­ėju­sią sa­vai­tę.

Praėjusią savaitę geriausių 2018 metų šalies sportininkų pagerbimo ceremonijos pabaigoje itin reikšmingo momento sulaukusi A. Skujytė nesulaikė ašarų, o visos ceremonijos metu salėje buvę žmonės plojo atsistoję. Ištaisius istorinę neteisybę ir skambant Lietuvos himnui buvusiai septynkovininkei pelnytai atiteko Londono olimpinių žaidynių bronzos medalis.

Sportininkė iš Lietuvos olimpinėse žaidynėse Londone užėmė penktą vietą, tačiau 2013 metais dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtą vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenko, o 2016 metais Tarptautinis olimpinis komitetas analogišką bausmę pritaikė ir trečią vietą užėmusiai rusei Tatjanai Černovai. Tiesa nugalėjo, olimpinė bronza atiteko A. Skujytei.

„Medalis sunkus, sunkesnis už Atėnų. Matyt, daug bronzos pridėta“, – sakė apdovanojimą atidžiai apžiūrinėdama Austra.

Išsipildė mažytė svajonė

– Po tokių istorijų medalius gavę sportininkai dažnai sako, kad praranda emocijas, kurios užplūsta stovint ant prizininkų pakylos. Bet šįkart emocijų, kaip matėme, buvo daug, – pakalbinome ilgai lauktą bronzos medalį ant kaklo pasikabinusią Austrą Skujytę.

– Jau iš pat pradžių maniau, kad verksiu. Bet kad būtų mažiau ašarų, susigalvojau scenarijų. Tačiau kai visa salė atsistojo, neatlaikiau. Buvo labai smagu, jaučiausi kaip ant podiumo.

Po Atėnų žaidynių esu sakiusi: turiu sidabrą, vadinasi, yra kur aukščiau kopti. Kadaise labai norėjau, kad mano garbei nuskambėtų Lietuvos himnas. Ir dabar ši mažytė svajonė išsipildė. Ačiū organizatoriams. Išsinešu nuostabias emocijas.

– Kuris medalis svarbesnis – Atėnų ar Londono?

– Nereikia jų lyginti. Jie visiškai skirtingi, su skirtingomis emocijomis ir istorijomis. Bet visada tikiu, kad žmogus turi pereiti per tai, kas jam skirta. Ir man tai reikėjo įveikti, kad tapčiau kitokiu žmogumi. Gavau tų pamokų.

– Nenumanote, šis medalis priklausė rusei T. Černovai ar specialiai jums pagamintas?

– Turbūt iš sandėlio. Sportininkai dažnai juos pameta, nemoka jų saugoti, būna, kad ir juos pavogia iš atletų.

Sugrįžimas į praeitį

Olimpinį medalį Austra Skujytė gavo po šešerių metų.Vytauto Dranginio nuotrauka

Londono žaidynės A. Skujytei buvo ketvirtos karjeroje ir pačios skandalingiausios. Vietoj antro olimpinio medalio švieslentėje iš pradžių ji išvydo ketvirtą vietą, o po to, patenkinus vokiečių komandos apeliaciją, penktą.

Tąsyk žaidynes A. Skujytė pradėjo 32-a vieta 100 m barjeriniame bėgime (14,00 sek.), tačiau su kaupu atsigriebė šuoliuose į aukštį: lietuvė pagerino asmeninį rekordą ir vienintelė iš 38 dalyvių įveikė 192 cm. Pergalė mūsiškę kilstelėjo į ketvirtą poziciją. Trečioje rungtyje – rutulio stūmime – įrankį ji švystelėjo 17,31 m ir pagerino septynkovės rutulio stūmimo pasaulio rekordą. Dieną septynkovininkės baigė 200 m bėgimu. Ten lietuvė distanciją įveikė per 25,43 sek., užėmė 32 vietą ir bendrojoje įskaitoje smuktelėjo į antrą poziciją.

Sunkią dieną baigusios septynkovininkės nuskubėjo į olimpinį kaimelį, norėdamos atgauti jėgas prieš lemiamą varžybų dieną. Tačiau A. Skujytė buvo pakviesta varginančiai dopingo kontrolės procedūrai.

„Teoriškai dopingo kontrolė mėginį gali imti kada nori, bet esmė ta, kad niekada nieko gyvenime nėra paėmę tarp varžybų dienų, – portalui lengvoji.lt yra pasakojusi A. Skujytė. – Startavau visą dieną, buvau pavargusi, tad organizme nei skysčių, nei maisto, todėl kokias dvi valandas užtrukau. Sunkiausia buvo psichologiškai, bet stengiausi nepasiduoti.“

Antrą varžybų dieną ji pradėjo septintomis pozicijomis šuoliuose į tolį (6,25 m) bei ieties metime (51,13 m).

Prieš 800 m bėgimą lietuvė žengė antra, ukrainietę L. Josipenko lenkdama 82 taškais, o ketvirtoje pozicijoje buvusią prancūzę Antoinette Nada Djimou Idą – 87-iais. Vis dėlto persvaros išsaugoti nepavyko: 800 m A.Skujytė įveikė per 2 min. 20,59 sek., surinko 6599 taškus bei į priekį praleido vokietę Lilli Schwarzkopf (6649 tšk.), rusę T. Černovą (6628 tšk.) ir L. Josipenko (6618 tšk.).

„Visada tikiu, kad žmogus turi pereiti per tai, kas jam skirta. Ir man tai reikėjo įveikti, kad tapčiau kitokiu žmogumi“.

„Tos visos varžybos... Man prireikė trejų metų, kad galėčiau kalbėti apie jas. Net ir artimiausi draugai nekalbino, ašaros buvo visiškai šalia,“ – skaudžius laikus prisiminė A. Skujytė.

Po šių varžybų ji pristabdė karjerą. O po metų – 2013-aisiais – ją pasiekė žinia, kad už antidopingo taisyklių pažeidimus diskvalifikuojama L. Josipenko.

Imtynininkui pakeitė medalį

Prieš metus panašius jausmus kaip dabar A. Skujytė išgyveno imtynininkas Mindaugas Mizgaitis. 2017-ųjų spalio mėnesį Valdovų rūmuose iš paties Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidento Thomo Bacho rankų gavo jis Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalį.

2008 metų olimpiadoje M. Mizgaitis iškovojo bronzos medalį, ir tai buvo apskritai pirmasis olimpinis medalis šalies imtynių sporto istorijoje. Tačiau 2016 metais atletas sužinojo, jog apdovanojimą teks gražinti, o jį pakeis tauresnis – antrosios vietos medalis.

Nuo XXIX olimpiados Pekine praėjus aštuoniems metams paaiškėjo, kad graikų-romėnų imtynių 96–120 kg svorio kategorijoje sidabro medalininkas Rusijos atstovas Chasanas Barojevas yra diskvalifikuotas. Jo mėginyje buvo rasta anaboliniams steroidams priskiriamo draudžiamo preparato turinabolio. Taip osetino sidabro medalis atiteko lietuviui, o Mindaugo pelnytas bronzos medalis perduotas prancūzui Yannickui Szczepaniakui.