Prieš rinkimus plazda populistų vėliavos
Val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ sie­kį kar­tu su pre­zi­den­to rin­ki­mų an­truo­ju tu­ru su­reng­ti dar vie­ną re­fe­ren­du­mą – dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo iki 121 opo­nen­tai va­di­na po­pu­lis­ti­niu žings­niu. Jų po­žiū­riu, toks siū­ly­mas tė­ra pi­gus pa­tai­ka­vi­mas da­lies vi­suo­me­nės no­rams.

Keturios dešimtys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, kad gegužės 26 dieną būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Siūloma balsuoti už tokią Konstitucijos formuluotę: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“ Oponentų akimis, parlamentarų skaičiaus sumažinimas įtakos Seimo darbo kokybei neturės. Pirmiausia būtini kriterijai, kurie neleistų į parlamentą pakliūti avantiūristams ar nevykėliams.

Manipuliuoti pavojinga

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro požiūriu, referendumas dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo yra masalas rinkėjams.

„Toks jau „valstiečių“ stilius – užsispyrusiai siekti visko, kol kakta neatsimuša į sieną. Galima prisiminti ir siūlymą dėl referendumo kartelės nuleidimo, balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka“, – LŽ sakė parlamentaras.

S. Šedbaras buvo tarp tų parlamentarų, kurie Konstituciniam Teismui apskundė valdančiųjų ketinimą referendumą dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo rengti su dviejų savaičių pertrauka.

Tačiau, pasak jo, lengva ranka manipuliuoti tokiais dalykais negalima, nes kiltų grėsmė demokratijos pamatams. „Bet kurio parlamento narių skaičius yra tam tikra demokratijos garantija. Turi būti kritinė masė, kurios nebūtų galima lengvai paveikti. Kuo mažiau parlamentarų, tuo lengviau jais manipuliuoti. Turi būti galimybė partijoms parlamente turėti savo atstovų, turi būti valdančioji dauguma ir stipri opozicija“, –įsitikinęs konservatorius. Be to, bet koks Seimo narių mažinimas sukeltų rinkimų sistemos problemų: tektų perbraižyti apygardų ribas, gal net pereiti prie kitos sistemos – rinkti parlamentarus tik pagal partijų sąrašus. Dabar pusė Seimo narių renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, pusė – daugiamandatėje.

„Tačiau būtent šito momento „valstiečiai neakcentuoja“, – pastebėjo TTK vicepirmininkas. Jis priminė, kad kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo kartą jau buvo rengtas, tačiau rinkėjai idėjos nepalaikė. S. Šedbaras buvo tarp tų parlamentarų, kurie Konstituciniam Teismui apskundė valdančiųjų ketinimą referendumą dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo rengti su dviejų savaičių pertrauka. „Tokio precedento pasaulyje nėra buvę.

Tik pirmas Amerikos prezidentas Georgas Washingtonas buvo renkamas beveik mėnesį, žmonės balsuoti važiavo arkliais. Europoje tokios praktikos nėra“, – teigė S. Šedbaras. Jo akimis, valdančiųjų siekiai prasilenkia su logika: vienu referendumu lyg ir norima gausinti balsuojančių skaičių, kitu – mažinti jiems atstovaujančiųjų parlamente skaičių.

BNS nuotr.

Valdžia turi išlikti neutrali

Vytauto Sinkevičiaus teigimu, mintį apie tai, kad Seimo narių gali būti mažiau, savo nesąžiningu elgesiu, pareigų nevykdymu rinkėjams perša patys parlamentarai.

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, mintį apie tai, kad Seimo narių gali būti mažiau, savo nesąžiningu elgesiu, pareigų nevykdymu rinkėjams perša patys parlamentarai.

Paskui, norėdami įtikti tautai, patys skatina mažinti Seimo narių skaičių. Ši iniciatyva, pasak profesoriaus, aiškiai susijusi su kita – dvigubos pilietybės ribų išplėtimu. „Ieškoma įvairiausių būdų, kaip pasiekti, kad referendumas įvyktų. Ir kad būtų toks rezultatas, kokio nori Seimas. Bet ar Seimo noras sutampa su tautos noru? Valdžios institucijos privalo elgtis taip, kad būtų sąžiningai paklausta tautos ir išgirstas sąžiningas jos balsas – norime išplėsti dvigubos pilietybės ribas ar ne. Valdžios institucijos negali veikti tokiu būdu, kuris balansuoja ties konstitucingumo riba“, – LŽ yra sakęs V. Sinkevičius.

BNS nuotr.

Prie tokių priemonių jis priskyrė referendumo kartelės nuleidimą, balsavimą su dviejų savaičių pertrauka, dviejų referendumų rengimą vienu metu. Anot profesoriaus, valdžia turi elgtis neutraliai – suformuluoti problemą ir skatinti kalbėti ne tik tuos, kurie pritaria valdžios požiūriui, bet ir tuos, kurie nepritaria. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog KT yra konstatavęs, kad vienam referendumui negalima teikti kelių tarpusavyje nesusijusių klausimų. Tačiau KT nutarimuose nėra imperatyvios normos, kad du skirtingi referendumai negali vykti tuo pat metu. „Siekiant, kad tauta galėtų ramiai apsispręsti dėl konkretaus klausimo, nereikėtų jungti dviejų referendumų, juolab tapatinti jų su prezidento rinkimais“, – teigė V. Sinkevičius.

Svarbiausia – kokybė, o ne kiekybė

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, pasiūlymas rengti referendumą dėl Seimo narių mažinimo yra „švarus populizmas“. Formalus Seimo narių skaičius nieko nerodo. Finansine prasme dėl tokio sumažinimo valstybė nieko nesutaupys – tai visiškas lašas. Todėl svarbiausias akcentas turi būti ne Seimo narių skaičių, o jų kokybė. Būti kriterijai, kurie neleistų į Seimą patekti avantiūristams, nevykėliams arba tiesiog nesveikiems žmonėms“, – teigė politologas. Jo požiūriu, parlamento narių skaičiaus mažinimo idėja neatsitiktinai reanimuojama prieš rinkimus.

BNS nuotr.

Pasak L. Bielinio, nemaža visuomenės dalis iš viso nevertina Seimo ir net mano, kad jo galėtų nebūti. Kadangi tas neįmanoma, siūlymas sumažinti parlamentarų skaičių jiems labai priimtinas. „Tai paprasčiausias reagavimas į visuomenės nuotaikas“, – mano politologas. Jis nuogąstavo, kad suplakus du referendumumus sužlugti gali abu.

„Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo“, – antradienį BNS vakar sakė Seimo TTK pirmininkė LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Renkami parašai

„Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo“, – antradienį BNS vakar sakė Seimo TTK pirmininkė LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė. Dėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu. „Manome, neabejotinai parašus surinksime, žmonės gana noriai pasirašo. Manytume, kad rengiant referendumą su antruoju prezidento rinkimų turu jis būtų ir pigesnis, nes jeigu jis būtų atskirai organizuojamas po šešių mėnesių, referendumo kaina būtų gerokai didesnė“, – sakė A. Širinskienė.

Anksčiau LVŽS atstovai teikė Konstitucijas pataisas, kad Seimo narių būtų sumažinta iki 111, bet parlamente ši iniciatyva palaikymo nesulaukė. Norint, kad referendumas vyktų gegužės 26 dieną, nutarimas dėl jo surengimo privalo būti priimtas ne vėliau kaip kovo 26 dieną. A. Širinskienė neatmetė galimybės, kad „valstiečių“ iniciatyva Seimui bus pateikta jau rytoj. Dabar Konstitucija numato, kad renkamas 141 Seimo narys.