Rinkimai Lietuvoje: yra ko saugotis
Ki­tą­met Lie­tu­vo­je vyk­sian­tys tre­ji rin­ki­mai – sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir me­rų, Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) bei pre­zi­den­to – do­mi­na ne tik mū­sų ša­lies pi­lie­čius, bet ir ne­drau­giš­kas vals­ty­bes. Po­li­ti­kai ir eks­per­tai įspė­ja sau­go­tis įvai­rios ken­kė­jiš­kos veik­los ir ban­dy­mų da­ry­ti įta­ką rin­ki­mų re­zul­ta­tams.

Užsienio valstybėms, tokioms kaip JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Ispanija ir kitoms, patyrus bandymų kištis į įvairius jose vykusius rinkimus, įspėjama, kad panaši grėsmė kyla ir mūsų šaliai. Atsakingos institucijos tikina siekiančios užtikrinti sklandų rinkimų procesą. Tačiau kai kurie politikai įžvelgia nemažai grėsmių.

Marius Laurinavičius: „Kol nebus rasta būdų užkirsti kelią Kremliaus įtakos sklaidai, bet koks susirūpinimas dėl jo kišimosi į rinkimus bus beprasmis.“

Nuo dezinformacijos iki nepasitikėjimo

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, pastaraisiais metais įvairiose pasaulio bei Europos valstybėse vykusius rinkimus lydėjo įvairios kibernetinės ir informacinės atakos, melagingos naujienos ir dezinformacija. „Tai jau tapo neišvengiamu rinkimų palydovu. Tokios grėsmės kyla iš įvairių šaltinių, taip pat iš nedraugiškai nusiteikusių valstybių“, – sakė ji.

Pasak L. Matjošaitytės, kiekvieni rinkimai turi savo specifiką ir atitinkamai gali kelti įvairių nedorų kėslų turinčių valstybių ar asmenų susidomėjimą. Rinkimų metu gali būti bandoma skleisti įvairias sąmokslo teorijas bei dezinformaciją, melagingas naujienas ar kitais būdais ir priemonėmis mažinti pasitikėjimą rinkimų organizatoriumi, rinkimų procesu ar rinkimų rezultatais.

Siekdama užtikrinti sklandų rinkimų procesą, VRK sako palaikanti glaudžius ryšius su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, aktyviai konsultuojasi įvairiais saugumo klausimais, taip pat modernizuojama rinkimų informacinė sistema. „VRK organizuoja švietimą rinkimų saugumo klausimais Lietuvos Respublikos rinkimų komisijoms, jų nariams bei aktyviai bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis“, – aiškino L. Matjošaitytė.

Stovi sargyboje

2018 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) yra pabrėžę, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos ketinimų ir veiksmų. KAM atstovai nurodo, kad jie, kaip ir kaimyninės šalies strateginiai tikslai (pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną), yra nepasikeitę.

Abiejų Lietuvos žvalgybos institucijų vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos žvalgybos tarnybas domina informacija apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat ir 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai. „Tiek Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie KAM ir pati KAM, tiek kitos šalies institucijos Vyriausybės pavedimu konsultuoja VRK dėl 2019 metų Lietuvoje vyksiančių savivaldybių tarybų, prezidento ir EP rinkimų metu galinčių kilti grėsmių ir tokių rizikų sumažinimo, vertina ir teikia rekomendacijas dėl informacinių technologijų sistemų ir rinkimuose dalyvaujančių piliečių asmens duomenų saugumo užtikrinimo tam, kad būtų apsaugotos tiek piliečių konstitucinės teisės, tiek rinkėjų balsavimo rezultatų nepakeičiamumas“, – aiškino KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Bandymai kompromituoti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė taip pat akcentuoja, jog dar pavasarį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime žvalgyba užsiimančios mūsų institucijos nurodė, kad Rusija kišis į mūsų šalyje vyksiančius rinkimus ir kad kaimyninei šaliai jie yra svarbūs. „Buvo pasakyta, kad jos vien ta tema galėtų parengti ir atskirą pristatymą politikams. Tą problemą kėliau ir Seimo NSGK, ne kartą apie tai viešai teiravausi „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, nes tai visų pirma žinia tiems, kurie šiandien atsakingi už valstybę. Tačiau negirdėjau, kad nors vienas – ar Saulius Skvernelis, ar R. Karbauskis – būtų dėl to susirūpinę arba tuo domėjęsi“, – kalbėjo parlamentarė.

R. Juknevičienė mano, kad politinės jėgos, ekspertai, gyventojai gana skirtingai supranta, kas yra kišimasis į rinkimus, kokių tikslų tuo siekiama, kaip Rusija gali tai daryti. „Ne kartą esu sakiusi, kad vien tas faktas, jog R. Karbauskis visiškai nekelia šio klausimo, jo darbotvarkėje yra ir buvo labai panašių dalykų, kokius Lietuvoje kelia ir Kremlius, galiu daryti prielaidą, kad Kremliaus atstovai veiks per vidaus jėgas, kaip dažniausiai ir būna. Nemanau, kad jie kištųsi visiškai sugadindami patį rinkimų procesą (nors ir taip gali būti). Tačiau jiems labai svarbu, kad šiuose prezidento rinkimuose laimėtų kandidatas, kuris būtų „minkštesnis“ Rusijos atžvilgiu. Beje, tas pats pasakytina ir apie savivaldą. Antrame pagal dydį mieste Kaune turėti jiems palankų žmogų yra didelė Kremliaus sėkmė. Jis nebūtinai turi būti tiesioginis Kremliaus agentas, tiesiog kai kurių politinių jėgų ir Kremliaus interesai sutampa, nes orientuojamasi į tą patį rinkėją – tą, kuris Rusijos atžvilgiu galbūt yra nusiteikęs kiek kitaip nei dabar vykdoma dabartinė valstybės politika“, – aiškino ji.

R. Juknevičienė sako, kad kenkėjiška veikla bus nukreipta prieš Kremliui neįtinkančius kandidatus. Galbūt bus bandoma juos kompromituoti. Politikė jau dabar pastebi bandymų veikti prieš Gitaną Nausėdą, to esą sulauks ir Ingrida Šimonytė.

Minima R. Pakso istorija

Rasos Juknevičienės nuomone, kenkėjiška veikla bus nukreipta prieš Kremliui neįtinkančius kandidatus. Galbūt bus bandoma juos kompromituoti.Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius parengė studiją „Rusijos kišimosi į rinkimus priemonių gidas: platforma ilgalaikės ir visapusiškos Kremliaus priešiškos įtakos strategijos analizei“. Joje teigiama, kad Vladimiro Putino valdomos Rusijos kišimasis į užsienio valstybių vidaus politinius procesus jau seniai tapo nauja šiuolaikinio pasaulio realybe. „Kaip rodo Vokietijos Maršalo fondo inicijuoto projekto „Demokratijos stiprinimo aljansas“ atliktas tyrimas, nuo 2004 metų Rusija kišosi į politinius procesus mažiausiai 27 Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Teigiama, kad šis kišimasis buvo vykdomas įvairiausiais būdais – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų“, – pažymima studijoje.

Tyrime rašoma, kad apie Kremliaus pastangas finansuoti jam palankias politines jėgas ir konkrečius politikus Vakaruose iš esmės pradėta kalbėti tik po Krymo aneksijos. „Tačiau tiek Rusijos kišimasis į politinius procesus, tiek tiesioginis ar netiesioginis Rusijai palankių politinių jėgų bei jų rinkimų kampanijų finansavimas pradėtas gerokai anksčiau. Vokietijos Maršalo fondo iniciatyvos „Demokratijos stiprinimo aljansas“ tyrime kaip pirmasis kišimosi atvejis minima dar prieš 2003 metų Lietuvos prezidento rinkimus teikta parama Rolandui Paksui, kuris vėliau apkaltos būdu buvo pašalintas iš posto“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Anot jo, Kremlius sugeba savo naudai išnaudoti vienaip ar kitaip su Rusijos režimu susijusių žmonių asmeninius interesus ir įtaką užsienyje. „Kol tai nebus įsisąmoninta ir nebus rasta būdų užkirsti kelią tokiai įtakos sklaidai, bet koks susirūpinimas dėl Kremliaus kišimosi į rinkimus bus beprasmis. Mat tiesioginis ar netiesioginis rinkimų kampanijų finansavimas – tik maža dalis viso kompleksinio Rusijos kišimosi į Vakarų politiką“, – aiškino analitikas.

Marius Laurinavičius: "Kol nebus rasta būdų užkirsti kelią Kremliaus įtakos sklaidai, bet koks susirūpinimas dėl jo kišimosi į rinkimus bus beprasmis." Mindaugo Ažušilio (delfi.lt) nuotrauka

Vien gynybos nepakanka

Maskva į politinius procesus užsienyje kišasi finansuodama Europos ir Šiaurės Amerikos politikus per su Kremliumi susijusias Vakarų lobistines struktūras, taip paversdama šiuos politikus savo lobistais ir tiesioginiais ar netiesioginiais agentais. Naudojamasi ir „juodosiomis technologijomis“, kurias kursto vadinamasis V. Putino „trolių fabrikas“ ir kitos su Kremliumi susijusios jėgos. Parama teikiama Rusijai draugiškoms partijoms. Pavyzdžiui, dabar Maskvai aktualus kraštutinių dešiniųjų jėgų stiprinimas, o pagal galimybes ir atvedimas į valdžią Vakarų šalyse. „Kremliaus parama sau palankioms politinėms jėgoms toli gražu neapsiriboja viena ar kita rinkimų kampanija. Net atvirkščiai – kai ši parama sėkminga ilgesnį laikotarpį, išnaudojant ir vidines Vakarų šalių problemas, kartais nebūtinas tampa ir tiesioginis kišimasis į rinkimus arba jis gali būti mažesnis“, – konstatavo M. Laurinavičius.

Jo atliktoje studijoje pažymima, kad paramos Kremliui palankioms partijoms priemonių rinkinys – labai platus: nuo tokių, kurias daug kas vadintų tiesiog „minkštąja galia“, iki tikrų specialiųjų tarnybų operacijų. „Tačiau akivaizdu, kad visą šį paketą teisingiausia sieti su KGB „aktyviųjų priemonių“ tradicija. Taigi ir bandant priešintis tokiam kišimuisi ypatingas vaidmuo tenka kontržvalgybai ir Vakarų specialiosioms tarnyboms apskritai. Kitas svarbus priešinimosi būdas – šių tarptautinių Rusijos įtakos tinklų tyrinėjimas ir viešinimas“, – samprotavo M. Laurinavičius ir pridūrė, kad Kremlius neapsiriboja vien parama kraštutinėms politinėms jėgoms, bet deda pastangas daryti įtaką ir tradicinėms partijoms.

Lauros Matjošaitytės teigimu, siekdama užtikrinti sklandų rinkimų procesą, VRK palaiko glaudžius ryšius su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, aktyviai konsultuojasi įvairiais saugumo klausimais. /BFL/ fotobankas nuotrauka

Kaip rašoma studijoje, siekdama savo tikslų Maskva renka priešišką informaciją, ir tai daro pasitelkdama ne vien kibernetines atakas, bet ir šnipinėjimą „ant žemės“, kurio tikslas irgi paveikti sprendimų priėmimo procesą. Pasak M. Laurinavičiaus, Rusija nuolat renka informaciją apie politikus ir yra pasirengusi panaudoti jai neįtikusiesiems kompromituoti. Taip pat aktyviai naudojamasi dezinformacija, kuri yra daugiau negu Kremliaus ruporais laikomos žiniasklaidos priemonės „Russia Today“, „Sputnik“, „netikros naujienos“ ir socialinių tinklų išnaudojimas jų skleidimui. Pavyzdžiui, Nyderlanduose rengiant referendumą dėl Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, buvo pasitelkta speciali „ukrainiečių komanda“, kuri dalyvavo įvairiuose susitikimuose, reiškėsi žiniasklaidoje ir visokiais būdais kūrė nepalankų Ukrainos įvaizdį.

„Dabar jau visiškai aišku, kad Rusijos priešiška veikla neapsiriboja jokiais regionais ar barjerais. Todėl ir Vakarų atsakas turi būti kolektyvinis. Tik tarptautiniu mastu koordinuota pasipriešinimo veikla gali duoti rezultatų. Šis karas prieš Vakarus negali būti laimėtas vien gynybos veiksmais. Vakarams būtina pradėti mąstyti ne vien apie būdus, kaip gintis, bet ir imtis atsakomųjų veiksmų“, – studijos išvadose pabrėžė M. Laurinavičius.