Rinkimų duomenis VRK ketina viešai skelbti šimtą metų
Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) nu­sta­tė šim­to me­tų ter­mi­ną, per ku­rį skelbs rin­ki­mų duo­me­nis – re­zul­ta­tus su pir­mu­mo bal­sais, po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vius, kan­di­da­tų par­eiš­ki­nius do­ku­men­tus, au­ko­to­jus.

Šimtas metų viešumo įrašytas šią savaitę patvirtintame Asmens duomenų tvarkymo VRK tvarkos apraše. Tam buvo pritarta bendru sutarimu.

Projekte siūlytas trumpesnis 30 metų terminas, o Teisingumo ministerija rinkimų duomenis siūlo skelbti dar trumpiau – dešimt metų kandidatų ir aukotojų duomenis, o šimtą metų – pačius rezultatus.

Įstatymai bei kiti dokumentai dėl kandidatų ir rinkimų duomenų skelbimo keičiami dėl pernai pavasarį sugriežtintų Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Ne asmens duomenys, o istorija

VRK darbuotojų parengtame duomenų tvarkos apraše siūlyta juos viešinti 30 metų, tačiau prieš tai pasisakė visi posėdyje šiuo klausimu diskutavę komisijos nariai, ir bendru sutarimu terminas padidintas iki šimto metų.

Liberalų sąjūdžio deleguotas VRK narys Maksimas Reznikovas teigė, kad ir šimto metų terminas yra per trumpas, nes rinkimų rezultatai savo esme yra ne asmens, o valstybės istorijos duomenys.

„Pagal reglamentą turi būti nurodyti metai, bet man kažkaip šventvagiškai skamba, kad rinkimų rezultatus skelbiame šimtą metų. Šimtas metų yra labai mažai valstybės istorijoje ir šitie duomenys nėra asmens duomenys, jie yra valstybės istorija, kokie buvo rinkimų rezultatai“, – pažymėjo M. Reznikovas.

„Mes turime manyti, kad po 150 metų bus Lietuvos valstybė, bus politologai, kurie norės domėtis tais dalykais. Jei kam nors reikia, kad būtinai būtų metai įrašyti, duokim Lietuvos valstybei ne šimtą metų gyventi, o tūkstantį“, – kalbėjo komisijos narys.

Konservatorių atstovas VRK Vilius Semeška teigė negalintis pritarti pasiūlytiems terminams, nes tuomet jau greitai tektų paslėpti nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos rinkimų duomenis.

„Visada pasisakiau, kad kandidatų duomenys ir rinkimų rezultatai turi būti skelbiami jei ne nuolatos, tai gerokai ilgiau. 30 metų mes jau turime savo nepriklausomybę, tai realiai tuoj naikinsime rezultatus, kurie buvo 1994 ar 1996 metais. Mano siūlymas įrašyti šimto metų terminą, o vėliau žiūrėsime“, – sakė V. Semeška.

Komisijos narė Olga Kilkinova tvirtino, kad VRK nustačius ilgesnį duomenų skelbimo terminą tai būtų signalas Seimui, kurį iš Teisingumo ministerijos pasieks kur kas trumpesni siūlomi terminai.

„Palaikau pasiūlymą, jei įstatymų leidėjas šiuo metu konkretaus termino nenustatė, o svarsto į mažesnę pusę, jei mes taip nustatysim, kaip ir patvirtinsim jo variantą, bet VRK gali irgi teikti siūlymus, ir jei mes patvirtintumėm didesnį, įstatymų leidėjas galbūt labiau įsiklausytų į mūsų argumentus“, – kalbėjo O. Kilkinova.

VRK vadovė: tvarka – paradoksali

Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, nustatyti konkretų duomenų skelbimo terminą įpareigoja pernai įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), nors situacija susidaro ir paradoksali.

„Anksčiau galiojančiame įstatyme buvo numatyta, kad VRK nuolat saugo ir skelbia pareiškiniuose dokumentuose pateiktą informaciją, bet pradėjus taikyti BDAR nuspręsta, kad neterminuotai skelbti tokius duomenis nėra pagrindo“, – BNS sakė VRK vadovė.

„Diskutavome, kokį laikotarpį galima skelbti kandidatų, gavusių balsų prezidento, Seimo, savivaldos, Europos Parlamento rinkimuose, duomenis ir nusprendėme, kad tokių duomenų skelbimas turi būti garantuotas šimtą metų, nes tai istoriniai duomenys, ir visuomenė turi teisę žinoti ir susipažinti kuo ilgesnį laikotarpį“, – kalbėjo komisijos pirmininkė.

Pasak jos, pagal patvirtintą aprašą praėjus šimtui metų VRK interneto svetainėje jau nebūtų galima skelbti rinkimų rezultatų, su jais būtų galima susipažinti nebent archyvuose.

„Paradoksalu, bet šiandien taip ir būtų, aišku, yra išleista popierinių VRK leidinių, ir tie leidiniai bus saugomi bibliotekose, istoriniai duomenys liktų, bet visuomenė neturėtų galimybės su tuo susipažinti“, – sakė VRK pirmininkė.

Pasak VRK vadovės, jos pačios nuomone, praėjus tam tikram terminui galima užverti kampanijos dalyvių, aukotojų ar pareiškinių dokumentų duomenis, tačiau rinkimų rezultatai turėtų būti viešai prieinami „bet kada, po šimto metų, po tūkstančio“.

Teisingumo ministerija siūlo skelbti trumpiau

Teisingumo ministerija rudenį parengtomis rinkimų įstatymo pataisomis yra pasiūliusi dar trumpiau apriboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus rinkimuose. Jos dar nėra patvirtintos Vyriausybės.

Pagal ministerijos registruotus įstatymų pakeitimus, VRK įvairius rinkimų duomenis – politinės kampanijos dalyvius, aukotojus, aukų sumas, kandidatus ir t. t. skelbtų dešimt metų.

Anot Teisingumo ministerijos, siūlomais pakeitimais „siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą“.

Siūlomus pokyčius Teisingumo ministerija taip pat aiškina pernai pavasarį įsigaliojusiomis sugriežtintomis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

Ministerijos parengtą įstatymų pataisų pakeltą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o vėliau dėl jo balsuos Seimas.