S. Skvernelio rinkimai: pinigų dalybos ir pažadai, kad jų bus dar daugiau
Kai prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis dar ne­bu­vo pa­sis­kel­bęs, kad sieks tap­ti pre­zi­den­tu, bu­vo svars­ty­mų, kad iš vy­riau­sy­bės va­do­vo kė­dės siek­ti vals­ty­bės va­do­vo po­zi­ci­jų ga­nė­ti­nai su­nku, nes vi­sos vy­riau­sy­bės ne­sėk­mės, ku­rios su­pran­ta­mos kaip ne­ge­rė­jan­tis kas­die­nis gy­ve­ni­mas, nu­ra­šo­mos prem­je­rui. 
Kaip pavyzdys buvo nurodomas Algirdas Butkevičius, po kurio premjeravimo rinkėjai savo požiūrį labai aiškiai parodė ir jam pačiam, ir jo vadovautai socialdemokratų partijai. Dabar, kai S. Skvernelis paslapčių įsikurti prezidento rūmuose jau nebeturi, vis garsiau girdėti, kad iš premjero kėdės siekti tikslo gerokai paprasčiau, nes galima ne tik naudotis valstybės resursais, bet ir, gerai sudėliojus rinkimų programos punktus, pamaloninti galimus rinkėjus konkrečiomis sumomis, nepažeidžiant jokių įstatymų.

Sutapo, taip ar ne, tačiau šią savaitę valdžia it iš gausybės rago vieną po kitos siuntė gerąsias žinutes. Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis pranešė net dvi ir abi skirtos vaikus auginančioms šeimoms: pažadėjo apsvarstyti galimybę nemokamai mokyklose maitinti visus Lietuvos pradinukus, nors dar prieš pusantrų metų ta pati ministerija priešinosi nemokamam darželinukų ir pradinukų maitinimui.

Jei toks sprendimas būtų priimtas, tėveliai sutaupytų po 40 eurų per mėnesį už kiekvieno vaiko maitinimą. Tačiau aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė ragina užuot svarsčius apie nemokamą maitinimą, investuoti į ugdymo kokybę.

„Kada mūsų vaikų rezultatai yra vos ne žemiausi ir prastėjantys, kalbėti apie tai, dešrelė ar kotletas, cukraus šaukštelis, ar keturi į arbatą, na tai atrodo keistai“, – sakė R. Žemaitė.

Dar socialinių reikalų ministras pažadėjo nuo kitų metų 20 eurų didinti vaiko pinigus. Ši žinia turėjo nudžiuginti 0,5 mln. Lietuvos vaikų tėvus ir dar daugiau nei 20 tūkst. besimokančių bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose net ir pilnamečių.

Nuo kolegos neatsilieka ir neseniai pareigas pradėjęs eiti švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Po susitikimų su profsąjungų atstovais ėmė svarstyti, kad mokytojų atlyginimai turėtų būti beveik trečdaliu didesni, nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.

Panašu, kad prieš pat savivaldybių rinkimus bus pamaloninti ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Pernai premjero S. Skvernelio iniciatyva sudaryta komisija turi iki kovo 1 d. parengti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 m. strategiją. Ir šiai komisijai dar nespėjus baigti darbo, transliuojama žinia apie didėsiančius atlyginimus.

Anksčiau vyriausybė buvo pažadėjusi stabdyti kainų augimą – įvesti kuponus maisto prekėms. Pasak Žemės ūkio ministerijos, naudos turėtų ne tik ūkininkai, bet ir vaikus auginančios šeimos, kurios perka maistą parduotuvėlėse, turguose iš ūkininkų. Skaičiuojama, kad kiekvienam vaikui iki 6 metų suteikta 6 eurų nuolaida valstybės biudžetui per metus kainuotų dar beveik 14,4 mln. eurų.

Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad šios lėšos turės būti suplanuotos kitų metų biudžete, kurio apmatų dar nėra. Negana to, lėtėjantis ekonomikos augimas pasaulyje turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai ir šią aplinkybę ignoruodama vyriausybė rizikuoja.

„Aš neabejoju, kad kitų metų biudžetas bus didesnis, negu šių metų, ir kad tų lėšų atsiras, tačiau vyriausybė turi aiškiai deklaruoti, kas yra jos prioritetas. Ar yra viešojo sektoriaus algų didinimas – medikų, mokytojų. Ar yra vaiko pinigų didinimas, nes vienu metu, viską, ką dabar pažadėjo: švietimo darbuotojų darbo užmokestis 20–30 proc. didesnis, medikų darbuotojų 2–3 vidutiniai ir dar vaiko pinigai. Tai tiek neužteks viso Lietuvos BVP“, – kalbėjo R. Vainienė.

Ministras L. Kukuraitis tikina, kad vyriausybės siūlymas dėl vaiko pinigų didinimo turėtų pasirodyti birželį, jau po rinkimų. Šią savaitę apie tai prašneko klausiamas.

„Dėl vaiko pinigų, tai spaudos konferencijoje buvo labai konkretus klausimas, ar planuojama didinti dar kitais metais, tai atsakiau taip, kaip yra, kad 3 metų biudžete, kai yra skaičiuojama, yra numatytos lėšos 2020 metams“, – teigė L. Kukuraitis.

L. Kukuraičiui antrina viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas. Anot jo, atėję į valdžią valstiečiai žalieji nuosekliai vykdo savo rinkimų pažadus.

„Lietuva niekada negyveno taip gerai, kaip gyvena dabar. Pradėta kaltinti, kad partija, kuri laimėjo rinkimus su tam tikra programa, ją įgyvendina. Nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Juk visa tai, ką jie dabar daro, buvo įrašyta (LRV programoje). Mes skaitėme ir niekas tada nekėlė klausimo. Galbūt tik kai kurie pabandydavo paklausti: kaip jūs tai padarysite? Bet nėra taip sunku prisiminti porą metų atgal“, – sakė L. Kontrimas.

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad daugelis žinučių, kurios siunčiamos iš Gedimino prospekto 11 rūmų ar transliuojamos paties premjero S. Skvernelio, yra nutaikytos ne į ką kitą, o būtent į „valstiečių“ rinkėjų elektoratą.

„Daugiau nei metus galima premjero komunikacijoje matyti įvairių ženklų, kad jis ieško temų, kurios galėtų padėti jam rinkimų į prezidentus metu. Pavyzdžiui, tiek kalbant apie kainų augimo ribojimą, tiek apie intensyvesnius santykius su Rusija aukštesniame politiniame lygyje, tai ką jis prieš metus viešai buvo pasakęs, ir taip turbūt tikrinosi, kaip sureaguos rinkėjai. Tad tokių jo komunikacijos ženklų jau yra seniai, o kokį biudžetą ši valdančioji dauguma priėmė šiems metams, tikrai nepakenks jam kaip kandidatui į prezidentus“, – kalbėjo VU TSPMI vadovas dr. prof. R. Vilpišauskas.

Viešųjų ryšių konsultantas Arijus Katauskas taip pat akcentuoja, kad vyriausybės sprendimai, dėl kurių šiek tiek ūgtelėjo atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, įsiteisėjo būtent likus keletui mėnesių iki kovą prasidėsiančio trejų rinkimų maratono.

„Jeigu tas būtų buvę padaryta anksčiau, aišku, poveikis būtų kur kas mažesnis, kitos problemos būtų užgožusios. Jeigu būtų pensijų pristatymas vyktų puikiai, mes dabar matytumėm užkurtą visą informacinę mašiną, būtent vyriausybės ir Seimo, reikėtų sakyti dabartinės valdžios, tam, kad parodytų, kaip jie gerai dirba, kiek daug jie padarė. Ir tai nukreipta visų pirma į savivaldybių rinkimus, o vėliau, jau per prezidento rinkimus, premjeras visus laurus susirinks sau ir paduos, žinoma, sakydamas, kad mes įgyvendinome rinkimų programą“, – pasakojo A. Katauskas.

Kitas viešųjų ryšių žinovas L. Kontrimas sako, kad „valstiečių“ demonstruojamas rūpinimasis skurstančiąja visuomenės dalimi gali lemti jų remiamo kandidato į prezidentus sėkmę. Tokių galimybių S. Skvernelio varžovai šiuo metu neturi.

„Klysta tie, kurie mano, jog kaldami S. Skvernelį ir kirsdami jam žemiau juosmens, arba, pavyzdžiui, minėdami, kad jis yra be plaukų, jam muša reitingą. Visiškai ne. Čia mes matome labai klasikinį atvejį: labai aiškiai grupuojasi dvi stovyklos. Labai aiškiai matosi, kad viena stovykla – I. Šimonytės ir G. Nausėdos rinkėjai. Jie ima pešiotis dėl to paties 20–30 procentų elektorato ir nebemato kito pasaulio“, – teigė L. Kontrimas.

Pastarųjų apklausų duomenys rodo, kad vos tik premjeras S. Skvernelis pranešė apie savo apsisprendimą, jo prezidentinis reitingas šoktelėjo net keliais punktais. Dabar už S. Skvernelį balsuotų beveik 16,9 proc., kai gruodį jis turėjo kiek daugiau nei 10,6 proc. palaikymą. Konservatorių iškeltos Ingridos Šimonytės palaikymas sumažėjo nuo 19,8 proc. iki 16 proc. Pirmaujančio Gitano Nausėdos palaikymas, išlieka stabilus ir svyruoja ties 23,3–23,4 proc. (Vilmorus/“Lietuvos rytas“ inf.). Tiesa, įvertinant paklaidas ir rinkėjų svyravimus, pasikliauti reitingais dar gerokai per anksti.