Kandidatų diskusija – mandagios tuštybės
Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei aiš­kiau ne­ta­po, už ku­rį kan­di­da­tą į ša­lies pre­zi­den­tus ver­ta bal­suo­ti. Šio­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je sau­sio 16 die­ną su­reng­ta dis­ku­si­ja, ku­rios me­tu pre­ten­den­tai iš­sa­kė sa­vo pla­nus ir vi­zi­jas švie­ti­mo ir moks­lo sri­ty­je.

Kaip kandidatai mato aukštojo mokslo pertvarką? Kiek Lietuvai reikia universitetų? Ar reikia uždaryti besitraukiančias mokyklas regionuose? Koks būtų pirmasis darbas švietimo ir mokslo srityje, jei būtumėte išrinktas prezidentu? Kaip technologizacija keis švietimą? Kurioje vietoje šalies prioritetų sąraše yra švietimas, mokslas, technologijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus pateikė Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Gitanas Nausėda, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Alfonsas Butė, Arvydas Juozaitis ir Petras Auštrevičius.

KTU Senato pirmininkas Rytis Krušinskas apibendrindamas diskusiją pabrėžė pasigedęs tiesių ir konkrečių atsakymų į klausimus. „Iš tiesų prezidentas yra valstybės veidas. Jis turi tam tikrą kiekį ir sąrašą ribotų funkcijų, tačiau taip pat gauna pasitikėjimą iš valstybėje gyvenančių žmonių. Daugelis klausimų susivedė į mandagius atsakymus. Mes turime suprasti, kad lėšų yra tiek, kiek yra ir nemažai sprendimų bus susiję su optimizacija ir bus nepopuliarūs. Noriu palinkėti, kad akademinis balsas būtų girdimas“, – sakė R. Krušinskas.

Ainius Lašas: „Mane truputėlį nuliūdino atsakymai, jie labai nekonkretūs, gal konkretumo vengiama bijant suklysti?“

Panašiai kalbėjo ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas: „Mane truputėlį nuliūdino atsakymai, jie labai nekonkretūs, gal konkretumo vengiama bijant suklysti? Man tai visada siejasi vidinio stuburo nebuvimu – arba tu už ką nors stovi, arba nestovi, arba tu sakai, kad bus du universitetai, arba kažką trini, saugiai kalbi“.

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas pabrėžė, kad tas, kuris bus išrinktas prezidentu, privalės būti drąsiu sprendimuose, atsigręžti į verslą ir pramonę, nes būtent jie uždirba pinigus.

A. Butė mestelėjęs: „Mes renkame ne didžiausią impotentą, o prezidentą“.

„Akivaizdu, kad švietimas ir mokslas yra pirmame trejete. Stipri valstybė gali būti tik turėdama išsilavinusią visuomenę“, – sakė I. Šimonytė. G. Nausėdos nuomone, dabar mokslas ir švietimas stovi paskutinėse gretose. „Tai turėtų būti prioritetas, kaip sveikatos apsauga ir kultūra“, – sakė jis. A. Maldeikienė prioritetus rikiavo panašiai, tik ji į pirmąją vietą iškeltų teisinę struktūrą, o po jų jau eitų švietimas, sukuriantis visuomenę. „Mūsų švietimas ugdo nereflektuojantį savo žinojimo žmogų“, – įsitikinusi pretendentė. P.Auštrevičiaus nuomone, Lietuvai reikia trijų T: talentų, technologijų ir tolerancijos. Be to, pasak jo turėtų pasikeisti švietimo ministro vaidmuo: „Jis iš pinigų dalintojo turėtų tapti politikos formuotoju“.

Užsitikrinti KTU bendruomenės simpatijas bandyta ne tik aukštai prioritetų sąraše rikiuojant švietimą ir mokslą. Ne vienas kandidatas, atsakydamas į klausimą, kiek Lietuvoje turėtų likti universitetų, pabrėžė regioninių ir dviejų technologinių svarbą. Susitikime diskusijoje netrūko pašmaikštavimų ir aštrių gaidelių. Ir čia neperspjautas liko A. Butė mestelėjęs: „Mes renkame ne didžiausią impotentą, o prezidentą“.