Seimo narių skaičius: mažiau nereiškia geriau
Ne­pa­vy­kus įei­ti pro du­ris, ke­ti­na­ma lip­ti per lan­gą. Su­pra­tę, kad vien Sei­mo jė­go­mis su­ma­žin­ti tau­tos iš­rink­tų­jų skai­čių ne­rea­lu, val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ šio tiks­lo ke­ti­na siek­ti reng­da­mi re­fe­ren­du­mą. Ta­čiau eks­per­tai vie­nin­gi – po­pu­lis­ti­nė idė­ja pa­vo­jin­ga par­la­men­ti­nei de­mo­kra­ti­jai. Sei­mo veik­los ko­ky­bės tai ne­ga­ran­tuo­tų, o ir dau­giau lė­šų su­tau­py­ti ne­pa­vyk­tų.

Per pastaruosius porą dešimtmečių retais metais apsieita be iniciatyvų mažinti parlamentarų skaičių. Vizijų, kiek Seime turėtų būti tautos atstovų, būta įvairių – nuo 71 iki 121.

Norų mažinti parlamentą tradiciškai atsiranda prieš rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti. Tarp jų – būrys Seimo „valstiečių“. Referendumo siekis – nuo 141 iki 121 apkarpyti tautos išrinktųjų. Priežastys, kodėl tai reikėtų daryti, – sumenkęs Lietuvos gyventojų skaičius ir rinkėjų noras rinkti mažesnį Seimą.

Demokratija turi kainą

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Andžejaus Pukšto, remiantis bet kuria lyginamosios politikos teorija sunku rasti bent vieną argumentą, kodėl reikėtų mažinti Seimo narių skaičių. „Tai takelis, kuris veda šunkelio link. Valstybės biudžetas iš to tikrai nesutaupys. O demokratinis procesas, niekur nedingsi, kainuoja. Jei Seimo nariai nori taupyti, tegul mažina parlamentines išlaidas, komandiruotėms, Seimo kanceliarijai skiriamas lėšas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino politologas. O ir mažesnis parlamentas, jo nuomone, tikrai nebus kokybiškesnis. „Kokia visuomenė, toks ir Seimas. Nebūna, kad visuomenė nuostabi, o parlamentas – prastas. Turime tokį Seimą, kokio nusipelnėme“, – pabrėžė A. Pukšto.

Vytautas Sinkevičius: „Parlamentarų neturėtų mažėti dėl to, kad gyventojų sumažėjo. Seimo nariai yra visos tautos atstovai, o tauta gyvena ir Lietuvoje, ir užsienyje.“

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė įsitikinusi, jog sumažinus parlamentarų skaičių visiškai niekas nepakistų. „Seimas pasikeis tik tada, kai keisis patys politikai. Kad taip nutiktų, rinkėjai turi balsuoti labai atsakingai, domėtis, ką renka“, – kalbėjo ekspertė. R. Urbonaitės teigimu, politikai patys nesuinteresuoti pakelti tos kokybės kartelės. „Jie orientuojasi visai į kitą lygmenį, į kitą turinį. Niekam tas kartelės kėlimas nėra svarbus jau vien dėl to, kad, esant aukštesniam politikos lygiui, dalies parlamentarų Seime tiesiog neliktų. Jie neperšoktų kartelės. Todėl visi ir murkdosi pelkėje, bando išgyventi“, – sakė R. Urbonaitė.

Vytautas Sinkevičius. BNS nuotr.

Protingieji politikos vengia

Kad sumažinto Seimo veiklos kokybė nepasikeistų, o gal dar ir pablogėtų, mano ir VDU profesorius Šarūnas Liekis. Pasak jo, valstybė – „sudėtingas organizmas“. Turint galvoje visas pastarojo meto viešosios vadybos bėdas, polinkį į optimizavimą, panašūs sprendimai gali prišaukti didelių bėdų. „Pagaliau biurokratai užtikrina tam tikrą viešųjų paslaugų kokybę. Kad keistųsi politikos kokybė, joje turėtų dalyvauti normalūs žmonės. Tačiau dėl daugybės priežasčių (viena jų – nuoseklus šio sektoriaus prestižo mažinimas) tai nėra patrauklus užsiėmimas. Todėl ir turime problemų, kai Seime susirenka ne patys protingiausieji ir gabiausieji“, – dėstė politologas.

Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto dėstytoja Lidija Šabajevaitė. „Jei Seimo narių sumažės, darbo kokybė nepagerės. Tai – iliuzija“, – tvirtino politologė. Kad politikų veikla būtų aukštesnio lygio, turi praeiti nemažai laiko. „Politikos kokybė nėra vien Lietuvos bėda. Su panašiomis problemomis susiduria ir senos demokratijos valstybės“, – pažymėjo L. Šabajevaitė.

Nors atkūrus nepriklausomybę mūsų šalyje užaugo nauja politikų karta, pasak ekspertės, „visiškai kokybiška jos vadinti negalima“. Tie žmonės labiau domisi pinigais nei idealais. „Padorių politikų buvo per visas Seimo kadencijas, tačiau jų – mažuma. Juk vienas nieko esminio nuveikti negali. Ir tai nuvilia, liūdina. Todėl dalis protingų žmonių renkasi kitą kelią. Žinoma, praeis kiek laiko ir galbūt atsiras dauguma, norinti siekti tos tikrosios pažangos“, – svarstė L. Šabajevaitė.

Nemato argumentų

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus žodžiais, Seimo narių skaičiaus mažinimo idėja visiškai populistinė, nėra argumentų, kuriais galima ją pagrįsti. „Jei Seimo nariai dirbtų gerai, niekam nekliūtų jų skaičius. Ką matome dabar? Parlamentarai nesusirenka net į labai svarbius balsavimus, nuolat vyksta politinės rietenos. Jie gali atostogauti penkis mėnesius ir gauti parlamentines lėšas. Akivaizdu, jog žmonės tuo nepatenkinti, ir skaičius (141) čia niekuo dėtas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Sinkevičius.

Jis nesutiko, kad parlamentarų turėtų mažėti dėl to, jog gyventojų sumažėjo. „Seimo nariai yra visos tautos atstovai, o tauta gyvena ir Lietuvoje, ir užsienyje. Todėl piliečių rinkėjų nesumažėjo arba sumažėjo labai nedaug“, – teigė profesorius. Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kad tautos išrinktųjų skaičiaus mažinimas leistų sutelkti valdžią. Reikėtų mažiau balsų priimant įstatymus, skiriant ir atleidžiant pareigūnus, būtų sudaryta galimybė didesnei politinei korupcijai atsirasti, nes mažiau Seimo narių lengviau papirkti. „Kitas dalykas – mažesnė dauguma. 81 Seimo narys turės teisę perrašyti Konstituciją. Apskritai Seimo narių skaičiaus mažinimas labai susiaurintų parlamentinę demokratiją, opozicijos galimybės reikštis taptų dar menkesnės“, – pabrėžė V. Sinkevičius.