Anglų pramintais takais
Ang­lai ir jų kai­my­nai ško­tai, ai­riai bu­vo įvai­rių fut­bo­lo ir spor­to aps­kri­tai vys­ty­mo or­ga­ni­za­ci­nių prie­mo­nių pra­di­nin­kai. Jų iš­puo­se­lė­tą fut­bo­lo žai­di­mą, tai­syk­les, or­ga­ni­za­ci­nes nau­jo­ves po pla­tų­jį pa­sau­lį sklei­dė jū­rei­viai ir pre­kei­viai, ke­liau­to­jai ir emig­ran­tai.

Apie futbolo kelionę į kontinentinę Europą („1933… Nr. 43., p…): „Garsus anglų pramonininkas Robertas Lowe 1887 m. su šeima iš Mančesterio (Anglija) keliavo į Austrijos-Vengrijos sostinę Vieną (…). Kelionėje dalyvavo žmona, auklė ir 6 vaikai.

Viename mažame Vokietijos miestelyje Robertas Lowe su žmona, sustojus traukiniui išlipo ir išėjo į miestelį nusipirkti maisto produktų (…) iš traukinio išlipo ir auklė (…). Grįžęs iš miesto Lowe nerado stotyje nė traukinio, nė savo vaikų ir kol jis apie tai susikalbėjo su stoties tarnautojais, praėjo daug laiko. Apie įvykį pranešta sekančiai stočiai ir paprašyta, kad vaikai iš traukinio būtų paimti policijos priežiūron kol atvyks tėvas.

Atvykęs į stotį, kurioje turėjo būti jo vaikai, Lowe nusistebėjo, kad geležinkelio stotyje visai nebuvo žmonių ir čia buvo dar didesnis nustebimas, kai eidamas miesto gatvėmis, vienoje aikštėje pamatė būrį mokyklinio amžiaus vaikų, policininkų, suaugusių žmonių, kurie sekė jo vaikų futbolo žaidimą. Pasirodo, kad Lowe vaikai, augdami Anglijoje apie futbolą jau daug buvo žinoję, tuo tarpu Ulmano (Anglija) miesto gyventojams tai buvo savotiškos rūšies sensacija. Lowe vaikai, belaukdami tėvų, sumanė pažaisti futbolą, o tą pastebėję vietos gyventojai susidomėjo. Tai ir buvo vieni pirmųjų futbolo žingsnių kontinente, o Ulmano futbolininkai tapo vienais geriausių Austrijoje. R. Lowe mirė 1932 m. Dentone (Anglija)“.

xxx

Anglijoje 1855 m. seras Kresvickas ir majoras Vickeršas Šefilde įkūrė pirmąjį pasaulyje futbolo klubą „Šafild FK“. Tais pačiais metais Kembridžo universitete buvo surengtas studentų futbolo čempionatas. 1859 m. anglų studentais pasekė Šveicarijos Ženevos koledžo Šato de Lansi studentai.

1860 m. keturi „Bleekheaitho“ mokyklos mokiniai sumanė įsteigti mokykloje futbolo klubą, kuris vėliau buvo žinomas kaip „Blacekheath Footbal Club“. Po to prasidėjo futbolo klubų mokyklose, universitetuose steigimo karštinė. 1867 m. futbolo klubas atsirado Glazge – „Queens pPark Football Club“. Metais anksčiau (1866) buvo įkurtas pirmasis futbolo klubas Skandinavijoje ir Geterborgo „Ball Club“ (Švedija). Nesnaudė ir Pietų Amerikos futbolo mėgėjai – 1861 m. Argentinoje, Buenos Airėse, įsteigtas „Cricket Club“. 1867 m. buvo įkurta ir futbolo komanda. 1876 m. futbolo klubą jau turėjo danai – „KB Kopenhagen“. Italijoje pirmasis klubas gimė 1892 m. Genujoje, 1897 m. atsirado „Juventus“. Ispanijos futbolo „pirmagimis“ – „Barselona“ (1899), o nuo 1902 m. jau žinome ir Madrido „Real“.

1825 m. Didžiojoje Britanijoje nutiesus pirmąją pasaulyje geležinkelio liniją, per kelis dešimtmečius plieniniai bėgiai apraizgė visą salyną. Tai sudarė puikias sąlygas ir futbolo plėtrai.

Nuo draugiškų rungtynių tarp kaimyninių komandų ir klubų pereita prie naujos, pasaulyje negirdėtos varžybų rengimo sistemos. 1871 m. anglų futbolo asociacija pirmoji pasaulyje surengė varžybas dėl FA taurės. Varžybos, kuriose dalyvavo 15 komandų, startavo liepos 20 d. 1878–1879 m. taurės varžybose jau dalyvavo 50 komandų. Varžybų nuostatai skelbė, kad taurė atiteks tai komandai, kuri varžybas laimės trejus metus iš eilės. Taurės varžybose gerai sekėsi Oksfordo universiteto studentų komandai: 1873 m. – II v., 1874 m. – I v., 1877 m. – II v. 1914 m. Londono studentai žaidė Rusijoje. Maskvoje jie nugalėjo „Union“ 1:0 ir 2:1“, „Orechovą“ 5:1. 1855 m. Anglijoje įteisinus profesionalų futbolą (nuo 1938 m. mokamos pensijos), 1888 m. pradėtas rengti šalies čempionatas profesionalams, o nuo 1892 m. – I ir II lygose. Pirmenybės, skirtingai nei taurės varžybos, vyko ne olimpine (atkrintamąja), bet taškų sistema.

1872 m. anglai ir škotai pradėjo tarpvalstybinių rungtynių erą. Jų rinktinės susitiko Glazge keturių tūkstančių žiūrovų akivaizdoje (1878 m. Šefilde į rungtynes susirinko 2 tūkst. žiūrovų, 1901 m. į Anglijos taurės finalą – 110 tūkst. 820 žiūrovų, 1923 m. į Vemblio stadioną stebėti Taurės varžybų finalo tarp „Bolton“ ir „West Ham“ komandų veržėsi 250 tūkst. minia!). Rungtynės baigėsi be įvarčių. Po dešimties metų (1882) Anglijos rinktinė Belfaste Šiaurės Airijoje rinktinę įveikė net 13:0.

Kontinentinėje Europoje pirmosios tarpmiestinės rungtynės Viena (Austrija)-Budapeštas (Vengrija) įvyko 1902 m. Pergalė atiteko vengrams 5:0. 1904 m. pirmosios tarpvalstybinės rungtynės kontinentinėje Europoje tarp Belgijos ir Prancūzijos rinktinių baigėsi 3:3. Pietų Amerikoje pirmosios jėgas išbandė 1901 m. Argentinos ir Urugvajaus rinktinės – 3:2.

1882 m. įkurta Didžiosios Britanijos futbolo sąjunga. 1883 m. surengtas pirmasis Didžiosios Britanijos valstybių (Anglija, Škotija, Šiaurės Airija, Velsas) futbolo čempionatas, kurį, pasibaigusį 1884 m., laimėjo Škotijos rinktinė. Šios varžybos padarė pradžią kitiems regioniniams renginiams, turnyrams, tapo pasaulio čempionatų užuomazga (1930). 1927 m. britais pasekė Vidurio Europos valstybės Vengrija, Austrija, Italija, Čekoslovakija, Šveicarija, surengusios varžybas dėl Austrijos futbolo sąjungos prezidento Giore taurės. Analogiškose varžybose kovojo ir geriausios šių valstybių klubinės komandos. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo „Sparta“ (Čekoslovakija).

Dar anksčiau nei europiečiai (išskyrus Didžiąją Britaniją) tarpvalstybinius turnyrus pradėjo rengti Pietų Amerikos valstybės. Argentina (Futbolo sąjunga įkurta 1893 m.), Čilė (1895), Urugvajus (1900), ir Brazilija (1914) 1910 m. surengė pirmąjį Pietų Amerikos čempionatą. Nugalėtoja tapo Argentina, finale 5:1 sutriuškinusi Čilės rinktinę. Nuo 1913 m. periodiškai susitinka Brazilijos ir Argentinos rinktinės, kovojančios dėl Argentinos prezidento A. Roko įsteigtos taurės.

Krepšinio tėvynėje – JAV – futbolas žinomas nuo 1862 m. Futbolo pradininku tapo G. M. Smitas, Bostone įkūręs Amerikos klubą. 1869 m. įvyko futbolo rungtynės tarp dviejų universitetų komandų. Plintantis futbolas paskatino 1876 m. įkurti Koledžų futbolo asociaciją. 1885 ir 1886 m. amerikiečiai žaidė dvejas rungtynes su Kanados rinktine – 0:1 ir 3:2. 1913 m. įsteigta JAV futbolo sąjunga. 1916 m. JAV rinktinė debiutavo Europoje – Stokholmo stadione pralaimėjo rungtynes 2:3. 1990 m. JAV buvo... 6,8 mln. futbolo šalininkų (krepšinio – 8,9 mln.). 1924 m. JAV rinktinė VII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje po atkaklios kovos rezultatu 1:0 įveikė Estijos rinktinę.

Dėl karų, kolonijinės priespaudos, izoliacijos, klimato sąlygų ar skurdo futbolas daug lėčiau plito Azijos ir Afrikos žemynuose.

Azijoje vienintelis Singapūras futbolo sąjungą įsteigė XIX a. (1892), Filipinai – jau XX a. pradžioje (1907). 50 metų kartu su Lietuva gyvenęs „vieningoje SSRS tautų šeimoje“, Kazachstanas, futbolo sąjungą buvo įkūręs jau 1914 m., 1916 m. – Tailandas, 1920 – Iranas, 1921 m. – sparčiai progresuojanti, Japonija.

Afrikoje iš 1990 m. FIFA užregistruotų 52 valstybių vienintelėje Pietų Afrikoje futbolo sąjunga įteisinta 1892 m. Daug vėliau tai atsitiko Zaire (1919), Egipte (1921), Siera Leonėje (1923), Ugandoje (1924) ir kt. Paskutinius du dešimtmečius Afriką garsinusi Nigerija futbolo sąjungą įkūrė tik 1945 m., o į FIFA įstojo 1959 m.

Ypatingos reikšmės futbolui plisti po pasaulį, kaip ir visam sportiniam judėjimui, turėjo 1896 m. atgaivintos olimpinės žaidynės ir 1904 m. įkurta FIFA (Tarptautinė futbolo asociacijų sąjunga), 1954 m. – UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjunga) ir kt.

1896 m. pirmosiose olimpinėse žaidynėse Atėnuose įvyko tik parodomosios rungtynės tarp Danijos ir olimpiados šeimininkės Graikijos komandų. Graikijos garbę gynę Atėnų ir Izmiro futbolininkai pralaimėjo 0:15. 1900 m. ir 1904 m. olimpinėse žaidynėse futbolas taip pat turėjęs tik parodomųjų-propagandinių rungtynių paskirtį, 1908 m. tapo visateise sporto šaka (nugalėjo Anglija, finale 2:0 įveikusi Daniją).

Daug sparčiau futbolas pradėjo plisti, kai 1904 m. Paryžiuje Prancūzija, Belgija, Danija, Olandija, Ispanija, Šveicarija ir Švedija įkūrė FIFA. Dabar šiai organizacijai priklauso per 200 valstybių futbolo sąjungos. Išsiplėtus futbolo geografijai, 1928 m. FIFA kongresas, vykęs Amsterdame (dalyvavo ir Lietuvos atstovas), nusprendė kas ketveri metai tarp olimpinių žaidynių rengti pasaulio čempionatus. Pirmasis pasaulio čempionatas įvyko Urugvajuje, dalyvaujant 13 komandų. Žaidėjų meistriškumo apžiūra tapo ir geriausio čempionato žaidėjo rinkimai. 1930 m. čempionato žvaigžde Nr. 1 tapo urugvajietis Andradė, kuris prisidėjo ir prie Urugvajaus rinktinės pergalės.

1956 m. geriausiu futbolininku pirmą kartą išrinktas Europoje (anglas Stenlis Metjuzas, „Blackpool“), 1970 m. Afrikoje (Salifas Kata iš Malio), 1971 m. Pietų Amerikoje (Tostao, Brazilija), 1990 m. Azijoje (Kim Joo Sunas, Pietų Korėja). 1991 m. geriausius pasaulio futbolininkus pradėjo rinkti pradėjo FIFA. Pirmąja žvaigždžių žvaigžde tapo vokietis Lotaras Mateusas.

1968 m. UEFA pradėjo skatinti rezultatyviausius futbolininkus, įsteigusi „Auksinio kamuolio“ prizą. Pirmasis jį pelnė iš Mozambiko kilęs, o žaidęs Lisabonos „Benfika“ Eustebijas (42 įvarčiai). 1977 m. šį rekordą pagerino rumunas Duokas Georgesas („Dinamo“, Bukareštas) – 47 įvarčiai.

UEFA jėgomis 1958 m. surengtas pirmasis Europos šalių nacionalinių rinktinių čempionatas (nugalėjo SSRS), 1982 m. FIFA surengė pirmąjį neoficialų pasaulio čempionatą salėse (Rio de Žaneire). Nuo 1956 m. rengiamos Azijos valstybių rinktinių taurės varžybos (pirmasisoji nugalėtojas – Pietų Korėjos rinktinė), nuo 1957 m. – Afrikos (Egiptas) ir t. t.

Daugelį metų diskriminuotas, 1991 m. į pasaulinio futbolo sceną įsiveržė moterų futbolas. FIFA surengtą pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą Kinijoje laimėjo JAV rinktinė, finale 2:1 įveikusi Norvegiją.

Bus daugiau