Antrosios Europos žaidynės – Lietuvos pašonėje
2015 me­tų va­sa­rą Azer­bai­dža­no sos­ti­nė­je Ba­ku įvy­ko pir­mo­sios Eu­ro­pos spor­to žai­dy­nės. Jas, rem­da­ma­sis ki­tų že­my­nų pra­kti­ka ir pa­tir­ti­mi, ini­ci­ja­vo Eu­ro­pos olim­pi­nis ko­mi­te­tas (EOC).

Žaidynės Baku jau seniai nugrimzdo į užmarštį, o iki antrosios Europos olimpiados lieka pusmetis. 2019-ųjų birželį sportininkai vėl susirinks pietrytinės Lietuvos kaimynės Baltarusijos sostinėje Minske.

Baku pompastikos nekartos

Pirmųjų žaidynių organizatoriai lėšų negailėjo ir surengė prabangos kupiną sporto festivalį. Prašmatniose atidarymo ir uždarymo ceremonijose buvo pademonstruota įspūdinga programa su tūkstančiais fejerverkų, koncertavo net popmuzikos žvaigždė Lady Gaga.

Baku turėjo dėl ko stengtis. Azerbaidžano valdžia taip norėjo parodyti, kad ateityje pasiryžusi imtis dar rimtesnio iššūkio – siekti teisės organizuoti vasaros olimpiadą. Užsienio ekspertai spėjo, kad naftos ir gamtinių dujų turtingo Azerbaidžano vyriausybė pirmosioms Europos žaidynėms išleido per 8 mlrd. eurų.

EOC vadovai trynė rankas ir kalbėjo, kad renginys pasisekė. Tačiau kartu iškilo dilema – kas paskui iš tokios nepriekaištingos ir daug lėšų kainavusios organizacijos perims žaidynių estafetę?

Iš pradžių tuo aktyviai domėjosi olandai, bet ambicijų atsisakė sužinoję Azerbaidžano valdžios išlaidas. Kita rimta pretendentė – Rusija – buvo išbraukta iš kandidatų sąrašo šalį supurčius didžiuliam dopingo skandalui. Glazgas (Škotija) atsitraukė, kai laimėjo teisę rengti 2018 metų Europos vandens sporto šakų čempionatą.

Tad atkritus keliems pretendentams, EOC žaidynių organizavimo teisę patikėjo atkakliai to siekusiam Minskui.

„Nesame supervalstybė, tačiau labai daug dėmesio skiriame sportui, todėl surengsime puikias varžybas“, – žadėjo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris yra ir šios šalies olimpinio komiteto vadovas.

Neabejojama, kad Europos olimpiados prašmatnumu Minskas nė iš tolo neprilygs Baku. Oficialus žaidynių Baltarusijoje biudžetas dar nėra viešinamas. Žinoma tik tiek, kad Minsko valdžia investuos iki 40 mln. eurų.

Baltarusių pasirengimą lengvino tai, kad Minske ir jo apylinkėse jau buvo dauguma reikalingų sporto bazių ir objektų. O vadinamąjį sportininkų kaimelį nutarta laikinai įrengti Minsko studentų bendrabučių rajone.

Baltarusių pasirengimą lengvino tai, kad Minske ir jo apylinkėse jau buvo dauguma reikalingų sporto bazių ir objektų.

Europos žaidynės Minske rengiamos kitų metų birželio 21–30 dienomis. Prognozuojama, kad čia varžysis apie 4 tūkst. sportininkų iš 50 valstybių, jie rungsis 23 sporto šakų rungtyse. Atidarymo ir uždarymo ceremonijos, taip pat lengvosios atletikos varžybos vyks renovuotame Minsko „Dinamo“ stadione, kuriame telpa 22 tūkst. žiūrovų.

Antrųjų Europos žaidynių logotipe pavaizduotas paparčio lapas – slavų tautų kultūroje svarbus simbolis.

Tiesa, tiek baltarusiams, tiek EOC su vadovu Janezu Kocijančičiumi priešaky dar teks pasistengti keliant renginio prestižą. Žaidynės Baku kritikuotos dėl daugybės žemo meistriškumo atletų. Plaukimo varžybose nebuvo pajėgiausių sportininkų, krepšinio turnyras rengtas formatu „3 prieš 3“, o lengvosios atletikos rungtyse varžėsi tik silpniausių, Europos rinktinių III lygai priklausančių šalių atletai.

Mintyse – Tokijo olimpiada

Apie artėjančias žaidynes Minske „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinės misijos vadovu Einiumi Petkumi.

– Kaip LTOK pradėjo pasirengimą vienoms svarbiausių kitų metų varžybų?

– Praėjusią vasarą kartu su kitų rinktinių vadovais dalyvavome pasitarime Minske, aptarėme pasirengimo žaidynėms eigą ir planus. O mūsų sportininkų atranka dar nebaigta. Minske ketina startuoti visi mūsų atletai, kurie yra tarp kandidatų į 2020-ųjų Tokijo vasaros olimpines žaidynes. Sausį arba vasarį turėsime konkretesnį delegacijos sąrašą.

– Baltarusiams veikiausiai bus sunku sukurti tokią šventę, kokią sportininkams surengė Azerbaidžano sostinė?

– Tikrai bus sudėtinga pakartoti ką nors panašaus. Tačiau vasarą apžiūrėję Minsko sporto bazes įsitikinome, kad visos yra atnaujintos ir nepriekaištingos būklės. Sportininkai gyvens universiteto bendrabučiuose. Manau, kad šį kartą bus praktiškos, o ne pompastiškos žaidynės.

– Galbūt iš to naudos būtų ir Lietuvai, jei užsienio sportininkai treniruočių stovykloms pasirinktų mūsų šalį?

– Visko gali būti, nors kol kas tokių užklausų dar nesame sulaukę. Neatmesčiau, kad susidomėjimo sulauksime vėliau, nes visos rinktinės dar tik formuojamos, sudaromi sportininkų sąrašai.

– Koks Europos sporto bendruomenės požiūris į tokias žaidynes? Juk po varžybų Baku kalbėta apie prestižo stoką kai kuriose sporto šakose.

– Tai yra naujas sporto renginys ir jam sunku įsiterpti į nusistovėjusi varžybų kalendorių. Antra vertus, žaidynėse dalyvauja visa Europa. Kai kuriose sporto šakose čia galima įvykdyti olimpinį normatyvą, o sportininkai jau patys dėlioja savo prioritetus. Manau, kad ateityje Europos žaidynių prestižas tik kils. LTOK jas laiko rimtomis varžybomis ir skirs daug dėmesio. Visada naudinga dalyvauti gero lygio sporto renginyje. Be to, iki Tokijo olimpiados liks ne tiek daug laiko. Tad Minske visiems atletams bus gera, konkurencinga ir naudinga praktika.

Pirmieji medaliai

2015-aisiais Baku iš viso buvo išdalyti 253 medalių komplektai 20 sporto šakų rungtyse. 7 apdovanojimus (2 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos) pelniusi Lietuvos sportininkų rinktinė bendrojoje įskaitoje tarp 50 valstybių užėmė 23 vietą.

Istorinių, pirmųjų Europos žaidynių čempionais tapo kanojininkas Henrikas Žustautas ir plaukikas Andrius Šidlauskas (50 m plaukimo krūtine rungtis).

Jis dar pelnė ir sidabro apdovanojimą 100 m plaukimo krūtine varžybose. Bronzos medalius laimėjo dabar jau iširęs paplūdimio tinklininkių duetas Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo kovotojai Radvilas Matukas ir Rūta Aksionova bei badmintonininkas Kęstutis Navickas.