Saulius Skvernelis žada tvirtą ranką
Val­dan­čio­ji Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) ofi­cia­liai pa­tvir­ti­no tai, kas ir se­niai bu­vo aiš­ku – var­žy­tu­vė­se dėl pre­zi­den­to pos­to bus re­mia­mas prem­je­ras ne­par­ti­nis Sau­lius Skver­ne­lis. Rin­ki­mų prog­ra­mą kol kas te­be­ku­rian­tis kan­di­da­tas pri­sis­ta­ty­mo kal­bo­je ak­cen­ta­vo tvir­tos ly­de­rys­tės svar­bą bei pra­bi­lo apie pre­zi­den­tū­ro­je krykš­tau­jan­čius vai­kus.

Į Prienuose surengtą suvažiavimą šeštadienį susirinkę „valstiečiai“ daugiausia dėmesio skyrė įvairiems rinkimų reikalams. Intrigos nebuvo – partijos pirmininku perrinktas ilgametis lyderis Ramūnas Karbauskis, o kandidatu į prezidentus patvirtintas S. Skvernelis. Mėginimu „pažaisti demokratiją“ pavadintas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ryžtas mesti pirštinę S. Skverneliui bei dviejų nepatenkintų partiečių pastangos atkreipti dėmesį į vidinės demokratijos problemas. LVŽS suvažiavimą politologai pavadino „ne itin išmanantiems rinkėjams mobilizuoti skirtu politinio teatro spektakliu“.

Ragino susitelkti

Suvažiavimo kulminacija tapo į prezidentus pretenduojančio S. Skvernelio kalba. „Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, – kalbėjo S. Skvernelis. Būtent šios frazės vėliau sulaukė didžiausio komentarų srauto.

Savo kalboje S. Skvernelis taip pat išliejo nuoskaudą dėl nuolatinių priekaištų, kad jis buvo policininkas. „Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu! Šūkis „Ginti. Saugot. Padėti“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems“, – sakė kalbėtojas. Jo požiūriu, labiausiai policijos bijo ne visuomenė, o tie, „kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbę prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie ganėsi valstybės įmonėse“. Jis tikino, kad visos panašios aferos anksčiau ar vėliau bus ištirtos. „Lietuvai reikia prezidento lyderio. Stebėti iš šono vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, tik po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika“, – kalbėjo S. Skvernelis. Pasak premjero, šiuo metu esame lūžio taške. Todėl „arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką“. „Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus“, – agitavo premjeras.

Kliuvo opozicijai

S. Skvernelio pergale rinkimuose R. Karbauskis sakė net neabejojantis, kandidatą jis vadino „tautos prezidentu“. Kartu išsakė kritikos „buką melą“ skleidžiančiai opozicijai. „Mūsų atsakomybė Lietuvos žmonėms yra didesnė, nei kada nors buvo, nes žmonės pradeda matyti, kokia tuščia yra opozicija“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Jis dėkojo ne tik koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, kad šie išsaugojo valdančiąją koaliciją, kai 2017-aisiais atsiskyrė nuo Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų, bet ir per dvejus metus susitelkusiai Seimo LVŽS frakcijai. „Ačiū, kad esate, kad visa tai atlaikėte. Prieš dvejus metus mes buvome didelė grupė žmonių, tautos išrinktų Seimo nariais, o dabar mes esame komanda“, – kalbėjo R. Karbauskis. Kartu paragino iš partijos išstoti tuos, kuriems rūpi jų pačių, o ne žmonių interesai. „Linkiu mums niekada nesusirgti liga, kada „aš“ tampa svarbiau negu „mes“, negu tarnystė“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Autentiško demagogo“ kalba

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, LVŽS suvažiavimas buvo „politinio teatro spektaklis, kurio režisierius buvo partijos pirmininkas“. Pasak jo, kalboms apie nuveiktus darbus, klaidas, ateities viziją laiko neliko, nes pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į rinkimus – partijos pirmininko bei kandidato į prezidentus. Pastarasis būtų buvęs visiškai „butaforinis“, jei ne V. Pranckiečio pastangos „gelbėti demokratijos likučius“. „Jei Seimo pirmininkas nebūtų kandidatavęs, S. Skvernelis būtų patvirtintas net be balsavimo – plojimais. Tuomet būtume matę visiškai išbaigtą politinį spektaklį „, – sakė politologas.

Jo požiūriu, didžiausias akibrokštas buvo tas, kad kandidatas į valstybės vadovus buvo iškeltas be politinės programos (ją pateikti S. Skvernelis žadėjo kovo mėnesį). „Demokratiškose partijose tokių dalykų neturi būti. Tokia situacija pirmiausia rodo kandidato politinį neraštingumą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur labai daug melagingų žinių (fake news), atsirado nauja kategorija – autentiškas demagogas. Tai yra tas, kuris kalba netiesą ir tuo tiki. Manau, kad kandidato kalba ir buvo akivaizdi autentiško demagogo iliustracija“, – sakė A. Krupavičius. Jo požiūriu, didžiausios S. Skvernelio kalbos „nesėkmės“ – kalbos apie vaikų krykštavimą prezidentūroje ir geruosius „mentus“. Pirmuoju atveju akivaizdžiai mėginta įgelti Valdui Adamkui, Daliai Grybauskaitei ir Ingridai Šimonytei. „Tačiau Lietuvoje prezidentūra yra prezidento darbo vieta, o ne rezidencija“, – pažymėjo politologas. Jo akimis, įsižeisti turėjo ir erkėmis išvadinti valstybės tarnautojai. Tai, kad paskelbus žinią apie kandidatavimą, S. Skvernelio populiarumas padidėjo, dar nieko nesako. „Bloga žinia, kad jis sutampa su LVŽS reitingu, kurio dydis akivaizdžiai kelis kartus per mažas pergalei prezidento rinkimuose pasiekti“, – pastebėjo politologas.