Dėl pergalių net pakoregavo įstatymą
Pie­tų Ko­rė­jos olim­pi­nis ko­mi­te­tas (KOC) drau­ge su na­cio­na­li­nė­mis spor­to fe­de­ra­ci­jo­mis de­da daug pa­stan­gų, kad Pjong­čan­go žai­dy­nė­se šei­mi­nin­kai iš­ko­vo­tų kuo dau­giau me­da­lių ar bent bū­tų kon­ku­ren­cin­gi sa­vo rung­ty­se.

Užsienio atletų natūralizacijos kelią, kuriuo seniai eina kai kurios valstybės, pasirinko ir Pietų Korėja. Artėjant 2018 metų žiemos olimpinėms žaidynėms korėjiečiai natūralizavo 16 užsienio sportininkų.

„Nenustebkite olimpiadoje išvydę Pietų Korėjos aprangą vilkinčius mėlynakius blondinus iš Vakarų.“

Tokią politiką iš esmės lėmė 2011-aisiais šalyje pakeistas imigracijos įstatymas. Jis skatina pokyčius ir konkurenciją sporto, mokslo bei ekonomikos srityse. Dėl to Korėjos valdžia įteisino dvigubą pilietybę.

„Nenustebkite olimpiadoje išvydę Pietų Korėjos aprangą vilkinčius mėlynakius blondinus iš Vakarų“, – ironizavo naujienų agentūros „Yonhap News“ žurnalistas Joo Kyung-donas.

Ledo ritulį gelbsti Kanada

Korėjiečiai tradiciškai stiprūs čiuožimo rungtyse. Vis dėlto žiemos sportas šioje žaidynių šeimininkų valstybėje nėra itin populiarus, ypač – slidinėjimas, biatlonas ir ledo ritulys. Tad šių šakų federacijos ėmėsi natūralizacijos politikos.

Pietų Korėjos ledo ritulio rinktinei olimpiadoje atstovaus net šeši žaidėjai, gimę Šiaurės Amerikoje. Tai – kanadiečiai Brockas Radunske, Brianas Youngas, Michaelis Swiftas ir Mattas Daltonas bei amerikiečiai Mike'as Testwuide'as ir Ericas Reganas. Pietų Korėją naująja tėvyne vadinantis M. Swiftas pasakojo, kad jį pakvietė anksčiau čia atvykęs ir pilietybę gavęs pusbrolis B. Youngas.

Kanadiečiai ir amerikiečiai tapo rimta paspirtimi korėjiečių rinktinei bei jos treneriui, buvusiam NHL žaidėjui Jimui Paekui – pernai komanda pirmą kartą istorijoje pateko į pasaulio čempionato elitinį divizioną. Vis dėlto Pjongčango olimpiados šeimininkų ledo ritulininkai bus laikomi autsaideriais. Grupės varžybų etape jiems teko galingų Kanados, Čekijos ir Šveicarijos rinktinių egzaminas.

Šiaip ar taip, ledo ritulininkai iš Šiaurės Amerikos lengvai pasiekė savo svajonę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nors, kaip teigiama, mikroklimato rinktinėje jie negadina. „Mes nekalbame apie šiuos sportininkus kaip apie natūralizuotus žaidėjus. Laikome juos Pietų Korėjos ledo ritulininkais“, – tikino puolėjas Parkas Woo-sangas.

Ir tai ne pirmas atvejis, kai olimpiados rengėjams padeda gausybę aukšto lygio žaidėjų išugdžiusi Kanada. Šioje valstybėje yra net 630 tūkst. registruotų ledo ritulininkų. 1998-aisiais Nagane Japonijos ekipoje rungtyniavo šeši, 2006-aisiais Turine Italijos rinktinėje kovojo devyni Kanadoje gimę žaidėjai.

Vokietijos rogutininkė Aileen Frisch sieks laimėti medalį Pietų Korėjai. / www.blick.ch nuotrauka

Pasitelkė ir rusus

Biatlono pasaulio taurės varžybose Pietų Korėjos komandai jau kuris laikas atstovauja keturi Rusijoje gimę atletai. Tai – Vankuverio olimpiados sprinto rungtyje 4-ąją vietą užėmusi Anna Frolina, taip pat Jekaterina Avakumova, Timofejus Lapšinas ir kiek rečiau pasirodantis Aleksandras Starodubecas.

51 mln. gyventojų turinčioje Pietų Korėjoje yra tik 50 registruotų biatlonininkų. Todėl pasaulio taurės komandų įskaitoje korėjiečiai paprastai lieka rikiuotės gale.

Naują Pjongčango olimpinę trasą biatlonininkai išbandė praėjusio sezono pasaulio taurės varžybose. Tuomet kai kurie sportininkai stebėjosi, kad vietiniai žiūrovai nesuvokia biatlono taisyklių ir šių lenktynių stebėjimo elgesio etiketo.

Skatina konkurenciją

Dailiojo čiuožimo varžybose natūralizacija seniai tapo globaliu reiškiniu. Pietų Korėja yra suteikusi savo pilietybę dviem JAV čiuožėjams.

Rogučių sporto federacija į savo gretas pakvietė vokietę Aileen Frisch. 25-erių rogutininkė laimėjo kelis apdovanojimus tarptautinėse jaunimo varžybose, tačiau nesugebėjo prasimušti į Vokietijos nacionalinę komandą. Tuomet ji nusprendė priimti korėjiečių pasiūlymą.

„Vokietijos rogučių sporte vidinė konkurencija yra milžiniška. Ne visiems pavyksta patekti į rinktinę, todėl kelią į olimpiadą galima prasiskinti atstovaujant kitai šaliai“, – aiškinama Pietų Korėjos rogučių sporto federacijos pranešime. Organizacijos lūkesčiai nemenki – A. Frisch prisipažino, kad žaidynėse korėjiečiai iš jos tikisi tik prizinės vietos ir medalio.

Tokia Pjongčango olimpiados rengėjų politika jau sulaukė viešos kritikos. Jie kaltinami mėginimu nusipirkti pergales, o savo atletus palikti užribyje.

„Kaip žaidynių šeimininkai privalome atitikti tam tikrą varžybų lygį. Be to, stiprių užsieniečių atvykimas taps stimulu tobulėti vietos sportininkams“, – pareiškė Pietų Korėjos olimpinio komiteto atstovas Parkas Dong-Hae.

Korea.net rašo, kad sporto pasaulis tapo kaip niekada mažas ir integruotas. Portalas primena, jog natūralizuotų užsieniečių nestinga ir šalies krepšinio, tinklinio bei stalo teniso federacijose. Net tarp greitojo čiuožimo atstovų galima rasti sportininkę, turinčią kiniškų šaknų.

Žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėja ilgai likdavo be medalių. Ant olimpinės pakylos šios šalies atletai ėmė kopti tik nuo 1992-ųjų. Tai metais olimpiada vyko Albervilyje. Iš viso žiemos žaidynėse Pietų Korėjos sportininkai yra iškovoję 26 aukso, 17 sidabro ir 10 bronzos medalių. Iš Sočio jie parsivežė 3 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimus.