„Žalgirio“ arenos išbandymas ledo rituliu ir krepšiniu
Pir­ma­die­nį – le­do ri­tu­lys, an­tra­die­nį – krep­ši­nis, tre­čia­die­nį – le­do ri­tu­lys, ket­vir­ta­die­nį – krep­ši­nis, penk­ta­die­nį – le­do ri­tu­lys. Kau­no „Žal­gi­rio“ are­nos dar­buo­to­jams ki­tą sa­vai­tę teks iš­si­juo­sus plu­šė­ti ir nak­ti­mis, kad po vie­nu sto­gu su­tal­pin­tų pa­sau­lio le­do ri­tu­lio IB di­vi­zio­no čem­pio­na­tą ir Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lio var­žy­bas.

Į Eurolygos ketvirtinalį patekę „Žalgirio“ krepšininkai sujaukė įprastą pasaulio ledo ritulio čempionato, kuriame Lietuvos rinktinė pasirengusi siekti pirmos vietos, ritmą. Kauno krepšinio klubai vadovai patenkinti, kad pavyko geranoriškai sutarti su asociacija „Hockey Lietuva“, ši gavo Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) leidimą pasaulio IB diviziono čempionato metu rengti Eurolygos rungtynes. „Žalgiris“ pirmą ketvirtfinalio dvikovą trečiadienį Pirėjuje prieš vietos „Olympiakos“ laimėjo, vadinasi, „Žalgirio“ arenoje tikrai matysime dar dvi šios poros akistatas.

Almantas Kiveris: „Visą laiką klubo vadovai palaikė ryšį su Lietuvos ledo ritulio federacija, ši bendravo su IIHF, signalai iš ten visuomet ateidavo teigiami.“

„Žalgiris“ su Graikijos vicečempionais žais balandžio 24 ir 26 dienomis, kai ledo ritulio čempionato metu bus pertraukų dienos. Tai bus pirmas kartas Lietuvoje, kai vienoje arenoje vos dienos skirtumu sale dalysis krepšinis ir ledo ritulys. Per septynias dienas „Žalgirio“ arenoje bus sužaista net 17 rungtynių: 15 pasaulio ledo ritulio čempionato ir dvejos Eurolygos.

Mobilizuos visus darbuotojus

Apie tai, kokie išbandymai tomis dienomis laukia įspūdingą šventę žiūrovams ketinančio pateikti „Žalgirio“ klubo, kalbėjome su jo komunikacijos vadovu Almantu Kiveriu.

– Kaip ledo aikštė virs krepšinio aikštele?

– Pasibaigus ledo ritulio rungtynėms iškart ant ledo bus dedama speciali danga, o ant jos bus klojamas parketas, pastatomi krepšiai ir panašiai. Visa tai prižiūrės ledo ritulio specialistas iš užsienio. Mūsų techniniai darbuotojai yra lankęsi kitose užsienio arenose, stebėjo, kaip viskas vyksta tokiais atvejais.

Pavyzdžiui, teko lankytis Rygoje, kur vieną dieną ledo ritulio rungtynes žaidė Rygos „Dinamo“ komanda, o jau kitą dieną ten pat krepšinio aikštelėje klubas VEF žaidė Jungtinės lygos turnyro rungtynes. Tad visa procedūra „Žalgirio“ arenos techniniams darbuotojams yra aiški. Kitose arenose – tai įprastas dalykas, o „Žalgirio“ arenoje tai vyks pirmą kartą. Tačiau teoriškai ir techniškai visi yra pasirengę. Tik reikės daugiau žmogiškųjų resursų, kad viskas vyktų greičiau. Arena turi ilgą pagalbinių darbuotojų sąrašą, tad šįkart bus visi mobilizuoti.

– Krepšinį stebintys žiūrovai nesušals?

– Jeigu oro temperatūra ir bus pusę laipsnio žemesnė, tai neturės jokios įtakos. Danga visiškai izoliuoja ledą, todėl žiūrovai neturėtų justi temperatūros skirtumo.

– Dėl ledo ritulio arenos ypatumų krepšinį stebės mažiau nei įprastai žiūrovų?

– Taip, nes liks ledo ritulio aikštelės bortai, jų nuimti neįmanoma. Žaidėjų suoliuką ir rungtynių sekretoriatą nuo žiūrovų skirs bortai. Kadangi arenoje apatinė tribūnų dalis yra išstumiama, tai dabar dėl bortų ji nebus išstumta, bet už bortų bus po dvi papildomų konstrukcijų laikinas eiles žiūrovams.

Krepšinio aistruoliams parduosime 13 200 bilietų, dar yra ložės, kuriose gali susirinkti 800–1000 žmonių. Manome, kad rungtynes galės stebėti apie 14 tūkst. krepšinio gerbėjų.

Kitų variantų nesvarstė

– Jei IIHF būtų nedavusi sutikimo pasaulio čempionato trikdyti krepšiniu? Klubas turėjo B ir C variantus?

– Prie tų variantų taip ir nepriėjome, nes taip sutapo, kad mums idealiai tiko tos dvi dienos, kai turime žaisti, o ledo ritulio ekipos tomis dienomis būtent poilsiauja. Jei Tarptautinė ledo ritulio federacija nebūtų leidusi, tada nežinau... Būtų buvę problemų. Bet prie alternatyvių variantų nepriėjome, nes viskas idealiai sukrito.

Visą laiką klubo vadovai palaikė ryšį su Lietuvos ledo ritulio federacija, ši bendravo su IIHF, signalai iš ten visuomet ateidavo teigiami.

Žinoma, jei „Žalgiris“ būtų užėmęs vietą ketvertuke, tada būtų buvę dar geriau. Aišku, irgi būtų tekę žaisti ant ledo, bet pasirengimas būtų buvęs paprastesnis, nebūtų reikėję ledo arenos į krepšinio aikštelę transformuoti per naktį.

– Kokių papildomų išlaidų turės klubas, ledo areną paverčiant krepšinio?

– Mes turime padengti TV kamerų sustatymo išlaidas, nes po ledo ritulio varžybų reikės jas išrinkti, o po krepšinio – vėl sustatyti. Reikės ložėse išmontuoti ir platformas, ant kurių kameros stovės. Yra dar kitokių smulkmenų. Pavyzdžiui, ant ledo klojamos specialios dangos nuoma, ledo ritulio komentatorių platformos ir išmontavinmas, ir sumontavimas.

Kova ir dėl pinigų

Eurolygos reguliariajame sezone už kiekvieną pergalę komandos gaudavo po 37 tūkst. eurų. Šeštą vietą užėmę žalgiriečiai per 30 rungtynių laimėjo 18 kartų, taip klubo sąskaitą papildydami 666 tūkst. eurų.

Už patekimą į ketvirtfinalį Eurolyga premijų nedalija, tačiau jos yra už pergales ketvirtfinalyje. Pirėjuje trečiadienį po pratęsimo laimėjusi „Žalgirio“ komanda uždirbo 70 tūkst. eurų.

Almantas Kiveris: „Visą laiką klubo vadovai palaikė ryšį su Lietuvos ledo ritulio federacija, ši bendravo su IIHF, signalai iš ten visuomet ateidavo teigiami.“Asmeninio albumo nuotrauka

Žinoma, kitokios premijos ekipų laukia patekus į finalo ketverto turnyrą. Praėjusį sezoną Eurolygos čempionas gavo milijoną eurų, antros vietos laimėtojas – 500 tūkst. eurų, trečios – 300 tūkst., ketvirtos – 200 tūkst. eurų.

Antras ketvirtfinalio rungtynes Šarūno Jasikevičiaus treniruojami žalgiriečiai žaidė penktadienį Pirėjuje. Kitą savaitę lietuvių ir graikų mūšis persikels į „Žalgirio“ areną.

Tuo metu vieną koją į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, nors ir sunkiai, įkėlė Maskvos CSKA krepšininkai. Jie ketvirtadienį savo arenoje 89:84 (24:22, 19:23, 25:21, 21:18) nugalėjo Maskvos srities „Chimki“ komandą ir dabar pirmauja 2:0. Ketvirtfinalyje kovojama iki trijų pergalių. Įspūdingą pasirodymą savų žiūrovų akivaizdoje surengė CSKA lyderis Sergio Rodriguezas. Jis pelnė 26 taškus, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir surinko 36 naudingumo balus.

Po negarbingo pralaimėjimo Atėnuose per pirmas ketvirtfinalio rungtynes (67:95) Madrido klubas „Real“ reabilitavosi. Ispanų vicečempionai svečiuose 89:82 (16:21, 20:19, 32:21, 21:21) nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“ ekipą, kurios gretose registruotas nebuvo Lukas Lekavičius, ir išlygino ketvirtfinalio rezultatą 1:1.