Į Šveicariją – tik nugalėti
Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio rink­ti­nė va­kar iš­vy­ko į Švei­ca­ri­ją, ten su­žais tre­jas pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ran­kos rung­ty­nes. Prieš bū­si­mas svar­biau­sias se­zo­no ko­vas rink­ti­nės na­rė Au­din­ga Kniu­bai­tė ti­ki­na, kad ko­man­da ke­lia sau aukš­čiau­sius tiks­lus.

Šį vakarą lietuvaitės kovos su šeimininkių šveicarių rinktine, rytoj susitiks su Farerų Salų komanda, o sekmadienį – su Suomijos rinktine. Į kitą atrankos etapą pateks 4 grupių nugalėtojos ir geriausiai pasirodžiusi antroji komanda.

Iš Varėnos kilusią A. Kniubaitę jau galima vadinti atjaunėjusios rinktinės senbuve. 29 metų rankininkė rinktinėje jau spėjo sužaisti 45 oficialias rungtynes ir pelnyti 95 įvarčius. Pagal šiuos rodiklius ji yra komandos lyderė, tad iš jos daug tikimasi ir atrankos turnyre Šveicarijoje.

Nors ne vienus metus A. Kniubaitė yra viena geriausių Lietuvos rankininkių, užsienyje ji laimės kol kas nebandė. Žaidimą Lietuvos čempionių Kauno „ACME – Žalgirio“ gretose ji derina su darbu LSU universitete, kur visai neseniai pradėjo dėstyti būsimiems Lietuvos treneriams.

Prieš pasaulio čempionato atrankos rungtynes rankininkė tikino, kad rinktinė yra pasirengusi kautis dėl kelialapio į kitą etapą.

Tiek Lietuvos moterų lygoje, tiek EHF Iššūkio taurės turnyre esate viena rezultatyviausių „ACME – Žalgirio“ žaidėjų. Nuo šio sezono jūsų vaidmuo komandoje pakito? – paklausėme Audingos Kniubaitės.

– Vaidmuo komandoje, kaip ir kiekvienais metais, nesikeičia, keičiasi tik aikštės žaidėjos pozicija. Esu motyvuota savo darbą atlikti šimtu procentų. Norėčiau, kad ir jaunos žaidėjos tuo užsikrėstų – sportuotų iš visos širdies.

– Per visą karjerą žaidžiate Lietuvoje. Ar nebuvo minčių vykti į užsienį?

– Noro pajausti kitos šalies žaidimo ypatybes buvo ir yra iki šiol. Tačiau man puikiai sekasi derinti akademinę veiklą su sportu, todėl Lietuvos palikti dar nesiruošiu.

– Kaip pavyksta rankinį derinti su dėstytojos pareigomis universitete?

– Rankinis man yra kiekvienos dienos kulminacija. Po darbo dienos universitete treniruotėje galiu visiškai išsikrauti. Kartais treniruočių ir varžybų ciklas sekina, bet tai yra laikina ir įprasta sportininkei žaidžiant aukštu lygiu.

– Ar studentai ateina palaikyti į rungtynes?

– Ateina ne tik studentai, bet ir draugai bei šeimos nariai.

– Esate viena rinktinės senbuvių. Kaip pasikeitė komanda, lyginant su pirmosiomis jūsų dienomis joje?

– Aš rinktinėje „užaugau“ ir gavau galimybę tobulėti dirbant su skirtingais treneriais. Prie kiekvieno specialisto savaip keitėsi komandos treniruočių ir žaidimo stilius.

– Ko visgi pritrūksta mūsų komandai, kad žengtų į finalinį Europos ar pasaulio čempionato etapą?

– Trūksta tikėjimo savimi. Mes esame pajėgios žengti į finalinį etapą. Žaidėjų rotacijoje dažnai turime problemų dėl traumų, galbūt dėl to negalime sukomplektuoti galingos komandos, kuri skintų pergales.

– Kiek potencialo turi ši rinktinė pasaulio čempionato atrankos varžybose Šveicarijoje ?

– Potencialas didelis. Komandoje yra jaunų ambicingų žaidėjų ir senbuvių, turinčių didelę patirtį. Tam, kad galėtume tą potencialą išnaudoti, privalome žaisti galingai, visu pajėgumu. Tik būdamos maksimaliai susikoncentravusios ir palaikydamos viena kitą galime iškovoti pergales. Esame pasirengusios kautis ir tikime savo galimybėmis.