Futbolo Superlygos idėjai – griežtas „ne“
Tvar­ka Eu­ro­pos klu­bų fut­bo­lo hie­rar­chi­jo­je iš­liks ne­pa­ki­tu­si ir ne­rei­kia ti­kė­tis re­vo­liu­ci­jų ar­ti­miau­siu me­tu. Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­jun­gos (UE­FA) va­do­vai par­eiš­kė blo­kuo­sian­tys bet ko­kius ban­dy­mus kur­ti už­da­ras ko­mer­ci­nes ly­gas.

Šurmulys futbolo pasaulyje kilo šio mėnesio pradžioje, kai vokiečių leidinys „Der Spiegel“ nutekino skandalingą informaciją. Anot žurnalistų, slapta pasiektas susitarimas kurti uždarą futbolo Superlygą, o ji gerokai sumenkintų UEFA įtaką.

Prezidentas – neperkalbamas

„Der Spiegel“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad 16 klubų futbolo Superlygos startas buvo numatytas 2021 metais. Įvardyti ir Superlygos 11 klubų – steigėjų, kuriems esą pažadėtos ilgalaikės licencijos. Šį elitinį būrį turėjo sudaryti „Manchester United“, „Manchester City“, Londono „Chelsea“, Londono „Arsenal“, „Liverpool“ (Anglija), Madrido „Real“, „Barcelona“ (Ispanija), Miuncheno „Bayern“ (Vokietija), Turino „Juventus“, „Milan“ (Italija) ir PSG. Dar penki klubai būtų gavę vardinius kvietimus.

Esminis Superlygos tikslas – sugeneruoti dar didesnes pajamas, nei gauna dabartiniai Čempionų lygos dalyviai.

UEFA ir pasaulinė futbolo organizacija FIFA ne kartą griežtai pasisakė prieš naujų uždarų ir komercinių lygų steigimą. Kurį laiką abiejų organizacijų funkcionieriai šios informacijos nekomentavo, tačiau praėjusią savaitę tylą nutraukė UEFA. Tiek jos prezidentas Aleksanderis Čeferinas, tiek Europos futbolo klubų asociacijos (ECA) vadovas Andrea Agnelli tokius planus pavadino „fikcija ir neribotos fantazijos vaisiumi.“

„Galiu patikinti, kad Superlyga nebus įsteigta. Tai neįmanoma. Šis projektas yra kažkieno fantazija, nepasiekiama svajonė“, – pareiškė A. Čeferinas.

Įdomu, kad A. Agnelli yra ir „Juventus“ prezidentas, o šis klubas minimas tarp Superlygos steigėjų.

„Niekada nemačiau naujos lygos steigimo projekto ir niekada su niekuo apie tai nediskutavau. Esame nusiteikę ir toliau visapusiškai bendradarbiauti su UEFA“, – pareiškė italas.

Čempionų lygos laimėtojai vien iš premijavimo fondo, neskaičiuojant reklaminių įplaukų, gali tikėtis uždirbti iki 70 mln. eurų.

„Der Spiegel“ tvirtinimu, Superlygoje ketinę žaisti klubai buvo net pasiryžę palikti nacionalinius čempionatus. Tačiau UEFA atsakas į tai buvo griežtas. Minėti klubai prarastų licencijas, o jų žaidėjams nebūtų leista atstovauti savo šalių rinktinėms.

Vis dėlto Europos futbolo vadovai didiesiems klubams pažadėjo išrūpinti dar palankesnes žaidimo Čempionų lygoje sąlygas. Svarstoma galimybė net didinti rungtynių Čempionų lygoje skaičių, taip siekiant pasirašyti dar pelningesnes televizijų transliacijų ir reklamos sutartis.

„Turime tam tikrų idėjų. Jas paskelbsime vėliau. O kol kas viskas, ką galiu pasakyti – bet kokia Superlygos idėja net nesvarstytina“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Čeferinas.

Mažesniems – naujas turnyras

Vis dėlto Čempionų lyga ir taip primena turčių vakarėlį, į kurį mažiesiems patekti kasmet vis sunkiau. Šį sezoną atrankos būdu į grupių varžybų etapą prasibrovė tik 6 klubai. Kitos 26 kvotos automatiškai atiteko pajėgiausių čempionatų lyderiams.

2018–2019 metų sezoną Čempionų lygos prizų fondas siekia 2 mlrd. eurų. Visi grupių varžybų etapo dalyviai, nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų, užsitikrino po 15,25 mln. eurų. Turnyro laimėtojai vien iš premijavimo fondo, neskaičiuojant įplaukų už reklamą, gali tikėtis uždirbti iki 70 mln. eurų.

Suteikus dar daugiau galių grandams, nukentės mažesni klubai. Tačiau UEFA turi išeitį – po trejų metų ketinama rengti trečią klubų turnyrą, o jo gaires savaitgalį žadama pristatyti Dubline.

Pasak A. Čeferino, šitaip galvojama apie futbolo rinkos plėtimą tokiose šalyse kaip Lenkija, Turkija ar Rusija.

Šiuo metu pagrindiniame Čempionų lygos turnyre varžosi 32 klubai, Europos lygos – 48. Varšuvos klubo „Legia“ prezidentas Dariuszas Mioduskis teigė, kad svarstyta idėja Europos lygos dalyvių skaičių padidinti iki 64. Jai nepritarus, nuspręsta dalyvių kvotą mažinti iki 32 ir kurti naują turnyrą, kuris vienytų taip pat 32 dalyvius.

„Naujo turnyro idėjai uždegta žalia šviesa. Jis startuos 2021–2022 metų sezoną. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl varžybų pavadinimo ir logotipo, taip pat prizų fondo“, – pasakojo A. Agnelli.

Beje, 1971–1999 metais UEFA taip pat rengė tris klubų turnyrus, kai vyko ir Taurių laimėtojų taurės varžybos. Jose kovojo kiekvienos šalies federacijos taurės laimėtojai. Tačiau 1999 metais dėl mažo turnyro prestižo jis buvo panaikintas, išplečiant Europos lygą (buv. UEFA taurė).

Peržiūrės tvarkaraščius

Tai dar ne visos permainos, kurių ketina imtis UEFA kartu su ECA. Klubų asociacijos vadovybė skelbia, kad kruopščiai analizuojami tvarkaraščiai, juose bus inicijuojami pakitimai. Norint suteikti futbolininkams daugiau poilsio siekiama nuo 2024 metų visų žemynų rinktinių čempionatus rengti tais pačiais metais ir vasarą.

Taip pat tikriausiai klubams mažės rungtynių skaičius vietinėse varžybose.

„Reikia rasti harmoniją. Pavyzdžiui, Anglijoje vyksta du taurės turnyrai, tad klubas per sezoną potencialiai sužaidžia 53 rungtynes. Vokietijoje varžybų mažiau, ten klubai žaidžia apytiksliai po 43 rungtynes. Taigi išeina 10 rungtynių skirtumas. Argi tai logiška?“ – retoriškai klausė A. Agnelli.