Visuomeniniai rinkimų komitetai – greitkelis siekiant valdžios
Vi­suo­me­ni­niai rin­ki­mų ko­mi­te­tai – pa­sku­ti­nis po­li­ti­nės ma­dos klyks­mas. Šiuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se jų da­ly­vau­ja ko­ne dvi­gu­bai dau­giau nei 2015 m. Kas tai – al­ter­na­ty­va tra­di­ci­nė­mis par­ti­jo­mis nu­si­vy­lu­siems rin­kė­jams? O gal tai tie­siog pa­pras­tes­nis bū­das pa­tek­ti į val­džią? Apie vi­sa tai LŽ kal­ba­si su Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­ke Lau­ra Mat­jo­šai­ty­te.

– Šiandien savivaldos rinkimuose dalyvauja 87 visuomeniniai rinkimų komitetai. Tai yra kone dvigubai daugiau, nei 2015 m.

– Na 2015 m. turėjome 58 rinkimų komitetus, šiais metais pretenzijų dalyvauti turėjo 99 komitetai. Atvirai pasakius, VRK galvojo, kad jų bus kone 200, nes susidomėjimas prieš politinės kampanijos pradžią dėl visuomeninių rinkimų komitetų steigimo, ką su jais veikti, kiek narių reikia – buvo milžiniškas.

– Kas lemia visuomeninių rinkimų komitetų populiarumą? Mes taip labai nebepasitikime tradicinėmis politinėmis partijomis? O gal yra kitų priežasčių?

Tų priežasčių yra labai daug ir vienos mes nepasakysime. Galbūt yra susilpnėjusi partinė sistema, galbūt yra problemos su kai kuriomis politinėmis partijomis. Gal iš politinių partijų yra šalinami asmenys ar patys išeina ir tokiu būdu nusprendžia dalyvauti rinkimuose.

Bet neatmesčiau ir tos galimybės, kad šiandien visuomeninį rinkimų komitetą įsteigti yra visai nesudėtinga. Tam pakanka dvigubai didesnio asmenų skaičiaus, nei yra taryboje. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto taryba yra didžiausia Lietuvoje, ją sudaro 51 tarybos narys. Tai sostinėje įsteigti visuomeninį rinkimų komitetą pakanka 102 narių. Tuo tarpu jeigu partija nori dalyvauti rinkimuose, jai reikia surinkti 2 tūkst. narių, partiją užregistruoti Teisingumo ministerijoje.

VKR 2015 m. tokių atvejų fiksavo, kai už komiteto narių politinę reklamą buvo mokama ne iš komiteto, bet iš kito juridinio asmens sąskaitos.

Kad partija turėtų tokią teisę dalyvauti artimiausiuose rinkimuose, ją būtina įregistruoti ne vėliau kaip likus 185 dienos iki rinkimų. Tuo tarpu komitetai steigiasi prasidėjus politinei kampanijai. Šiuo atveju rinkimų politinė kampanija prasidėjo lapkričio 7 dieną ir steigimas baigiasi likus 85 dienoms iki rinkimų. Tai praktiškai iki gruodžio 10 dienos.

– Tačiau yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, finansavimo skirtumai. Nuo 2011 m. draudžiama verslui finansuoti politines partijas. Tuo tarpu komitetai tarsi gali šį draudimą apeiti, ypač jeigu už komiteto stovi tuo pačiu pavadinimu visuomeninė organizacija.

– Jeigu mes palygintume teisėtus finansavimo šaltinius tiek partijų, tiek komitetų, tai su pastaraisiais situacija yra paprasta. Komitetų finansavimo šaltinių sąrašas yra ribotas ir baigtinis. Gali būti naudojamos fizinių asmenų aukos, ką gali gauti ir politinės partijos, dalyvaujančios rinkimuose, arba kandidato lėšos. Viskas – visuomeniniai rinkimų komitetai daugiau teisėtų finansavimo šaltinių neturi.

Tuo tarpu politinės partijos gali gyventi iš valstybės biudžeto asignavimų, gali gauti 1 proc. gyventojo pajamų mokesčio paramą, gauti fizinių asmenų aukas, gyventi iš banko paskolų, palūkanų už paskolas ir taip toliau.

Bet yra bandymų apeiti įstatymą, neteisėtai finansuoti, ir, matyt, problemų turi ir politinės partijos, ir visuomeniniai rinkimų komitetai. VKR 2015 m. tokių atvejų fiksavo, kai už komiteto narių politinę reklamą buvo mokama ne iš komiteto, bet iš kito juridinio asmens sąskaitos.

– Ar yra galimybė teisiškai sureguliuoti finansavimo šaltinius taip, kad tiek politinės partijos, tik rinkimų komitetai turėtų vienodas sąlygas?

– Niekada mes jų nesuvienodinsime, nes komitetai veikia tik tam tikroje savivaldybėje, tik tam tikrą laikotarpį. Partijos veikia nuolat ir visoje Lietuvoje. Tačiau, kad nebūtų apeidinėjami įstatymai, kad nebūtų bandymų gauti iš juridinių asmenų paramos – apie tai daug diskutuota ir VRK, įvairiuose komitetuose. Yra ministerijos parengusios teisės aktų pakeitimus, bet, matyt, šiai kampanijai to padaryti nesuspėsime.

– Tiek politinės partijos, tiek pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų komitetus vertina neigiamai. Sakoma, kad tai yra politiniai dariniai su neaiškiu finansavimu, be tinkamos kontrolės ir sukurti vieninteliam tikslui – siekti valdžios.

– Jeigu šiandien teisinis reguliavimas sudaro galimybes dalyvauti politinėje kovoje tiek politinėms partijoms, tiek rinkimų komitetams, tai matyt įstatymų leidėjo valią reikėtų gerbti. Jeigu mes matome vienoje ar kitoje srityje problemas, reikėtų jas dėti ant stalo ir siūlyti sprendimo variantas. Jeigu tam tikri komitetų nariai yra susiję su tam tikromis asociacijomis, organizacijomis, tai turi būti deklaruojama. Tas juridinis asmuo turi skelbti viešai savo deklaracijas, kad visuomenė jas galėtų matyti, susipažinti su situacija. Skaidrumas ateina per tą viešumą.

Jeigu asmuo save identifikavo kaip priklausantį politinei partijai, kiekvienas rinkėjas tikėtųsi, kad asmuo eis į rinkimus su ja. Kita vertus kyla klausimas, kas negerai su ta partija?

– Kalbant apie komitetų veiklą po rinkimų, susidaro labai įdomi situacija. Pavyzdžiui, visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ su Visvaldu Matijošaičiu 2015 m. laimėjo rinkimus Kaune. Po rinkimų komitetas buvo panaikintas, liko frakcija. Šiemet komitetas vėl kandidatuoja su tuo pačiu pavadinimu. Tai jau panašu į partiją.

– Komitetas po rinkimų nebeegzistuoja. Lieka tik jo keltas kandidatų sąrašas. Tačiau yra komitetų siekis tęsti savo veiklą ir noras išlaikyti pavadinimą. Jeigu visuomeniniam rinkimų komitetui dvejus trejus metus sekasi su tuo pačiu pavadinimu, kodėl nepradėjus galvoti apie mažą regioninę partiją? Tada visiems bus aišku, kas tai per juridinis vienetas, kaip jis veikia, iš ko finansuojamas.

– Komitetų veikloje gali dalyvauti ir politinėms partijoms priklausantys asmenys. Tačiau priklausymas partijai rodo žmogaus tam tikras pažiūras, yra partijos rinkimų programos, vertybės, kurioms tas asmuo turėtų būti ištikimas. Toks blaškymamsis rinkėjams kelia abejonių kandidato vertybėmis ir iš tiesų suponuoja į tai – kad asmuo tenori patekti į valdžią.

– Vieną vertus taip, jeigu asmuo save identifikavo kaip priklausantį politinei partijai. Kiekvienas rinkėjas tikėtųsi, kad asmuo eis į rinkimus su politine partija. Kita vertus kyla klausimas, kas negerai su ta partija? Ko ji neduoda? Kodėl komitetas yra geriau?

Atsakymai gali būti įvairūs. Galbūt politinė partija neturi pakankamai lėšų. Kitas aspektas – politinė partija į rinkimus galbūt kelia sąrašą, į kurį negali įtraukti šio nario pavardės. Tuo tarpu komitetas gali įsiregistruoti kokiu nori pavadinimu, net to asmens vardu ir pavarde.

Kokie konkretūs motyvai – reikia kiekvieną atvejį analizuoti. Tačiau čia galbūt ir slypi atsakymas, kodėl mes tiek daug visuomeninių rinkimų komitetų turime šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“:

.