Politikų savireklama: ar norėtumėte už ją mokėti?
Sei­me iš­kel­tai ini­cia­ty­vai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių iš­lai­doms, ap­mo­ka­moms iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų, pri­skir­ti ir vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų tei­kia­mas pa­slau­gas ko­ją ki­ša tei­si­nin­kai bei vi­suo­me­ni­nin­kai.

Perspėjama, kad palaiminus tokią iniciatyvą atsivertų savotiška Pandoros skrynia – savivaldos politikams būtų leista reklamuotis už mokesčių mokėtojų pinigus visus ketverius jų kadencijos metus. Kartu pažymima, jog vietos politikai ir taip randa būdų už biudžeto lėšas ne tik pasireklamuoti, bet ir papildyti savo ar artimo rato asmenų bei įmonių kišenes.

Stengiasi dėl rinkėjų

Parlamentaras konservatorius Algis Strelčiūnas Seime registravo Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybės tarybos nariui iš vietos biudžeto būtų dengiamos ne tik kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidos, bet ir tai, ką jis panaudoja su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, informacijos spausdinimo bei platinimo išlaidoms apmokėti.

Anot A. Strelčiūno, šiuo metu tokias išlaidas vietos politikams tenka dengti iš savo kišenės, nors Vietos savivaldos įstatymas numato, jog savivaldybių tarybų nariai privalo nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip kartą per metus jiems atsiskaityti.

„Tam, kad galėtų įgyvendinti šią pareigą, vietos politikai turi rengti ataskaitas, naudotis žiniasklaidos priemonėmis ar kitaip atsiskaityti rinkėjams apie savo veiklą. Tačiau dabartinės Vietos savivaldos įstatymo nuostatos numato baigtinį su savivaldybės tarybos nario veikla susijusių galimų išlaidų sąrašą. Papildžius įstatymą vietos politikams būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti pareigą bendrauti su rinkėjais ir jiems atsiskaityti“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, papildomų finansinių išteklių poreikis savivaldybėse atsirasti neturėtų, nes išlaidos už viešosios informacijos rengėjų teikiamas paslaugas bei informacijos spausdinimą ir platinimą būtų dengiamos iš to paties krepšelio. Jo dydis savivaldybėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje kiekvienam tarybos nariui kiekvieną mėnesį atseikėjama po 50 eurų, o Vilniaus miesto tarybos nariams mokama po 300 eurų.

Be to, vadinamosios kanceliarinės lėšos nėra vienintelės savivaldybių tarybų nariams mokamos išmokos. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybų nariams, išskyrus merus ir vicemerus, mokama už darbo laiką, sugaištą atliekant savo pareigas. Šis atlyginimas skaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. Dažniausiai yra nustatomas mokamų valandų skaičius. Atskirose savivaldybėse jis svyruoja nuo 20 iki 60 valandų.

Algis Strelčiūnas: "Vietos politikams taip būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti pareigą bendrauti su rinkėjais ir jiems atsiskaityti.“ / BNS nuotrauka

Pagunda – savireklama

Šalies merai abejoja, ar tikrai reikėtų iš savivaldybių biudžetų lėšų dengti vietos politikų perkamas viešosios informacijos rengėjų paslaugas. Anot Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus, savivaldybės tarybos nario, kaip ir parlamentaro, pagrindinis darbas turėtų būti tiesioginis bendravimas su rinkėjais, sprendžiant jų problemas, aiškinant priimtus sprendimus.

„Tai būtų geriausia reklama. Straipsnių ar nuotraukų spausdinimas už pinigus – labai abejotina bendravimo su rinkėjais forma, nors galbūt ji kam nors ir patinka, nes tai greičiausias būdas pasireklamuoti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Pasak V. Grigaravičius, jei jau būtų numatoma, kad savivaldybių tarybų nariai mokesčių mokėtojų lėšomis galėtų viešosios informacijos priemonėse skelbti apie savo darbus, tuomet reikėtų išsamiau reglamentuoti, kiek ir kam „kanceliarinių lėšų“ galima panaudoti, nes kitaip atsirastų erdvės interpretacijoms, galimam piktnaudžiavimui.

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad šios savivaldybės tarybos nariams būtų sudėtinga pasinaudoti galimybe už kanceliarines lėšas dar ir pranešti apie savo darbus viešosios informacijos priemonėse. „Už 50 eurų, gaunamų kas mėnesį, vargu ar daug teksto pavyktų išspausdinti“, – sakė jis.

Anot V. Kanevičiaus, dabar Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos nariai kanceliarines lėšas daugiausia panaudoja automobilių degalams, nes jiems tenka važinėti pas rinkėjus. Galimybė šias lėšas panaudoti perkant viešosios informacijos rengėjų paslaugas vargu ar pateisintų lūkesčius, nes yra didelė tikimybė, kad jos būtų leidžiamos tiesiog savireklamai.

Vytautas Grigaravičius: "Straipsnių ar nuotraukų spausdinimas už pinigus - labai abejotina bendravimo su rinkėjais forma." / BNS nuotrauka

Nemato reikalo

Pastabų Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymui keisti Vietos savivaldos įstatymą negailėjo ir parlamento teisininkai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis pateiktose išvadose tvirtina, jog toks pasiūlymas yra diskutuotinas, nes yra daug platesnio turinio. Jis susijęs ne su tarybos nario pareiga nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip kartą per metus jiems atsiskaityti, bet su tarybos nario veiklos bei jo nuolatine politine reklama. Ji galėtų būti skleidžiama ne per rinkimus, bet ir tarp rinkimų, taip pat galėtų būti propaguojamas ne tik pats politikas, bet ir politinė partija, jos idėjos, tikslai ar programa.

„Toks pasiūlymas suponuoja nuomonę, jog savivaldybės tarybos nario veiklos, o ir jo paties, nuolatinė politinė reklama viešosios informacijos rengėjų skleidžiamoje informacijoje galėtų būti vykdoma nacionaliniu mastu, o ne per vietines visuomenės informavimo priemones – vietinį laikraštį, vietinę radijo ir televizijos programą. Tai neatitiktų savivaldybės tarybos nario – savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkto savivaldybės bendruomenės atstovo – statuso“, – pažymėjo A. Kabišaitis.

Seimo teisininkai abejoja, ar priėmus A. Strelčiūno siūlomas pataisas tikrai neišaugs savivaldybių išlaidos. Be to, pažymima, kad tarybos nario bendravimas su rinkėjais apima įvairesnes formas nei viešosios informacijos rengėjų teikiamos paslaugos – susitikimus, veiklos viešinimą savivaldybės interneto svetainėje, rinkėjų kreipimųsi į savivaldybės tarybos narį nagrinėjimą. Todėl tarybų nariai gali aktyviau naudotis būtent šiomis priemonėmis, o merijos turi sudaryti tam sąlygas.

Taptų nauja landa

Teisininkų ir merų nuogąstavimus, jog A. Strelčiūno siūlomos Vietos savivaldos įstatymo pataisos gali sudaryti palankesnes sąlygas vietos politikams už mokesčių mokėtojų pinigus ne tik save labiau reklamuoti, bet ir nukreipti dalį šių lėšų į vienaip ar kitaip su jais susijusių žiniasklaidos priemonių kišenę, patvirtina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė. Ji rodo, jog nuo 2015 metų savivaldybės trečdalį – 2 mln. eurų – viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai žiniasklaidai. Sąsajų su politikais turinčias įmones finansavo kas antra savivaldybė.

Kaip teigiama TILS pranešime, daugiausia su politikais susijusią žiniasklaidą finansavo keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Šalčininkų ir Tauragės rajonų. Kartu jos tam skyrė 758,1 tūkst. eurų. Duomenis, kiek viešinimui numatytų lėšų savivaldybės 2015–2018 metais skyrė žiniasklaidos priemonėms, TILS gavo išsiuntęs atitinkamus prašymus visoms savivaldybėms. Gautą informaciją TILS sugretino su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis. Tai ir leido pamatyti lėšų gavėjų sąsajas su politikais.

TILS atstovė Ingrida Kalinauskienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog žmonės jau nebetiki politikų pažadais ir nori matyti konkretų rezultatą. „Nesu tikra, kad viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, informacijos spausdinimo bei platinimo išlaidų apmokėjimas iš savivaldybės biudžeto kaip nors padės tarybos nario darbą atlikti geriau. Ir dabar yra daug būdų papasakoti apie savo darbą gyventojams“, – sakė ji.

Anot I. Kalinauskienės, savivaldybių tarybų nariai geriau jau skelbtų informaciją apie susitikimus su verslo atstovais, gyventojais, nes dabar neaišku, su kuo ir kada jie susitinka, kokius klausimus aptaria.