Irkluotojai kasmet tampa vis geresniais slidininkais
Žie­mą, kai van­duo už­šą­la, Lie­tu­vos irk­luo­to­jai ke­liau­ja tre­ni­ruo­tis į šil­tuo­sius kraš­tus, o aukš­ti­kal­nė­se mie­lai sto­ja ant sli­džių ir kiek­vie­ną die­ną ly­gu­mų sli­di­nė­ji­mui ski­ria 1,5–2 va­lan­das.

„Sportininkams patinka slidinėti. Jiems tai nauja, žavi veikla. Pastebime, kad mūsų irkluotojai kasmet tampa vis geresniais slidininkais“, – šypsodamasis pasakojo Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) treneris Mykolas Masilionis.

Jo globojama vyrų porinių keturviečių įgula – Dovydas Nemeravičius, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius – praėjusiais metais Europos čempionate po įspūdingo spurto 2000 m distancijos pabaigoje laimėjo sidabro medalius. O 2017-aisiais šio specialisto treniruojama porinė keturvietės valties įgula su Martynu Džiaugiu, A. Adomavičumi, D. Nemeravičiumi ir R. Maščinsku buvo nepralenkiama pasaulio irklavimo čempionate Floridoje, JAV.

Prisimena linksmas istorijas

Praėjusį savaitgalį šalies irkluotojų bendruomenė rinkosi į Trakus. Ten sportininkai ir treneriai buvo pagerbti už 2018-ųjų sporto laimėjimus.

Metų pergalės prizas įteiktas irkluotojoms Mildai Valčiukaitei ir Ievai Adomavičiūtei, iškovojusioms pasaulio čempionate aukso medalį. Metų komandos titulas atiteko minėtos porinės keturvietės valties įgulai, pernai žemyno pirmenybėse Glazge pelniusiai sidabro medalį.

Asmeninio triumfo prizą gavo irkluotojas Mindaugas Griškonis. Didžiausia šio sportininko 2018-ųjų pergalė – laimėtas bronzos medalis pasaulio čempionate.

Pagerbti buvo ne tik irkluotojai, bet ir vyriausiasis šalies rinktinės treneris M. Masilionis bei jo augintinė Galatėja.

„Metų pradžioje visada susiburiame, nes išties smagu prisiminti ir didžiausius laimėjimus, ir linksmas istorijas, taip pat pagerbti visus, kurie šalia mūsų buvo tiek pergalių, tiek sudėtingesnėmis akimirkomis, – kalbėjo LIF prezidentas Dainius Pavilionis. – Viena tokių visada šalia esančių – ir rinktinės trenerio M. Masilionio dvejų metų Berno zenenhundų veislės augintinė Galatėja. Šunelis nepraleidžia nė vienų varžybų.“

Mykolas Masilionis: „Irklavimas Lietuvos klimato sąlygomis – neabejotinai sezoninė sporto šaka. Net šiltėjančios žiemos kol kas nepasiūlo galimybės to daryti šalyje ištisus metus.“ / LIF nuotrauka

M. Masilionis buvo paskelbtas Metų treneriu, o jo augintinė Galatėja – Metų fanu. Tiesa, šventėje Galatėja nedalyvavo. Pasak M. Masilionio, nerado nieko tinkama tokia proga apsirengti.

Kalnai ir šiltieji kraštai

Dar šią savaitę šalies irkluotojai ketina praleisti Lietuvoje, o vėliau jų laukia irklavimo stovykla Graikijoje. „Gaivinsime tai, ką pamiršome per žiemą“, – sakė M. Masilionis.

Jo teigimu, irklavimas Lietuvos klimato sąlygomis – neabejotinai sezoninė sporto šaka. Net šiltėjančios žiemos kol kas nepasiūlo galimybės to daryti šalyje ištisus metus. „Kiek leidžia sąlygos, bandome irkluoti, kartais net iki Naujųjų metų. Tačiau jau gruodžio mėnesį nebegalėjome irkluoti, teko keliauti į Graikiją. Ten praleidome dvi savaites. Kai vanduo užšąla, stengiamės išvažiuoti į šiltuosius kraštus“, – aiškino rinktinės vyriausiasis treneris.

Lietuvos irkluotojų sezonas baigiasi po pasaulio čempionato, maždaug pirmą rugsėjo savaitę. Tada sportininkai mėnesį atostogauja, o kitam sezonui pradeda rengtis spalio pradžioje.

Sausio mėnesį Lietuvos irkluotojai paprastai vyksta į aukštikalnes. Į jų treniruotes įtraukiami įvairūs pratimai su svarmenimis, lygumų slidinėjimas, taip pat vadinamasis ergometrinis irklavimas uždarose patalpose. Vasarį sportininkai keliauja ten, kur šilta, kad kuo anksčiau pradėtų irkluoti.

Mykolas Masilionis: „Irklavimas Lietuvos klimato sąlygomis – neabejotinai sezoninė sporto šaka. Net šiltėjančios žiemos kol kas nepasiūlo galimybės to daryti šalyje ištisus metus.“

Daugiau entuziazmo

„Gerų rezultatų Lietuvos irkluotojams, kaip spėju, padeda pasiekti tai, kad jie pasiilgsta irklavimo, – svarstė M. Masilionis. – Po pertraukos entuziastingai kimbame į darbus. Vis dėlto reikia pripažinti, jog sezoniškumas mums atsiliepia. Pavyzdžiui, italams pirmosiose sezono varžybose pavyksta pasiekti geresnių rezultatų. Jie turi daugiau galimybių treniruotis. Irklavimo valandų skaičius ypač svarbus jaunesnio amžiaus grupėje – dominuoja sportininkai, kuriems tenka dažniau pairkluoti.“

Pasak LIF trenerio, yra nemažai prietaisų, leidžiančių imituoti kuo daugiau irkluotojams reikalingų balanso pratimų, bet valtyje veikia daug veiksnių, tad visų jų dirbtinėmis sąlygomis atkartoti neįmanoma. M. Masilionis pabrėžė, kad irkluotojui svarbūs visi pojūčiai – rega, klausa ir kiti jutimai, taip pat protinis darbas.

„Irklavimas, be kita kito, yra ir gamtos sportas, keliantis labai daug iššūkių. Vieną dieną pučia vienos krypties vėjas, antrą – kitos, be to, galbūt stipresnis, o kartais pasitaiko ir visiškai rami diena. Sportininkams šios sąlygos sukelia tam tikrus pojūčius, kuriuos jie savaip interpretuoja, todėl sąvoka „geras oras“ kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Kuo daugiau patiriama šių skirtumų, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Kai kuriems tam tikros oro sąlygos gali tapti ypač svarbia rezultato dedamąja“, – dėstė M. Masilionis.

Aukštikalnių magija

Trenerio teigimu, irkluotojų žiemos dienotvarkė aukštikalnėse būna intensyvi. Sportininkai atlieka ilgą ir varginamą darbą.

„Pradedame prieš devynias su slidėmis, paskui einame į salę, kurioje treniruojamės valandą. Vidurdienį valgome pietus, o nuo trijų prasideda vakarinė treniruotė. Ji baigiasi apie šešias. Sportininkai būna išvargę“, – pasakojo M. Masilionis.

Aukštikalnių sąlygos, specialisto žodžiais, sukuria natūraliai didesnį krūvį. Jį sudėtinga įvertinti, todėl sportininkai skatinami dirbti sunkesnėmis sąlygomis. Kiekvieną dieną lygumų slidinėjimui skiriama 1,5–2 valandos, čiuožiama maždaug 20–30 kilometrų, kartais ir daugiau. Lietuvos irkluotojų mėgstama aukštikalnė – Kampeče kaimelis Italijoje, Pietų Tirolyje.

„Sportininkams patinka slidinėti. Jiems tai nauja, žavi veikla. Pastebime, kad mūsų irkluotojai kasmet tampa vis geresniais slidininkais“, – neslėpė šypsenos treneris.

2018-ųjų irklavimo laureatai

Metų pergalė – Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė

Metų komanda – vyrų porinės keturvietės įgula

Asmeninis triumfas – Mindaugas Griškonis

Metų ambicija – Karolis Sunklodas

Metų proveržis – Viktorija Senkutė ir Agnė Ginevičiutė

Metų smūgis – dvyniai Dovydas ir Domantas Stankūnai

Metų atsidavimas – Zigmantas Gudauskas

Metų pusiausvyros laikytoja – Rinalda Germanienė

Metų treneris – Mykolas Masilionis

Metų fanas – šuo Galatėja