Kaip europiečius priversti ateiti į Europos rinkimus?
Par­adok­sas – dau­ge­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čių tei­gia­mai žiū­ri į pa­čią Są­jun­gą ir gan po­zi­ty­viai ver­ti­na Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) veik­lą, ta­čiau kuo to­liau tuo re­čiau at­ei­na į EP rin­ki­mus. Dar blo­giau, kad po ki­tų me­tų ge­gu­žės an­tro­je pu­sė­je įvyk­sian­čių rin­ki­mų į EP ga­li su­gu­žė­ti tie, ku­rių tiks­las yra griau­ti ES.

„EP rinkimų rezultatai turės poveikį viskam, ir ES biudžetui, ir Europos Komisijos sudėčiai ir kitiems svarbiems dalykams, – su nerimu Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo Janas Olbrychtas, EP narys iš Lenkijos. – Kiti metai bus didelių pokyčių metai.“

Pastarieji 35 metai rodo, kad europiečiams vis labiau nerūpi šie rinkimai. Jei 1979 m. EP rinkimų aktyvumas siekė 61,99 proc., tai per pastaruosius 2014 m. susirinko tik 42,61 proc. europiečių. Lietuvos statistika: 2009 m. – 20,98 proc. lietuvių dalyvavo EP rinkimuose, o 2014 m. – 47,35 proc. Palyginimui, Seimo rinkimuose (1-ieji turai) 2012 m. – 52,92 proc. ir 2016 m. 50,64 – proc.

Linas Kojala: „Tyrimai rodo, kad nesusikuria ir atstovaujamumo jausmas, mat išrinkti politikai buriasi į didesnes Europos partijų frakcijas, tad nutolsta nuo pirminio rinkėjo.“

Bet europiečiai nėra priešiškai nusiteikę ES. Rugsėjį atlikta „Eurobaromentro“ apklausa rodo, kad 62 proc. europiečių mano, kad jų šaliai buvimas ES yra teigiamas dalykas. Tai didžiausias ES palaikymas nuo 1992 m. Ypač pozityvūs yra Liuksemburgo gyventojai (87 proc.), Airijos (85 proc.) ir Vokietijos (81 proc.). Lietuvoje taip manančių yra 65 proc. (tik 5 proc. mano priešingai).

68 proc. ES gyventojų įsitikinę, kad buvimas ES atnešė naudos jų šaliai, o tai didžiausias rodiklis nuo 1983 m., kai pirmą kartą pradėta daryti tokia apklausa. Lietuviai patenka net į penketuką pozityviausių – 88 proc. laikosi šios nuomonės. Ir jei vyktų referendumas dėl Lietuvos išstojimo iš ES tik 12 proc. tam pritartų, o 67 proc. – būtų prieš.

Pats Europarlamentas irgi nėra užsitarnavęs kokio tai europiečio pykčio. 32 proc. ES piliečių teigiamai vertina EP, 43 proc. – neutralūs. Lietuvoje „neutralių“ – net 59 proc., 27 proc. – vertina teigiamai EP, o 11 proc. – neigiamai. Kartu net 48 proc. lietuvių norėtų, kad EP turėtų daugiau įgaliojimų.

„Europos Parlamento rinkimai dažnai vadinami antrinės svarbos. Europiečius nelengva įtikinti, kad politinis pasirinkimas turės tiesioginę įtaką jų gyvenimui, mat Europos Parlamento galios, nors auga, dažnai kvestionuojamos, kampanija būna gana pasyvi, gerokai mažiau žiniasklaidos dėmesio ar visuomenes skaldančių klausimų. Tyrimai rodo, kad nesusikuria ir atstovaujamumo jausmas, mat išrinkti politikai buriasi į didesnes Europos partijų frakcijas, tad nutolsta nuo pirminio rinkėjo. Todėl daugelyje Europos valstybių rinkimai yra pirmiausiai siejami su nacionalinėmis, kartais – net lokaliomis institucijomis, kurios yra „arčiau“. Bet net ir šių rinkimų atveju yra bėdų – jaunesnė karta, kaip rodo įvairių valstybių duomenys, yra mažiau aktyvi rinkimuose nei ankstesnės, todėl atėjusiųjų balsuoti apskritai mažiau“, – neaktyvumo priežastis vardino politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Dabartinės apklausos irgi nenuteikia per daug optimistiškai. Rugsėjį darytos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 31 proc. europiečių teigė, kad tikrai balsuos, 18 proc. – tikėtina, kad balsuos ir 33 proc. – tikėtina, kad nebalsuos.

„Dekada ES problemų: Graikija, pabėgėliai, „Brexit“. Rezultatas – daug nepatenkintų rinkėjų, nors didžioji dalis mano, kad ES geras dalykas“, – kalbėjo Briuselyje žurnalistams Neilas Corlettas, EP spaudos tarnybos vadovas bei pridūrė, kad šiuo metu atmosfera irgi ne ką lengvesnė: „Rinkimų aplinka: prieš politinį elitą nusiteikę rinkėjai, nepasitikėjimas institucijomis, žiniasklaida, melagingos naujienos („Fake news“), tradicinio lojalumo dešiniesiems-kairiesiems (krikdemams-socialdemokratams) nykimas, paprastų žinučių populiarumas, cinizmas.“

Lietuvoje balsuoti žadančių yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis: 33 proc. lietuvių teigė dalyvausiantys rinkimuose, 39 proc. – tikėtina, jog nebalsuos. Net 55 proc. lietuvių nesidomi EP rinkimais (45 proc. – domisi). ES vidurkis: 47 proc. – nesidomi ir 51 proc. – domisi. Taigi, kokį aktyvumą Lietuvoje galima prognozuoti kitąmet?

„Sunku pasakyti, nes EP rinkimai gali sutapti su prezidento rinkimų antruoju turu. Tokiu atveju lemtingas veiksnys bus būtent šalies vadovo rinkimai, nes atėjusieji į juos, žinoma, balsus ir EP. Jei prezidento rinkimai nesutaps, galime tikėtis kažko panašaus į 2009 m. situaciją, kai nuomonę vien tik EP rinkimuose išreiškė vos penktadalis elektorato. Norėtųsi tikėtis, kad skaičiai nebus tokie maži“, – analizavo Linas Kojala.

Vis dėlto EP atstovai nepraranda optimizmo ir net smulkmenose įžvelgia gerus ženklus.

„41 proc. europiečių žino, kada įvyks EP rinkimai ir tai yra neblogai“, – pažymėjo Neilas Corlettas.

Išties, minėtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 41 proc. europiečių gali teisingai įvardinti EP rinkimų datą. Tai 9 proc. daugiau nei prieš pusmetį. Tiesa, iki šiol 44 proc. ES gyventojų negalėjo pasakyti, kada rinkimai įvyks. O Lietuvoje teisingai atsakyti į klausimą, kada įvyks kitų metų EP rinkimai mūsų šalyje, sugebėjo 38 proc., mus aplenkė estai (47 proc.), o latviai liko 27 ES valstybių pačiame gale (tik 25 proc. žinojo rinkimų datą).

EP taip pat įvardina padarytas klaidas ir keičia europiečių įtraukimo į rinkimus strategiją.

„Klaida, kurią darėme iki šiol, yra ta, kad rėmėmės žmonių racionalumu, o ne emocijomis, – teigė Neilas Corlettas. – Dabar leisime žmonėms organiškai skleisti žinią.“

Tam reikalui jau pradėtas įgyvendinti projektas „Šį kartą balsuosiu“, kuriuo siekiama įtraukti jaunimą aktyviau reikštis, įvadinti problemas, diskutuoti bei sužinoti daugiau apie EP ir ES. Kitas projektas „Ką mano labui daro Europa“ skirtas parodyti, ES naudą, ypač regionams. Iš viso

EP rinkimų kampanijai planuoja išleisti 33,3 mln. eurų, t.y. 0,0751 euro vienam ES piliečiui.

„Emocijos skatina įsitraukimą į politinį procesą. Jei atsiranda intriga, tikimybė, kad aktyvumas išaugs, natūraliai didesnė“, – sutiko Linas Kojala.

Be to, EP spaudos tarnybos vadovas Neilas Corlettas optimiskai tikisi, kad europiečių aktyvumui „Brexit“ gali turėti pozityvų efektą, taip pat kova tarp euroskeptikų ir eurofilu: „Per praėjusius EP rinkimus bendras europiečių aktyvumas siekė 42 proc. Mūsų tikslas padidinti šį procentą ir jei nepavyks, tuomet blogai.“

Tiesa, Linas Kojala nėra toks optimistiškas: „Nemanyčiau, kad tikėtinas ženklus aktyvumo didėjimas, nes Europos lygmeniu aktualių klausimų buvo ir prieš penkerius metus, kai galutiniai skaičiai buvo rekordiškai menki. Netgi priešingai, euroskeptiškos partijos, ko gero, viliasi mažesnio aktyvumo, nes tai joms leidžia tikėtis palankesnio rezultato.“

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad prognozės rodo, jog trečdalis, o gal ir pusė EP narių galimai bus priskirtini euroskeptikų kategorijai.

Kai kurios baimės kai kuriose šalyse yra pagrįstos ir EP gali būti įvairesnis, nei jis yra dabar.

„Rinkimai EP atspindės esamą situacija. EP nėra renkamas kažkokioje izoliuotoje erdvėje, vien tik sutelkus dėmesį į ES problemas. Apklausos kiekvienoje šalyje rodo tendencijas – antieuropietiškos jėgos kai kur sustiprėjo. Kai kurios baimės kai kuriose šalyse yra pagrįstos ir EP gali būti įvairesnis, nei jis yra dabar“, – interviu LŽ teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovė ambasadorė Jovita Neliupšienė.

Kokios to gali būti pasekmės?

„Kasdienių ES sprendimų priėmimo procese EP dalyvauja praktiškai lygiavertėmis teisėmis kaip ir Europos Taryba. Tad procesas gali būti dar vangesnis. Bet išliks klausimas, ar euroskeptiškų kategorijai priskiriamos atskirų valstybių politinės jėgos sudarys bendrą bloką, ar dirbs atskirai, nes nepasieks vidinio konsensuso (taip yra ir dabar, nors bandyta kurti „bendrą frontą“). Tai gali sumenkinti didelio bendro rezultato efektą praktikoje“, – prognozavo Linas Kojala.

EP rinkimai Lietuvoje įvyks 2019 m. gegužės 26 d. Lietuviai rinks 11 iš 705 EP narių. Šiuo metu kandidatų į EP sąrašus jau patvirtino konservatorių ir socialdemokratų partijos.