Andrius Gudžius: „Tokių scenarijų geriau daugiau nereikia“
Šeš­ta­die­nį po pie­tų į Vil­nių su Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te Ber­ly­ne iš­ko­vo­tu auk­so me­da­liu grį­žo Lie­tu­vos dis­ko me­ti­kas And­rius Gu­džius.

Sportininkas džiaugėsi, jog prie pernai pasaulyje pelnyto aukso medalio šią savaitę Berlyne jam pavyko pridėti ir žemyno čempiono titulą, nors, atleto teigimu, ne viskas vyko pagal planą.

– Mes visi tikėjomės iš jūsų medalio. Juk vykote į Berlyną kaip pasaulio čempionas. O ar pats tikėjotės aukso medalio? – pasiteiravome Andriaus Gudžiaus.

– Norėjau aukso. Visą laiką ir dirbau dėl medalio. Planai išsipildė. Pavyko. Sėkmė nusišypsojo. Viskas sukrito taip, kaip turi būti. Esu labai laimingas.

– Turbūt neplanavote čempionu tapti būtent paskutiniu metimu?

– Ne. Tokių scenarijų geriau daugiau nereikia (juokiasi). Labai jau jie nervus tampo. Aišku, žiūrovams buvo labai smagu. Ir patiems sportininkams paskui labai smagu apgalvoti tas emocijas. Planas buvo toli diską numesti pirmais bandymais. Bet aplinka, įtampa, nervų karas. Kai visa tai susideda, ne visada pavyksta įgyvendinti planą.

– Kai šeštuoju bandymu diską švystelėjote 68,46 metro ir tapote lyderis, ką galvojote, kai savo paskutinį bandymą ėjo atlikti pagrindinis konkurentas iš Švedijos Danielis Stahlis?

– Laukiau, kas bus. Žinau, kaip yra sunku susikaupti po tokių reikalų. Pačiam yra buvę, kai paskutiniais metimais praradau lyderio poziciją. Švedas yra labai stiprus metikas ir su juo konkuruoti yra nepaprastai sunku. Tikėjausi visko, bet vyliausi – na, gal kaip nors... (šypsosi).

– Ką po finalo vienas kitam pasakėte?

– Pasveikinome vienas kitą. Kalbėjome, kad varžybos sudėtingos ir kaip smagu, kad mes vėl ant podiumo. Abu diską nusviedėme per 68 metrus. Tai labai geras pasirodymas. Kiekvienas nenuvylėme savo tautos.

– Toliau iš jūsų reikia laukti tik aukso medalių?

– Tai jūs galite laukti ko tik norite (šypsosi). Toliau su treneriu ir komanda dirbsime kryptingai. Planai visuomet yra aukščiausi, bet nieko prižadėti negalime. Švaistytis pažadais būtų neetiška. Bet kas gali nutikti. Be to, auga jaunesni sportininkai. Visi stiprėja. Grįžę namo visi medalininkai aiškina tą patį, ką ir aš: mes visi stengsimės vieni kitus pranokti.

– Ar jums buvo netikėta, kad po atrankos varžybų į finalą nepateko tokie garsūs disko metikai kaip lenkas Piotras Malachovskis ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempionas vokietis Christophas Hartingas?

– Tai buvo keistas faktorius. Sporte visko būna. Štai į Pekino olimpiadą vykau geriausiai pasirengęs ir nieko nepasiekiau.

– Kokie tolesni jūsų planai?

– Mėnesio pabaigoje laukia Deimantinės lygos finalas. Po savaitės turiu komercines varžybas Lenkijoje. O rugsėjo 8–9 dienomis laukia žemynų taurės varžybos. Ką tik Berlyne su D. Stahliu buvome konkurentai, o ten abu ginsime Europos rinktinės garbę. Bus smagu.