Irkluotojai tikėjosi daugiau nei sidabro ir bronzos
Iš pen­kių Eu­ro­pos irk­la­vi­mo čem­pio­na­te Glaz­ge (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos eki­pa­žų net trys grį­žo su me­da­liais. Tie­sa, šį kar­tą ant aukš­čiau­sio pje­des­ta­lo laip­te­lio ne­te­ko lip­ti nė vie­nam iš mū­siš­kių, ta­čiau jie pri­si­pa­ži­no ma­nę, jog čem­pio­no ti­tu­las yra jau čia pat.

Sidabro medalius pelnė vyrų porinė keturvietė – Dovydas Nemeravičius, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius bei vienvietę valtį irkluojantis Mindaugas Griškonis. Bronzos apdovanojimai atiteko porinės dvivietės irkluotojoms Mildai Valčiukaitei ir Ievai Adomavičiūtei.

Mindaugas Griškonis: „Mes migruojame tarp valčių. Norime kitiems metams gerai pasirengti, sėdėti tose valtyse, kurias irkluodami galime būti stipriausi“.

Užkietėjęs vienvietininkas

32 metų M. Griškoniui tai buvo jau septintas žemyno pirmenybių apdovanojimas. Pastarąjį kartą Europoje medalį (sidabro) jis pelnė 2016-aisiais, be to, sportininkas triskart yra tapęs Europos čempionu (2009, 2011 ir 2012 metais).

Glazge lietuvį tik paskutiniuose metruose aplenkė ir čempionu tapo norvegas Kjetilas Borchas, 2000 m distanciją įveikęs per 6 min. 49,95 sek. Mūsiškis nuo nugalėtojo atsiliko 0,73 sek.

„Finale pritrūko staigumo, greičio. Norvegas finiše buvo aštresnis, buvo didesnė jo sprogstamoji jėga, – pasirodymą komentavo M. Griškonis, kuris 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse su S. Ritteriu irklavo dvivietę ir pelnė sidabro apdovanojimą. – Nors dieną prieš tai pusfinalyje jį aplenkiau. Apmaudu. Finale tikėjausi laimėti“.

– Europos čempionato sidabro medalis iškovotas po dviejų metų pertraukos. Kaip jį vertinate? – pasiteiravome iš Glazgo į Vilnių parskridusio Mindaugo Griškonio.

– Labai maloniai, nes sezono pradžia man buvo labai sudėtinga. Iš pradžių treniravausi su keturviete, paskui persėdau į vienvietę valtį. O juk valčių greitis ir irklavimo technika skiriasi. Sezono pradžia buvo sunki, bet dabar jau „pramušė“. Toliau pasaulio čempionatui, kuris vyks po mėnesio, rengsiuos vienviete valtimi.

– Jau tikrai žinote, kad irkluosite vienvietę?

– Dar nieko nežinoma (juokiasi). Šie metai pas mus labai permainingi. Mes, sportininkai, migruojame tarp valčių. Gal ir gerai – eksperimentuojame, nes kitąmet prasidės olimpinė atranka. Norime kitiems metams gerai pasirengti, sėdėti tose valtyse, kurias irkluodami galime būti stipriausi.

– Esate užkietėjęs vienvietininkas?

– Taip. Man tai maloniausia valtis, nuo nieko nepriklausai ir atsakai tik už save. Bet sykiu tai yra sunkiausia. Vienam irkluoti gerokai sunkiau nei komandai.

– Ar paranku, kad tarp Europos ir pasaulio čempionatų yra tik mėnesio pertrauka?

– Nėra labai paranku. Sunku išlaikyti gerą sportinę formą arba ją įgyti antrą kartą. Manau, visiems sąlygos bus vienodos. Ten prisidės dar keli pajėgūs varžovai. Per tą mėnesį tikiuosi dar labiau pagerinti savo sportinę formą ir pirmenybėse pasirodyti kuo geriau.

Lengva priprasti prie gero

Praėjusiais metais Europoje ir pasaulyje karaliavusiai mūsų vyrų porinei keturvietei nepavyko apginti titulo. Tiesa, pernai su vyrais irklavo Martynas Džiaugys, bet patyrus nugaros traumą, jį įguloje šiemet pakeitė S. Ritteris.

Šių metų žemyno pirmenybių finale Lietuvos kvartetas ilgą laiką plaukė penktoje pozicijoje, o per paskutinius 500 metrų galingi yriai jiems padėjo pasiekti sidabro medalius. 2000 m nuotolis įveiktas per 5 min. 43,40 sek., greičiau irklavo tik Italijos sportininkai (5 min. 41,92 sek.).

„Prieš tas varžybas viskas, kas blogiausia, sukrito į vieną krūvą: nesutapo skrydžiai, komanda išsibarsčiusi, prastas startas. Tai mušė iš vėžių“, – dabar jau šypsodamasis nuotykius prisiminė D. Nemeravičius. Mintyje jis turėjo atrankos varžybas, kuriose mūsų komanda buvo tik ketvirta, todėl dėl vietos finale jai teko irtis paguodos turnyre. Laimė, čia mūsų vyrai buvo greičiausi.

Į Vilnių pirmadienio popietę parskrido tik trys įgulos nariai – R. Maščinskui teko namo keliauti kitu lėktuvu.

Pasiteiravus, kaip atrodo šis sidabras po praėjusio auksinio sezono, D. Nemeravičius kalbėjo: „Lengva priprasti ir lengva kitus pripratinti prie tokių rezultatų. Kai visus startus laimi, atrodo, kad taip seksis visąlaik. Džiaugiuosi, kad šiemet yra daugiau stipresnių komandų, kurios mus privers tobulėti. Pagal tai, kaip klostėsi visas pasirengimo sezonas ir šis Europos čempionatas nuo pat pradžių, pasirodėme fantastiškai“.

Sportininko manymu, ši keturvietės komanda turi neblogą potencialą, ne mažesnį, nei pernai, kai irklavo su M. Džiaugiu, kuris šiuo metu atlieka reabilitaciją.

Trečia vieta nusivylė

Mūsų bronzos medalininkės į Lietuvą grįžo sekmadienį, tačiau pirmadienį į Vilniaus oro uoste pasitikti savo kolegų atvyko M. 24-erių Valčiukaitė.

Irkluodama su metais jaunesne I. Adomavičiūte ji po dramatiškos kovos iškovojo bronzos medalius. Iki paskutinės akimirkos dėl aukso grūmėsi keturios valtys, o trečios vietos laimėtojos paaiškėjo tik po fotofinišo.

„Tai buvo sėkmės dalykas. Keturias komandas skyrė pusė sekundės. Aišku, likus keliems šimtams metrų dar tikėjomės iškovoti auksą. Bet varžovės buvo greitesnės ir stipresnės finiše, – pasakojo M. Valčiukaitė. – Kai finišavome, žinojome, kad nesame pirmos. Švieslentės nebuvo, žmonių klausinėjome, kelintos esame. Trečia vieta kiek nusivylėme, nes tikėjomės būti aukščiau. Bet iš kitos pusės mes buvome netoli ketvirtos pozicijos, todėl džiaugiamės iškovojusios medalį“.

Škotijoje iškovotas medalis – pirmasis tokio lygio varžybose irkluojant Mildai Valčiukaitei (dešinėje) ir Ievai Adomavičiūtei.Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos čempionėmis tapo prancūzės Helene Lefebvre ir Elodie Ravera-Scaramozzino (6:55,99). Antrą vietą užėmė olandės Roos de Jong ir Lisa Scheenaard (6:56,29). Lietuvių laikas – 6 min. 56,54 sek.

Ketvirtoje pozicijoje likusios italės Valentina Iseppi ir Alessandra Montesanuo nuo lietuvių atsiliko 0,06 sek. „Italės nustebino. Jos yra dar jaunimo amžiaus, iš jų tokio pasirodymo nesitikėjome“, – sakė M. Valčiukaitė.

Tai buvo pirmas medalis M. Valčiukaitei ir I. Adomavičiūtei drauge irkluojant porinę dvivietę.

„Šis apdovanojimas įkvepia tolesniems startams. Įsitikinome, kad galime kovoti su stipriausiomis įgulomis, todėl motyvacija rengtis pasaulio čempionatui bus didelė, – kalbėjo M. Valčiukaitė. – Pasaulio čempionate prisidės trys stiprios įgulos iš Naujosios Zelandijos, Kanados ir JAV.

Mildos teigimu, merginų įgula turi potencialo: „Kartu irkluojame antrą sezoną. Darome nemažai klaidų, kurias dar galime ištaisyti“.