Atjaunėjusi ir trenerius pakeitusi „Kibirkštis“ nesikrato favoritės etiketės
Ša­lies mo­te­rų krep­ši­nio čem­pio­na­te ne­be­li­kus pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų čem­pio­nių Kau­no „Hop­trans-Si­re­nų“ ir Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vos“, auk­so me­da­lius krep­ši­nio ger­bė­jai iš anks­to ka­bi­na si­dab­ro me­da­li­nin­kei Vil­niaus „Ki­birkš­čiai“. Ta­čiau šios eki­pos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Val­das Ge­ce­vi­čius ra­gi­na ne­sku­bė­ti da­ry­ti to­kių prog­no­zių.

„Visų tokių optimistų klausiu: mums dar reikės žaisti ar jau iškart lipti ant pjedestalo ir kabintis aukso medalius?“ – juokėsi „Kibirkšties“ strategas.

Moterų lyga startavo

Valdas Gecevičius: „Matematiškai negalima skaičiuoti taip – jei jau nebeliko čempionių ir bronzos medalininkių, vadinasi, antrą vietą užėmęs klubas automatiškai pasislinks į pirmą poziciją.“

Moterų krepšinio aistruoliams, teigiantiems, jog vilnietėms naujame sezone, kur dėl Lietuvos čempionių vardo kovos tik penki klubai, nebus ką veikti, treneris pataria neskubėti daryti išankstinių išvadų ir kabinti medalių.

„Matematiškai negalima skaičiuoti taip – jei jau nebeliko čempionių ir bronzos medalininkių, vadinasi, antrą vietą užėmęs klubas automatiškai pasislinks į pirmą poziciją“, – naujo sezono išvakarėse sakė V. Gecevičius.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) kuruojamas šalies moterų čempionatas – „MultiGyn“ Moterų lyga – prasidėjo penktadienį, o šeštadienį į kovą stoja ir „Kibirkštis“. 2013 ir 2014 metais stipriausios lygoje tapusios vilnietės savo žiūrovų akivaizdoje susikaus su Ukmergės „Vilkmerge“.

Praėjusiame Lietuvos moterų krepšinio lygos sezone kovojo septynios komandos. Dabar varžysis tik penki šalies klubai – „Kibirkštis“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno „Aistės“, „Vilkmergė“ ir Šiaulių „Šiauliai-Universitetas“.

Kad mūsų komandos galėtų tobulėti, LKF drauge su Latvijos krepšinio federacija nutarė rengti bendras varžybas. Reguliarusis sezonas vyks keturiais ratais. Pirmame ir ketvirtame rate penkios Lietuvos komandos žais tarpusavyje, o antrame ir trečiame rate kovos penkios mūsų ekipos ir trys pajėgiausi Latvijos klubai. Kol kas žinoma, jog Latvijai tikrai atstovaus Rygos klubas TTT.

Branduolys išsivaikščiojo

„Kibirkšties“ moterų krepšinio komanda nuo 2011 metų, kai ji buvo įkurta, šalies pirmenybių prizininke tapo penkis kartus:

2013 ir 2014 metais iškovoti aukso, 2012 ir 2018 – sidabro, o 2016 ir 2017-aisiais – bronzos medaliai. Ir tik vienintelį kartą – 2014–2015 metų sezone – Vilniaus komanda liko be apdovanojimų, užėmusi 5 vietą.

Per šių metų vasarą komandoje neliko septynių žaidėjų, iš jų net keturios – starto penketo. Skaudžiausios netektys – Lauritos Jurčiūtės ir praėjusio sezono naudingiausios lygos žaidėjos Lauros Juškaitės pasitraukimas. Lyderės nusprendė daryti karjerą užsienyje: Laurita patraukė į Podgoricos komandą Juodkalnijoje, o Laura rungtyniaus Lenkijoje. L. Juškaitė praėjusį sezoną vidutiniškai pelnydavo 14 taškų ir kamuolį atkovodavo 8,3 karto. L. Jurčiūtė kaskart pridėdavo dar 13,1 taško. O rezultatyviausiai ekipoje praėjusį sezoną žaidė amerikietė Shenita Lasha Landry, vidutiniškai pelnydama 14,8 taško ir kamuolį atkovodama 8,3 karto.

Bandydami kompensuotis šias netektis „Kibirkšties“ vadovai pasikvietė 24-erių 185 cm ūgio puolėją amerikietę Morgan Pullins (JAV), iš krepšinio žemėlapyje nebelikusios šalies čempionių „Hoptrans-Sirenų“ komandos pasikviestos Livija Sakevičiūtė ir vidurio puolėja Ieva Šimkutė. Ši išrinkta „Kibirkšties“ kapitone.

Permainų įvyko ir trenerių štabe. Pasibaigus sezonui su komanda atsisveikino vyriausioji trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Jos vietą užėmė asistentu dirbęs V. Gecevičius. O ketvirtadienį paskelbta, jog savo asistente jis pasirinko ilgametę Lietuvos rinktinės žaidėją 36-erių Sandrą Linkevičienę (buvusią Valužytę). Daugkartinė Lietuvos ir Baltijos lygų čempionė moterų Eurolygoje yra iškovojusi bronzos apdovanojimą, o 2010 ir 2012 metais buvo pripažinta šalies metų krepšininke.

Teks pasitikėti ir jaunomis

– Favoritų etiketės nesikratote? – naujo sezono išvakarėse „Lietuvos žinios“ pakalbino „Kibirkšties“ vyriausiąjį trenerį Valdą Gecevičių.

– Ne. Mūsų tikslai aukščiausi, o čempionate liko tik penkios komandos. Trečia vieta mūsų netenkins. Bet ir kitos komandos yra stiprios. Pernai nebuvome galva aukštesnės už kitas. Ir šiemet nesame. Tikrai bus ką veikti, bus įdomių kovų. Reikės dirbti maksimaliai, kad laimėtume.

Valdas Gecevičius: „Matematiškai negalima skaičiuoti taip – jei jau nebeliko čempionių ir bronzos medalininkių, vadinasi, antrą vietą užėmęs klubas automatiškai pasislinks į pirmą poziciją.“ / Augusto Didžgalvio nuotrauka

Juolab mūsų komandoje po sezono neliko daug žaidėjų – išvyko keturios starto penketo krepšininkės. Liko septynios, bet iš jų tik keturios rungtyniavo. Pokyčių daug, įskaitant ir trenerių štabą.

– Netektys didelės – Vilnių paliko L. Jurčiūtė, L. Juškaitė ir amerikietė, visos pelnydavo dviženklį taškų skaičių.

– Dabar yra daug jaunų žaidėjų: dvi šešiolikmetės, trys – aštuoniolikmetės. Tai išties jauna komanda. Patirties turi tik I. Šimkutė, L. Sakevičiūtė ir M. Pullins. Reikia jas visas „sulipdyti“.

– Ar jūsų išvardyta trijulė kompensuos lyderių netektį?

– Sunku pasakyti. Visos žaidėjos skirtingos. Laurita ir Laura išvyko iš Lietuvos, kompensuoti jų nebuvimą bus nelengva. Visada taip sakau: kovosime ne keturi prieš penkis, o penki prieš penkis. Reikia laiko. Visos lietuvės, kurios keisdavo starto penketo žaidėjas, dabar bus starto penkete. Joms reikia pasirengti ir psichologiškai, ir emociškai. Už jas niekas taškų nepelnys. Reikės joms imtis ir atsakomybės.

– Komandoje yra dvi šešiolikmetės – Emilija Grigaliūnaitė ir Justina Miknaitė. Jas drąsiai leisite į aikštelę?

– Priklausys nuo to, kaip kitos krepšininkės žais. Abi noriai dirba, su J. Miknaite dirbau visą vasarą, ji žaidė tris prieš tris Europos čempionate. Leidau joms pasireikšti per ikisezonines rungtynes. Reikia joms padėti, o ne kaukštelti per galvą. Leisime jas į aikštelę, atsižvelgdami į situaciją.

Be darbo patirties, bet su privalumais

– Su vyriausiojo trenerio pareigomis jau apsipratote?

– Nieko kito nebelieka (šypsosi). Turiu ir privalumų, ir trūkumų. Privalumai – žinau savo komandą, žaidėjas, jų charakterius. Gerai su krepšininkėmis sutarėme ir pernai, ir užpernai, ir šiemet. Nesu susidaręs stereotipų. Galiu generuoti savo idėjas. Trūkumas – neturiu vadovavimo patirties. Dabar jau turiu pagalbininkę Sandrą, ji mane pastums ten, kur reikia.

– Apie naują asistentę Sandrą Linkevičienę, kuri yra ir nacionalinės moterų krepšinio rinktinės trenerių štabo narė, pranešta tik prieš kelias dienas. Ilgai ieškojote pagalbininkės?

– Laukiau įvairių variantų. Bet pirmiausia dėl darbo pradėjau kalbėtis su Sandra. Buvo ir daugiau kandidatų. S. Linkevičienė iš pradžių nesutiko, bet ratas apsisuko ir grįžome ten, nuo ko ir pradėjome. Didelės treniravimo patirties ji dar neturi, bet turi daug žaidybinės patirties. Ji taip pat be stereotipų, išankstinių nusistatymų. Manau, mūsų sugebėjimų pakaks.

– Kaip vertinate naują Lietuvos čempionato sistemą?

– Dvejopai. Liko penkios komandos. Krepšinio šalyje tai – katastrofa. Žaisime su Latvijos komandomis – tai gerai. Įgysime patirties žaisdamos su Rygos TTT. Nežinau, ar TTT ekipai bus įdomu kovoti su mūsų šalies klubais, bet tai jau jų pasirinkimas.

Penkios komandos Lietuvoje – neprisimenu, kada tiek jų buvo, o gal niekada ir nebuvo. Šiuo metu tai yra labai blogai. Pamatysime, kaip bus toliau. Kardinalūs sprendimai turi būti priimti jau dabar, o ne po penkerių metų.