Pirminiai rinkimai – ne visoms partijoms įkandama naujovė
Va­kar pa­aiš­kė­jo pir­mų­jų Lie­tu­vo­je pir­mi­nių rin­ki­mų re­zul­ta­tai. LŽ tei­ra­vo­si po­li­ti­kos eks­per­tų, ar ši nau­jo­vė ga­li pri­gy­ti mū­sų po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je?

Ekspertai pažymi, kad Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei Ingrida Šimonytė jau pelnė taškų, surengę pirminius rinkimus, tačiau šios praktikos paplitimas kol kas lieka po klaustuku, nes jos poveikis dar neįvertintas, o kai kurios partijos yra nesubrendusios tokiems veiksmams.

Tramplinas Ingridai Šimonytei

Pasak politologo Mažvydo Jastramskio, viešųjų ryšių požiūriu, TS-LKD pirminiai rinkimai jau davė bent jau trumpalaikės naudos partijai ir sustiprino jos pozicijas. „Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vyravo informacija ne apie kitus pretendentus į prezidento postą, o apie konservatorių kandidatus“, – sakė politologas.

Pirminių rinkimų rezultatai, pasak Mažvydo Jastramskio, taip pat naudingi ir Ingridai Šimonytei, kuri išsiskiria tuo, kad nėra partijos narė ir remiasi ne konservatorių, bet ir piliečių parama. „Netgi atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos mastu balsavo nedidelis procentas žmonių, ji gavo mandatą dalyvauti rinkimuose ne tik iš partijos narių, bet ir tiesiogiai iš rinkėjų“, – sakė LŽ pašnekovas.

„Sunku pasakyti, ar tai duos naudos ateityje, tačiau šiuo metu TS-LKD gali deklaruoti, kad jų remiama kandidatas yra nepartinė ir ją palaiko rinkėjai. Nežinome, ar tai pasirodytų pergalinga strategija, lemsianti Ingridos Šimonytės pergalę arba bent išėjimą į antrą turą, bet būtų logiška, jei rinkimų kampanija artimiausiu metu būtų grindžiama šiuo veiksniu“, – teigė politologas.

Anot LŽ kalbinto eksperto, kol kas anksti prognozuoti, ar pirminiai rinkimai gali tapti norma Lietuvos politikoje. Jei Ingrida Šimonytė rinkimuose pasirodys sėkmingai, labai tikėtina, kad pirminių rinkimų praktiką perims ir kitos Lietuvos partijos.

„Valstiečiai“ nesuprastų

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigė, kad TS-LKD surengtus pirminius rinkimus apskritai derėtų vertinti, kaip teigiamą naujovę Lietuvos politikoje. Tačiau ekspertas perspėja, kad neverta pernelyg optimistiškai žiūrėti į ką tik įvykusių rinkimų rezultatus – juose savo valią pareiškė tik maždaug 1 procentas rinkėjų.

„Pirminių rinkimų idėja yra puiki, tačiau palyginus su JAV, tokie rinkimai Lietuvoje pasiekia labai nedidelį rinkėjų skaičių. Mūsų partinė sistema yra per silpna. Jei konservatoriai būtų leidę balsuoti tik partijos nariams, šis skaičius būtų visai menkas“, – sakė LŽ pašnekovas.

Anot Rimvydo Valatkos, tokie maži rinkėjų skaičiai stato ką tik įvykusius pirminius rinkimus ant politinės sistemos griovimo ribos, tačiau tai vis tiek geriau, nei tuomet, kai kandidatą išrenka keliasdešimties žmonių partijos taryba. „Reikia galvoti, kaip išplėsti rinkėjų ratą“, – teigė ekspertas.

„Bet kuriuo atveju nauda rinkėjui yra. Stebėjau Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatus ir man dabar aiški jų pozicija įvairiais klausimais – nuo finansų iki menų. Tuo metu, Gitano Nausėdos atveju man aiškios jo arba jo banko ekonominės pažiūros, bet visiškai neaišku, kaip jis vertina spaudos ir žodžio laisvę, etatinį arba laisvą apmokėjimą ir daugelį kitų dalykų“, – sakė Rimvydas Valatka.

Bijau, kad be konservatorių nematau nei vienos partijos, intelektualiai pajėgios suorganizuoti bent ką nors panašaus.

Paklaustas, ar pirminių rinkimų praktika gali tapti visuotiniu reiškiniu Lietuvos politikoje, Rimvydas Valatka teigė, kad nepaisant idėjos patrauklumo, Lietuvoje praktiškai nėra partijos, kuri būtų pajėgi tai pakartoti: „Bandau įsivaizduoti, kad tai daro „valstiečių“ partija ir suprantu, kad intelektualiai ji net nepajėgi kažką panašaus padaryti. Partijos nariai veikiausiai nesuprastų, kas vyksta ir ką čia daryti. Liberalų sąjūdis faktiškai subyrėjo, socialdemokratai suskilo ir bijau, kad be konservatorių nematau nei vienos partijos, intelektualiai pajėgios suorganizuoti bent ką nors panašaus“.

Balsuoja tie, kam tikrai rūpi

Politologas Virgis Valentinavičius teigiamai vertino pirminių rinkimų sumanymą: „Prieš šiuos rinkimus buvo daug baimių ir chaoso, tačiau viskas yra gerai, kas gerai baigiasi. Galiausiai galime sakyti, kad „Demokratijos šventė“ pavyko“.

Pasak eksperto, pirminių rinkimų virtimas tradicija būtų sveikintinas. „Šie rinkimai parodė vieną svarbų dalyką: baimintasi, kad rinkimus iškreips išoriniai balsuotojai, galintys išrinkti partijos narių tarpe nepopuliarų kandidatą, tačiau taip neįvyko. Akivaizdu, kad balsuoti atėjo tie, kam iš tiesų rūpėjo, kas taps TS-LKD kandidatu. Štai ir pasirodė, kad vienas kandidatas žmonėms iš tiesų rūpi ir jie nepasivargino ateiti į rinkimus, o kitas jiems rūpi kur kas mažiau, nei jam atrodė“, – teigė LŽ pašnekovas.

Aišku, kad šiuo atžvilgiu konservatoriai vienu žingsniu jau lenkia visas kitas partijas.

Anot Virgio Valentinavičiaus, nors pirminiuose rinkimuose dalyvavo nedaug rinkėjų, tai buvo proga pilietiškai aktyviems žmonėms pareikšti savo valią: „Piliečiai įgijo galimybę dalyvauti politikos procese formaliai netapdami partijos nariais“.

Lietuvos partijos šiuo atžvilgiu galėtų remtis ir JAV patirtimi, kuri pasak politologo, rodo, kad net ir badant įsikišti „rinkėjams – kenkėjams“, sistema galiausiai suveikia ir manipuliacijos nepavyksta. „Taip veikia demokratija: gal Donaldas Trumpas kažkam ir baisus prezidentas, bet tuo pačiu metu jis yra demokratijos galybės įrodymas. Daugeliui JAV prezidento rinkimų rezultatai nepatiko, bet reikia susitaikyti su daugumos žmonių pareikšta valia“, – sakė politologas.

„Sunku pasakyti, ar ši praktika gali tapti įprasta Lietuvoje, nes ir pačioje TS-LKD būta daug diskusijų šiuo klausimu. Aišku, kad šiuo atžvilgiu konservatoriai vienu žingsniu jau lenkia visas kitas partijas. Tikėtina, kad kitos partijos gali perimti idėją, matydamos, kokį didelį žiniasklaidos dėmesį patraukė šie pirminiai rinkimai. Kita vertus, kai kurios partijos gali baimintis, kad rinkėjai nebalsuos už partijos vadovybei patinkantį kandidatą. Kaip visada, lazda turi du galus“, – sakė Virgis Valentinavičius.