2020-ųjų Dakaras: Pietų Amerika ar Afrika?
Pa­si­bai­gus 2019 me­tų Da­ka­ro ra­liui, pra­si­dė­jo spe­ku­lia­ci­jos dėl ma­ra­to­no 2020-ai­siais. Kiek vals­ty­bių ja­me bus? Kur star­tas ir fi­ni­šas? Ne­tgi ku­ria­me že­my­ne jis vyks?

Šiuo metu sklando trys pagrindinės versijos. Viena jų, kad 2020-ųjų Dakaro ralis vyks Čilėje, Argentinoje ir Peru, antroji – maratonas vyks Ekvadore, Peru ir Čilėje. Trečioji versija bene įdomiausia – manoma, jog organizatoriai veda derybas dėl ralio Pietų Afrikoje, Namibijoje, Angoloje, Botsvanoje ir Lesote.

Dar prieš šių metų Dakaro ralį buvo pasklidę gandų, kad Pietų Amerikos pinigų maišas jau išsemtas, ir organizatoriai ieško galimybių dviejų savaičių maratoną rengti kitame žemyne. Vienas jų – Afrika.

Afrikoje daugiau nuotykių

Nepriklausomų žurnalistų komanda „iGo2Dakar“ vyko į Dakaro ralius 2018 ir 2019 metais. Jos nariai teigė pastebėję, jog ralio dalyviai šiuo klausimu yra pasidaliję į dvi stovyklas – vieni mano, kad ralis Afrikoje buvo įdomesnis, o kiti yra Pietų Amerikos mėgėjai.

Pono Dakaro pravardę gavęs labiausiai patyręs ir daugiausia kartų šiame maratone nugalėjęs Stephane'as Peterhanselis save priskiria prie Afrikos gerbėjų, tačiau ir maratoną Pietų Amerikoje jis vertina kaip kokybišką ir itin sudėtingą. S. Peterhanselis dar būdamas Peru sutiko pasidalyti savo mintimis su „iGo2Dakar“ komanda.

Stephane

„Organizacija čia puiki, nėra paprasta koordinuoti tokio skaičiaus žmonių darbo. Tikiu, kad sprendimas palikti Afriką ir persikelti į Pietų Ameriką nebuvo lengvas. Šiame maratone man nepatinka dirbtinumas: startuojame viename taške, padarome kilpą ir grįžtame į tą pačią vietą. Afrikoje to niekada nebuvo – startavę vienoje vietoje, finišuodavome kitoje. Man toks maratonas daug labiau patinka, dabartinis primena žaidimą vienoje vietoje“, – interviu sakė ponas Dakaras.

Praėjęs maratonas prancūzui buvo jubiliejinis – trisdešimtas. Pirmą kartą startavęs 1988-aisiais motociklu, jis praleido tik vieną – 1994 metų – ralį. Šešis kartus triumfavęs su „Yamaha“, 1999 metais S. Peterhanselis persėdo prie automobilio vairo ir dar Afrikoje pasiekė tris pergales su „Mitsubishi“. 2008 metais Dakaro ralis neįvyko, o po metų renginį perkėlus į Pietų Ameriką, iš 11 maratonų Stephane'as nugalėjo keturiuose.

Stephane'as Peterhanselis: „Šiame maratone man nepatinka dirbtinumas: startuojame viename taške, padarome kilpą ir grįžtame į tą pačią vietą. Afrikoje to niekada nebuvo.“

„Kur galėtų vykti Dakaras? Dabar lenktyniaujame Pietų Amerikoje, čia daug civilizacijos. Man geriausia vieta yra Afrika. Kelionė iš Europos į Kiniją, galbūt sostinę Pekiną, būtų labai įdomi, bet ją daryti žiemą nebūtų įmanoma“, – pasakojo lenktynininkas.

Dulkių loterija

S. Peterhanselis pripažįsta, kad šiemetis Dakaro ralis buvo labai sudėtingas, tačiau jo pobūdis skiriasi nuo Afrikos. Pietų Amerikoje yra nemažai smulkių dulkių ir važiavimas jomis padengtu keliu, pasak prancūzo, turi didelį sėkmės faktorių.

„Važiavimas smulkiomis dulkėmis padengtu keliu nėra įdomus – tai loterija. Dulkėse gali būti paslėptas didelis akmuo, o jo pamatyti neturi galimybių – jeigu pasiseks, į jį nepataikysi. Pasiseks mažiau – pramuši ratą ar ką nors sulaužysi pačiame automobilyje. Navigacija ir važiavimas kopomis yra labai įdomu, tačiau smulkių dulkių loterija man nepatinka. Kita vertus, jeigu kalbame apie vieną valstybę, kuri geriausiai tinka Dakaro raliui Pietų Amerikoje, tai yra būtent Peru. Čia daugiausia Afrikos dvasios“, – savo požiūrį dėstė 19 ralių Afrikoje ir 11 Pietų Amerikoje dalyvavęs prancūzas.

Jis prisiminė ir vieną įvykį 2019-aisiais, dėl kurio sugaišo nemažai laiko – įvažiavęs į smulkiomis dulkėmis nuklotą kelią, automobilis įklimpo. O išlipęs iš automobilio, jo vairuotojas tiesiog įkrito į dulkes.

„Mano kojos trumpos, bet jos visos prasmego dulkėse. Anksčiau niekada nebuvau matęs 70 cm gylio dulkių. Negalėjome pajudinti automobilio ir turėjome laukti, kol privažiuos mūsų komandos draugas Nani Roma ir galės ištempti“, – šypsodamasis nuotykį prisiminė Stephane'as, smulkias dulkes palyginęs su itin puriu ir minkštu sniegu.

Jam pačiam šių metų Dakaro ralis nebuvo sėkmingas. Ilgą laiką važiavęs tarp trijų greičiausiųjų, devintame greičio ruože nesėkmingai nušoko nuo kopos – automobilis priekine dalimi rėžėsi į žemę, ir šturmanas Davidas Castera dėl nugaros skausmų maratono tęsti nebegalėjo. Tai buvo tik ketvirtas kartas per 30 startų, kai S. Peterhanselis nebaigė Dakaro ralio.