Į narvą uždaromas Tomas Pakutinskas jaučia adrenalino antplūdį
„Sa­vo kar­je­rą, ga­li­ma sa­ky­ti, pra­dė­jau nar­ve, – pri­si­mi­nė ko­vos klu­bo „Rings“ auk­lė­ti­nis To­mas Pa­ku­tins­kas. – Kai bu­vau aš­tuo­nio­li­kos, pra­ktiš­kai tik nar­ve ir ko­vo­da­vau – Lat­vi­jo­je, Ukrai­no­je, ta­čiau vė­liau „per­si­kė­liau“ į rin­gą“.

Gegužės 4 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje įrengtame profesionaliame narve T. Pakutinskas susikaus su pajėgiu „Mike's Gym“ auklėtiniu Stasu Romanovu.

Paklaustas, ką žino apie būsimą varžovą, T. Pakutinskas atsiduso: „Kol kas beveik nieko. tik jo svorį ir ūgį. Tačiau viską pasako faktas, kad vaikinas yra iš „Mike's Gym“. Bus geras smūgiuotojas. Blogų smūgiuotojų „Mike's Gym“ nėra“.

Ne vieną kartą narve kovojęs lietuvis prisipažino, jog kiekvieną kartą žengdamas į narvą jaučiasi ypatingai.

„Jeigu narve už varžovą esi silpnesnis parteryje, neturėsi galimybės išsigelbėti, nebus progos pabėgti už ringo virvių, – kalbėjo T. Pakutinskas. – Narve yra sunkiau, nes kovotojo savijauta yra kitokia. Man smagu. Kiekvieną kartą, kai esu atvedamas ir uždaromas, jaučiu papildomą adrenalino antplūdį. Daugeliui tai nepatinka, o aš nuo to tik kaifuoju. Juk žengiu į ringą dirbti savo darbą – kovoti“.

Sunkiasvoris sportininkas prisipažino, kad didžiausias jo tikslas karjeroje – tobulėti.

„Stengiuosi vykti į stovyklas, treniruotėse susitikti su geriausiais kovotojais ir mokytis iš jų. Juk tobulėjimui nėra ribų, – teigė tauragiškis. – Puikiai suprantu, jog niekada nebuvau ir nebūsiu geriausias ir galingiausias pasaulyje. Niekada nesu nuvertinęs savo varžovų ir niekada neskaičiavau jų pergalių ir pralaimėjimų. Čia yra kova. Ir kiekviena akimirka gali būti lemtinga. Ypač sunkiasvorių dvikovose – praleisi vieną smūgį ir gulėsi. Tada žmonės pamirš, koks geras tu kadaise buvai“.

Sulaukęs klausimo apie jaudulį, T. Pakutinskas prisipažino, kad prieš kovą visada jaudinasi.

„Tik atrodau ramus prieš kovą, – nusišypso T. Pakutinskas. – Neslėpsiu – Lietuvoje prieš kovą jaudinuosi kur kas daugiau. Jeigu važiuoju kovoti į užsienį, jaučiuosi ramus. O Lietuvoje jaučiu didelę atsakomybę prieš gerbėjus, draugus, kuriems esu labai dėkingas už pagalbą besirengiant šiam turnyrui“.